„Padėtis yra itin pavojinga ir bet kurią akimirką gali paaštrėti“, – sakoma Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock (Analenos Bėrbok) pareiškime, paskelbtame prieš abiejų lyderių derybas Maskvoje.

„Atsakomybė už deeskalaciją neabejotinai tenka Rusijai: savo karius turi išvesti Maskva“, – pridūrė A. Baerbock.

„ES ir NATO vieningai palaiko Ukrainą“, – sakė ji ir pridūrė, kad „turime išnaudoti visas dialogo galimybes, kad pasiektume taikų sprendimą“.

O. Scholzo derybos su Vladimiru Putinu yra naujausias intensyvios pastarųjų savaičių diplomatijos bandymas įtikinti Rusijos prezidentą nepulti kaimyninės Ukrainos.

Vakarų lyderiai Rusijos pajėgų sutelkimą pasienyje su Ukraina laiko didžiausia grėsme žemyno saugumui nuo Šaltojo karo laikų ir parengė griežtų ekonominių sankcijų paketą tam atvejui, jei Maskva užpultų kaimynę.

Rusijos lyderis ir jo aukščiausio rango patarėjai atkakliai tvirtina, kad dabartinė krizė kilo, nes Jungtinės Valstijos ir Vakarų Europa ignoruoja teisėtus Maskvos nuogąstavimus dėl saugumo.

Rusija neigia planuojanti pulti Ukrainą. Ji jau kontroliuoja Krymą, kurį atplėšė nuo Ukrainos 2014 metais, taip pat remia prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose esančiame Donbase.

Kremlius reikalauja iš NATO garantijų, kad Ukrainai ir kitoms buvusioms sovietinėms šalims nebus leista prisijungti prie Aljanso. Jis taip pat siekia, kad NATO pasitrauktų iš Rytų Europos valstybių, jau esančių Aljanso narėmis. Tai faktiškai reikštų Europos padalijimą į įtakos zonas. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje kategoriškai atmeta tokius reikalavimus.