„Dėl klausimų apie ginklų tiekimą norėčiau informuoti, kad Lenkija vykdys tik anksčiau sutartą šaudmenų ir ginkluotės tiekimą, įskaitant ir tą, dėl kurio susitarta pasirašytose sutartyse su Ukraina“, – Lenkijos spaudos agentūrai pareiškė vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris (Piotras Miuleris).

Jo teigimu, „iš Ukrainos pusės pasigirdo nemažai visiškai nepriimtinų pareiškimų ir diplomatinių gestų“.

„Lenkija nesutinka su tokiais nepagrįstais veiksmais“, – pažymėjo jis.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Lenkija yra viena iš ištikimiausių jos rėmėjų ir viena iš pagrindinių ginklų Kyjivui tiekėjų.

Valstybės turto ministras Jacekas Sasinas anksčiau pareiškė, kad Lenkija šiuo metu netiekia Kyjivui ginklų, bet pažiūrės, kaip bus ateityje.

„Šiuo metu yra taip, kaip sakė premjeras, o ateityje žiūrėsime“, – lenkų radijui „Radio Plus“ sakė J. Sasinas, paklaustas apie premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) komentarus.

Lenkijos premjeras trečiadienį pareiškė, kad nebetiekia ginklų Ukrainai ir daugiausiai dėmesio skiria savo gynybai.

„Mes nebeperduodame ginklų Ukrainai, nes dabar apginkluojame Lenkiją modernesniais ginklais“, – sakė M. Morawieckis.

„Rinkimų ciklo pikas“

Lenkija ne tik tiekia savo atsargas, bet ir yra svarbi ginkluotės, kurią į Ukrainą siunčia Jungtinės Valstijos bei kiti Vakarų rėmėjai, tranzito šalis.

Ši Ukrainos kaimynė taip pat yra priglaudusi apie milijoną ukrainiečių pabėgėlių, kuriems teikiama įvairi valstybės pagalba.

Žinoma, mes atsižvelgiame į visas jų problemas, tačiau mums svarbiausia yra mūsų ūkininkų interesai.

Saugumo ir gynybos ekspertas Michalas Baranowskis (Michalas Baranovskis) sakė, kad Lenkija daugumą to, ką galėjo duoti, jau davė anksčiau ir kad nesant svarbios įrangos pristatymo greitu metu planų jis nemato grėsmės Ukrainos pajėgumams trumpuoju periodu. Vis dėlto jis mano, kad minimi komentarai kelia susirūpinimą Ukrainai, siekiančiai palaikyti Vakarų paramą Kyjivui Rusijos pradėtame kare.

„Žinutė labai bloga – ir Lenkijos reputacijai, ir dėl to, kad Lenkija buvo viena pagrindinių karinės pagalbos Ukrainai propaguotojų. Pasakymas, kad Lenkija nesiųs daugiau ginklų, reiškia, kad Lenkija nebegali vaidinti šio vaidmens“, – sakė M. Baranowskis, Varšuvoje įsikūrusio „GMF East“ – analitinio centro „German Marshall Fund“ padalinio – vykdomasis direktorius.

Jo teigimu, Lenkijos bandymą griežtai laikytis Kyjivo atžvilgiu reikia vertinti turint galvoje rinkimų kampanijos kontekstą. Komentuodamas M. Morawieckio pareiškimą, kad Lenkija dabar sutelks dėmesį į savo pačios pajėgų modernizavimą, M. Baranowskis pažymėjo, kad Lenkija yra pajėgi ir modernizuoti savo kariuomenę, ir toliau padėti Ukrainai.

Opozicijos lyderis Donaldas Tuskas situaciją pavadino moraliniu ir geopolitiniu skandalu, ir apkaltino M. Morawieckį bei kitus šalies vadovus politiniu dūriu į nugarą Ukrainai vien dėl to, kad tai naudinga jų rinkimų kampanijai.

Vienas JAV vyriausybės aukšto rango pareigūnas ketvirtadienį reporteriams Briuselyje sakė, kad Vašingtonas M. Morawieckio pareiškimų nelaiko Vakarų vienybės trūkinėjimo ženklu ir tikisi tolesnės Lenkijos lyderystės stengiantis padėti Ukrainai.

Pareigūnas pažymėjo, kad kiekviena Ukrainai padedanti šalis vykdo savo pačios vidaus politiką ir kad tai – tiesiog tikrovė. „Kai kurios šių šalių išgyvena rinkimų ciklo piką, tad, tuo pačiu, ir kalbėjimo savo visuomenėms piką“, – pridūrė jis.

Pareigūnas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų atvirai kalbėtis su reporteriais apie šį opų posūkį.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį nurodė: „Atkreipėme dėmesį į lenkų pareiškimą. Ukrainai ir toliau reikia visiškos mūsų paramos. Svarbu, kad mes Europoje šiuo atžvilgiu veiktume ryžtingai ir solidariai.“

„Vokietija Ukrainą humanitariškai, politiškai, ekonomiškai ir ginklais rems tiek, kiek jai mūsų reikės“, – pridūrė vokiečių URM.

Ginčas dėl grūdų

Didėjant ginčui dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pasisakymų Jungtinėse Tautose.

Ketvirtadienį Kyjivas pareiškė, kad abi šalys artimiausiomis dienomis dėl ginčo surengs derybas ir teigė, kad jas vis dar sieja glaudūs ryšiai.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą buvo uždaryti iki karo naudoti laivybos keliai Juodojoje jūroje, todėl Europos Sąjunga tapo svarbiu ukrainietiškų grūdų tranzito maršrutu ir eksporto kryptimi.

Gegužę Briuselis sutiko apriboti jų eksportą į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, siekiant apsaugoti šių šalių ūkininkus, kurie kaltino Ukrainos siuntas dėl kainų kritimo vietos rinkose.

Šios priemonės leido ir toliau per minėtas penkias šalis gabenti grūdus tranzitu, tačiau buvo uždrausta juos parduoti vietos rinkoje.

Tačiau Europos Komisija praėjusią savaitę pareiškė, kad nutraukia importo draudimą, teigdama, kad rinkos iškraipymai penkiose su Ukraina besiribojančiose valstybėse narėse išnyko.

Lenkija, Vengrija ir Slovakija nedelsdamos paskelbė, kad nesutiks su šiuo žingsniu.

„Atitraukti emocijas į šalį“

Šis klausimas ypač opus Lenkijoje, kur kitą mėnesį vyks rinkimai. Dabartinė dešinioji „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) partijos vyriausybė turi didelę paramą žemės ūkiu besiverčiančiuose regionuose.

„Mes pirmieji daug padarėme dėl Ukrainos, todėl tikimės, kad jie supras mūsų interesus, – trečiadienį „Polsat News“ sakė M. Morawieckis. – Žinoma, mes atsižvelgiame į visas jų problemas, tačiau mums svarbiausia yra mūsų ūkininkų interesai.“

Kyjivas pareiškė, kad pateikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).

M. Morawieckis anksčiau taip pat įspėjo, kad gali išplėsti draudžiamų importuoti ukrainietiškų produktų sąrašą, jei Kyjivas aštrins ginčą dėl grūdų.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama: „Spaudimas Lenkijai daugiašaliuose forumuose ar skundų siuntimas į tarptautinius teismus nėra tinkami būdai mūsų šalių nesutarimams spręsti.“

Ukraina ragino jos ambasadorių išsikvietusią Lenkiją „atitraukti emocijas į šalį“ ir konstruktyviais būdais spręsti grūdų problemą.