Buvo sutelktos visos tyrėjų pajėgos, kad būtų surasti vagys, kurie spalio 19 dieną vidury baltos dienos apiplėšė garsųjį muziejų ir vos per kelias minutes pasiglemžė brangenybių, kurių vertė vertinama 102 milijonais JAV dolerių (87,7 mln. eurų).

Du įtariamieji buvo žinomi policijai dėl vagysčių, teigė artimas šaltinis ir pridūrė, kad jie buvo trisdešimtmečiai ir kilę iš netoli Paryžiaus esančio regiono.

Tas pats šaltinis sakė, kad vienas iš vyrų buvo sulaikytas Paryžiaus Šarlio de Golio oro uoste, kur jis ketino įlipti į lėktuvą, skrendantį į Alžyrą.

Abu vyrai buvo sulaikyti įtariant juos organizuota vagyste ir nusikalstamu sąmokslu. Jie gali būti sulaikyti iki 96 valandų.

Žiniasklaidai pranešus apie sulaikymus, Paryžiaus prokurorė Laure Beccuau (Laurė Beko) sakė, kad valdžios institucijos šeštadienio vakarą atliko sulaikymus, ir patvirtino, kad vienas iš sulaikytų vyrų ketino išvykti iš šalies iš Paryžiaus Šarlio de Golio oro uosto.

Antrasis vyras netrukus buvo sulaikytas Paryžiaus regione, teigiama žiniasklaidos pranešimuose.

L. Beccuau apgailestavo, kad sulaikymai buvo paviešinti, ir įspėjo, kad jie „gali tik apsunkinti 100 tyrėjų pastangas“ ieškant brangenybių ir nusikaltėlių.

Vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunez'as (Lorenas Nunezas) taip pat paragino laikytis konfidencialumo ir kartu pasveikino tyrėjus, kurie nenuilstamai dirbo, savo pranešime socialiniame tinkle „X“.

Per spalio 19 dienos apiplėšimą plėšikai užlipo ant pavogto krautuvo ištraukiamosiomis kopėčiomis ir, naudodami pjaustymo įrangą, įsilaužė į galeriją, kurioje saugomi karališkieji brangakmeniai.

Bėgdami žemyn kopėčiomis ir įsėdę į motorolerius, jie numetė deimantais ir smaragdais nusagstytą karūną, tačiau sugebėjo pavogti aštuonis kitus dirbinius, tarp jų – smaragdų ir deimantų vėrinį, kurį Napoleonas Bonapartas padovanojo savo žmonai, imperatorienei Marijai Luizai.

Rūpestis dėl brangenybių

Ši įžūli vagystė atsidūrė viso pasaulio laikraščių antraštėse, o Prancūzijoje sukėlė diskusijas apie kultūros įstaigų saugumą.

Luvro direktorius pripažino, kad plėšikai pasinaudojo akla muziejaus išorinių sienų apsaugos stebėjimo vieta.

Tačiau L. Beccuau sakė, kad valstybinės ir privačios apsaugos kameros kitose vietose leido detektyvams susekti vagis Paryžiuje ir aplinkiniuose regionuose.

Tyrėjams taip pat pavyko rasti DNR pavyzdžių ir pirštų atspaudų nuo daiktų, kuriuos plėšikai paliko bėgdami, įskaitant pirštines, apsauginę liemenę, degiklį ir elektrinius įrankius.

Plėšikai taip pat numetė karūną, kadaise priklausiusią imperatorienei Eugenijai, Napoleono III žmonai, kuri buvo sugadinta ir turi būti restauruota.

Likusios brangenybės nebuvo atgautos ir gresia, kad jos bus išardytos, o jų brangiųjų metalų detalės išlydytos.

Sekmadienį interviu Prancūzijos savaitraščiui „La Tribune Dimanche“ L. Nunezas išreiškė susirūpinimą dėl papuošalų. Jis sakė, kad vagystę, atrodo, įvykdė organizuota nusikalstama grupuotė, tačiau pridūrė, kad vagys galiausiai visada sugaunami.

„Deja, grobis dažnai paslepiamas užsienyje. Tikiuosi, kad taip nenutiko, – išlieku užtikrintas“, – pridūrė jis.

Deja, grobis dažnai paslepiamas užsienyje.

Ši Luvro vagystė yra naujausia iš virtinės vagysčių, kurių aukomis tapo Prancūzijos muziejai.

Praėjus mažiau nei 24 valandoms po įsilaužimo į Luvrą, vienas muziejus rytų Prancūzijoje pranešė apie auksinių ir sidabrinių monetų vagystę, kai rado sudaužytą vitriną.

Praėjusį mėnesį nusikaltėliai įsilaužė į Paryžiaus Gamtos istorijos muziejų ir išsinešė aukso grynuolių už daugiau nei 1,5 mln. dolerių (1,29 mln. eurų). Kinų kilmės moteris buvo sulaikyta ir apkaltinta dalyvavimu vagystėje.

Kultūros ministrė Rachida Dati (Rašida Dati) penktadienį „X“ sakė, kad paprašė Luvro saugumo tyrimo išvadų, kad galėtų paskelbti konkrečias priemones muziejui apsaugoti.

Tuo tarpu Nacionalinės asamblėjos kultūros reikalų komiteto vadovas Alexandre'as Portier (Aleksandras Portjė) pasiūlė šiuo metu svarstomo biudžeto pataisą, kuria siekiama sukurti „nepaprastosios padėties fondą nacionaliniam paveldui apsaugoti“, kuriam būtų skirta 50 mln. eurų.