Be savo verslo reikalų, Rusijos oligarchai užsiima ne tik poilsiu pasaulį prabanga stebinančiose jachtose. Kai kurie iš jų yra ir aktyvūs kolekcionieriai ir mecenatai. Todėl paskelbus jiems sankcijas, yra pagrindo manyti, kad jų elgesys turės įtakos ir pasaulinei meno rinkai.

Galimybė pagerinti reputaciją

„Art Basel“ ir banko UBS meno rinkos analizės duomenimis, 2020 m. 4 proc. iš maždaug 2 200 pasaulio milijardierių ir 2 proc. itin turtingų žmonių, kurių turtas viršijo 50 mln. JAV dolerių, buvo rusai. Praturtėję griūnant SSRS, jie netrukus tapo laukiami tarptautinėse meno mugėse, garsiausiuose aukcionuose. Kai kurie iš jų tiesiogine prasme mėtėsi pinigais – meno kūriniai jiems buvo tarsi trofėjai, gauti kovojant už prabangų gyvenimą.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą ir Krymo okupacijos paskelbus sankcijas rusų milijardieriai ėmė kiek mažiau demonstruoti savo turtus, pradėjo elgtis santūriau, integravosi į tarptautinį finansų elitą ir toliau garsėjo kaip mecenatai – skolindavo savo meno kolekcijas parodoms, kūrė muziejus.

Dėl mecenavimo Rusijos milijardieriams atsivėrė ne vienas Vakarų muziejaus tarnybinis įėjimas, o dosnumas turėjo nustelbti nešvarius verslo darbus.

Skirtingai nei tais atvejais, kai Rusijos valstybinės institucijos užsiima meno eksportu į Vakarus ir tokiais „minkštosios galios“ ginklais plečia savo kultūrinę erdvę, oligarchai dirba pirmiausia patys sau.

Astono universiteto profesorės, Rusijos ekspertės, 2018 m. pasirodžiusios knygos „Turtingi rusai“ autorės Elisabeth Schimpfössl teigimu, Rusijos elitui meno kolekcionavimas – priemonė pagerinti reputaciją, pelnyti pripažinimą Vakaruose. Jos teigimu, skirtingai nei milijonieriai iš Vakarų, oligarchai mažiausiai galvoja apie investavimą į meną.

„Menas turtingiems rusams atvėrė duris į Vakarų pasaulį", – sako E.Schimpfössl ir pabrėžia, kad Rusijos oligarchai kenčia nuo atšiauraus Vakarų elito požiūrio į juos.

Anksčiau daugelis rusų ieškojo savo šaknų, tikėdamiesi rasti kilmingų protėvių. Šiandien turtuoliai didžiuojasi, kad yra kilę iš sovietų inteligentijos, t.y. išsilavinusių intelektualų, tad jiems nesvetima mintis, kad pinigai gali padėti pakeisti pasaulį.

Kai kurie jų net remia socialinius projektus, tačiau daugiausia – vaikams. Pvz., projektai, skirti narkomanams ar buvusiems kaliniams, nesulaukia oligarchų dėmesio. Anot E.Schimpfössl, oligarchams būdingas socialdarvinistinis požiūris, esą praradęs savo šansą gyvenime, neturėtum gauti antrojo šanso.

Parama ir kolekcijos

Dėl mecenavimo Rusijos milijardieriams atsivėrė ne vienos Vakarų muziejų tarnybinės durys, o rodoma pagarba menui ir dosnumas turėjo nustelbti nešvarius verslo darbus.

Kai biografijoje atsirado įrašų apie garbingą veiklą garsiausiose pasaulio meno institucijose, Vladimiras Potaninas, Piotras Avenas ir Viktoras Vekselbergas negalėjo nejausti asmeninio pasitenkinimo.

V.Potaninas – ne tik investicinės kontroliuojančiosios bendrovės „Interros“, turinčios interesų beveik visuose pramonės sektoriuose, pirmininkas, ne tik 88 m jachtos „Nirvana“, neseniai pastebėtos prie Maldyvų krantų, savininkas, bet ir sovietinio bei rusų meno kolekcininkas, fondo, kuris daugybę metų remia Rusijos muziejus, įkūrėjas, o iki karo Ukrainoje – ir labai laukiamas Guggenheimo muziejaus svečias.

Nuo 2002 m. V.Potnanino fondas finansavo daugybę parodų Guggenheimo muziejuje, įskaitant dabartinę, skirtą rusų menininkui Vasilijui Kandinskiui. Anksčiau V.Potnaninas buvo Kennedy centro Vašingtone rėmėjas (aukų suma – 6,45 mln. dolerių), jo fondas Paryžiaus Pompidu centrui padovanojo didžiausią šiuolaikinio Rusijos meno kūrinių kolekciją. Dar neseniai jis buvo Guggenheimo muziejaus valdybos narys – Rusijai užpuolus Ukrainą jis pasitraukė iš šių pareigų.

Kitas meną mylinčių oligarchų sąraše – P.Avenas, ilgametis „Alfa bank“ vadovas. Tarp materialaus turto objektų, kurių vertė, „Forbes“ teigimu, pernai buvo 5,3 mlrd. dolerių, – ir 0,5 mlrd. dolerių vertės XIX–XX a. sandūros rusų dailės kūrinių kolekcija. Vienoje geriausių privačių meno kolekcijų – tokių garsių menininkų kaip Markas Šagalas, Vasilijus Kandinskis kūriniai.

Paskelbus sankcijas, P.Avenas pasitraukė iš Londono Karališkosios menų akademijos, su kuria buvo susijęs nuo 2014 m., patikėtinio pareigų. Jo gerųjų darbų meno labui sąraše – 2017 m. paremta paroda „Revoliucija: Rusijos menas 1917–1932“. Lėšas, kurias P.Avenas skyrė šiuo metu vykstančiai parodai „Francis Bacon – žmogus ir žvėris“, Karališkoji menų akademija teigia grąžinsianti.

Kas bus su jo planais Rygos centre įsigytame komplekse 2025 m. atidaryti rusų ir latvių meno muziejų, kol kas neaišku.

Tradicija ir naujovės

Grupės „Renova“, valdančios įvairių pramonės šakų įmones, vadovas V.Vekselbergas turi ne tik mašinų gamyklų, aliuminio, naftos kombinatų akcijų, bet ir legendinių Fabergé kiaušinių kolekciją. Jo vadovaujamas fondas „Laikų ryšiai“ įgyvendino ne vieną Rusijos paveldui svarbų projektą, taip pat V.Vekselbergo gerųjų darbų sąraše – parama Lincolno centrui Niujorke ir „Carnegie Hall“.

Jis ir garbingas „Tate Britain“ muziejaus fondo narys. Šiuo metu V.Vekselbergui netaikomos nei Jungtinės Karalystės, nei ES sankcijos (panašiame JAV sąraše jis yra nuo 2018 m.), Didžiosios Britanijos žiniasklaidoje pasigirdo balsų, reikalaujančių „Tate Britain“ nutraukti ryšius su šiuo oligarchu. „Artnet“ išplatintame pranešime muziejaus atstovai aiškino, kad V.Vekselbergas prieš septynerius metus paaukojo muziejui didelę auką ir kad jo statusas yra garbingas, su juo nebendraujama. Kitiems ekspertams atrodo, kad šiuo metu Viktorijos ir Alberto muziejuje vykstanti įspūdingų mažosios plastikos objektų iš V.Vekselbergo „Fabergé“ kolekcijos paroda gali būti savotiškas koziris, spaudžiant šį oligarchą savo kanalais siekti karo Ukrainoje nutraukimo.

Su „Tate Britain“ susijęs ir Leonidas Michelsonas. Kadaise buvęs turtingiausias tarp rusų, jis buvo ir pirmasis rusas, patekęs į šio muziejaus užsienio globėjų tarybą. Per savo fondą V-A-C L.Michelsonas rėmė ir Naująjį Manheteno muziejų Niujorke.

Šiandien jis ir pats turi muziejų: buvusioje šiluminėje elektrinėje Maskvoje prieš kelis mėnesius atidarytas GES-2 sulaukė puikių meno žinovų atsiliepimų ir konservatyviųjų kritikos. Ją, pvz., sukėlė prie įėjimo kompleksą pastatyta šveicarų menininko Urso Fischerio skulptūra „Didysis molis Nr. 4“.

Meno rinka – tik įrankis

Bene labiausiai žinomas iš rusų oligarchų Romanas Abramovičius pagarsėjo ne tik mitu, esą jo dėka 2000 m. V.Putinas tapo Boriso Jelcino įpėdiniu, ne tik kaip Didžiosios Britanijos aukštosios visuomenės veikėjas, „Chelsea“ futbolo klubo, kurį nusipirko 2003 m. ir kurį Rusijai užpuolus Ukrainą nusprendė parduoti, savininkas, bet ir kaip meno kolekcionierius.

2008 m. už 86 mln. dolerių R.Abramovičius nusipirko Franciso Bacono „Triptiką“, o 33 mln. dolerių, kuriuos jis sumokėjo už Luciano Freudo „Miegančiąją“, buvo aukciono rekordas.

Kol kas R.Abramovičius neįtrauktas į sankcijų sąrašą. Skubų sprendimą parduoti „Chelsea“ ir gautas pajamas skirti Ukrainai, daug kas vadina bandymu nuplauti dėmes nuo savo reputacijos. Ar nepaseks jo pavyzdžiu ir kiti oligarchai? Gal parduos vieną kitą meno kūrinį – juolab kad „Sotheby's“ ir „Christie's“, kaip teigia „Die Welt“, neatsisako prekybos ryšių su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos.

„Christie's“ prezidentas Europoje, Viduriniuose Rytuose, Indijoje ir Rusijoje Dirkas Bollas teigia, kad jo aukciono namų klientų bazėje nėra daug asmenų iš dabartinių sankcijų sąrašų. „Christie's“ neprekiauja pačioje Rusijoje: anot D.Bollo, kultūros vertybes išvežti ir parduoti Vakaruose vargiai įmanoma, tad rusams priklausančios aukciono prekės dažniausiai yra Vakaruose jau esantys objektai.

Kita vertus, brolių Rotenbergų atvejis aiškiai parodo, kad oligarchai pasinaudoja meno rinka ir pagal tiesioginę paskirtį – investuodami pinigus. Po Krymo aneksijos 2014 m. artimiausiai V.Putino aplinkai priklausantys broliai dalį savo verslo perdavė vieno iš jų, Arkadijaus, sūnui Igoriui. 2020 m. liepą JAV Senato atliktas tyrimas atskleidė, kad, nepaisydami sankcijų, Borisas ir Arkadijus Rotenbergai, pasinaudoję ofšorinėmis kompanijomis, iš aukcionų namų, įskaitant „Christie's“ ir „Sotheby's“, ir privačių prekiautojų JAV įsigijo meno kūrinių už 18,4 mln. dolerių.

Treti pagal dydį aukcionų namai „Phillips“, turintys filialus Niujorke ir Londone, šiuo metu jokių apribojimų verslui nelaukia. Ironiška, bet nuo 2008 m. „Phillips“ yra rusų oligarchų rankose – priklauso Leonidui Friedlandui ir Leonidui Struninui, kurių „Mercury Group“ yra didžiausias Rusijoje prabangos prekių mažmenininkas. Nė vienas iš šio dvejeto kol kas nėra įtrauktas nei į JAV, nei į ES, nei į Jungtinės Karalystės sankcijų sąrašą.

Rusijai užpuolus Ukrainą, oficialiame „Phillips“ instagramo puslapyje buvo paskelbtas generalinio direktoriaus Stepheno Brookso pareiškimas, smerkiantis Maskvos agresiją.

„Griežtai smerkiame invaziją į Ukrainą. Kartu su likusiu meno pasauliu esame sukrėsti ir nuliūdinti dėl regione vykstančių tragiškų įvykių. Reikalaujame nedelsiant nutraukti visus karo veiksmus“, – pranešė aukcionų namai, patikinę, kad per paskutinį aukcioną gautus 5,8 mln. svarų paaukos Ukrainos Raudonajam Kryžiui.

Sustabdyta veikla

Kai kurios iš oligarchų pinigų sukurtos meno įstaigos taip pat neliko karo nuošalyje. Štai šiuolaikinio meno muziejus „Garage“ Maskvoje – R.Abramovičiaus buvusios žmonos Darjos Žukovos „kūdikis“ – paskelbė stabdantis veiklą: „kol nesibaigs Ukrainoje vykstanti žmogiškoji ir politinė tragedija. Negalime palaikyti jokios iliuzijos, kai vyksta tokie įvykiai.“ Kada ir ar apskritai „Garage“ atnaujins veiklą, paaiškės veikiausiai tik tada, kai apskritai paaiškės situacija, kurioje šalis atsidūrė dėl paskelbtų apribojimų operacijoms valiuta ir dėl gresiančio milžiniško ūkio nuosmukio.

Kai savo parodą pirma laiko baigė islandų menininkas Ragnaras Kjartanssonas, viešai pavadinęs Rusiją fašistine valstybe, L.Michelsono muziejus GES-2 paskelbė, kad negali „užsimerkti prieš tragiškus įvykius, kurių liudininkai esame“. Dėl karo su fondu atsisveikino meno vadovas italas Francesco Manacorda.

Prisilietę prie meno pasaulio, rusų oligarchai gal ir netapo aistringais meno gerbėjais, tačiau smalsumo jiems, regis, nestinga. Štai nuo vieno svarbiausio šiuolaikinio meno renginių Europoje, Venecijos bienalės, kraštovaizdžio neatsiejama ir R.Abramovičius jachta „Luna“. Ar balandžio viduryje prie Riva dei Sette Martiri, tarp šv.Morkaus aikštės ir bienalės teritorijos, ji bus prišvartuota ir šiemet, nežinia. Tačiau ko tikrai nebus, tai Rusijos paviljono.

Jį pristatyti turėję menininkai Aleksandra Suchareva ir Kirilas Savčenkovas atšaukė dalyvavimą bienalėje, pareiškę, kad „nėra vietos menui, kai civiliai žūva nuo raketų ugnies, kai Ukrainos piliečiai slepiasi bunkeriuose ir kai Rusijos protestuotojai yra nutildomi“. Bienalės organizatoriai pranešė draudžiantys dalyvauti visiems, susijusiems su Rusijos vyriausybe.

Paties Rusijos paviljono oficialios administratorės Anastasiją Kornejeva ir Jekaterina Vinokorova išliko santūrios. Žinant jų kilmę, nieko keista. J.Vinokorova – Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, o A.Kornejeva – buvusio KGB, vėliau FSB karininko Nikolajaus Volobujevo dukra.