Azerbaidžanas antradienį pranešė, kad 50 jo karių žuvo per susirėmimus pasienyje su Armėnija – didžiausias šių kaimyninių valstybių kautynes nuo 2020 metų karo.

„Penkiasdešimt Azerbaidžano karių žuvo dėl didelio masto Armėnijos provokacijos“, – sakoma Azerbaidžano gynybos ministerijos pareiškime.

Armėnija anksčiau pranešė, kad per anksti antradienį kilusius susirėmimus pasienyje žuvo mažiausiai 49 jos kariai.

Be to, Azerbaidžanas apkaltino Armėnijos pajėgas pažeidus tarpininkaujant Rusijai pasiektas paliaubas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau nurodė, kad dėl paliaubų susitarta nuo 9 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku.

Azerbaidžanas anksčiau antradienį pareiškė, kad baigė įgyvendinti savo karinius tikslus pasienyje su Armėnija.

„Armėnijos pajėgų provokacijas pasienyje pavyko užkardyti, ir visi būtini tikslai buvo įvykdyti“, – sakoma prezidento Ilhamo Aliyevo (Ilchamo Alijevo) kanceliarijos pareiškime po jo susitikimo su kariuomenės vadovybe.

Jerevanas antradienį apkaltino Baku kariuomenę bandymu veržtis į Armėnijos teritoriją ir paprašė pasaulio lyderių pagalbos.

Baku tvirtina, kad jo pajėgos tiktai atsakė į Armėnijos provokaciją, neigdamas teiginius, kad azerbaidžaniečiai smogė civilinei infrastruktūrai.

Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje.

2020 metais šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.

Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.

Kalnų Karabachas yra etninių armėnų kontroliuojamas Azerbaidžano regionas, atsikratęs Baku kontrolės praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje suirus Sovietų Sąjungai.