ES: MINSKO SUSITARIMAI DĖL RYTŲ UKRAINOS TURI BŪTI IKI GALO ĮGYVENDINTI

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį pareiškė, kad konfliktas Rytų Ukrainoje gali būti išspręstas iki galo įgyvendinus Minsko susitarimus.

Kalbėdamas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos posėdyje, jis taip pat pateikė Bendrijos poziciją dėl padėties Baltarusijoje, Kalnų Karabache ir Moldovoje.

„Mums reikalingas ilgalaikis politinis sprendimas, kad būtų pasiekta tvirta taika Rytų Ukrainoje. Tam reikės visų konflikto šalių politinės valios. Esminė sąlyga yra visiškas Minsko susitarimų įgyvendinimas“, – sakė J. Borrellis.

Jis palankiai įvertino ESBO specialiosios stebėjimo misijos Ukrainoje veiklą ir pabrėžė, kad jai turi būti užtikrinta „visiška, saugi, besąlygiška ir nevaržoma prieiga visoje Ukrainos teritorijoje, kaip numato jos mandatas, ir ta prieiga negali būti ribojama jokiais pretekstais“.

J. Borrellis sveikino ugnies nutraukimą Rytų Ukrainoje, kurio „iš esmės laikomasi nuo liepos pabaigos“. Anot jo, tai gelbėja gyvybes, ir tai labai svarbu Europos Sąjungai.

„Deja, Krymas ir Sevastopolis iki šiol neteisėtai aneksuoti Rusijos. Europos Sąjunga dar kartą reiškia savo nuolatinę paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakė Bendrijos diplomatijos vadovas.

Savo kalboje jis taip pat skyrė dėmesio Baltarusijai.

„Apgailestaudamas turiu konstatuoti, kad praėjus keturiems mėnesiams po rinkimų Baltarusijos valdžia toliau naudoja jėgą prieš taikius demonstrantus, prieš paprastus Baltarusijos piliečius“, – kalbėjo jis.

J. Borrellis taip pat pasveikino ESBO parengtą ataskaitą apie rugpjūčio 9-ąją vykusius Baltarusijos prezidento rinkimus.

„Raginame Baltarusijos valdžią iki galo įgyvendinti jos rekomendacijas. Taip pat raginame Baltarusiją priimti pasiūlymą dėl tarpininkavimo, kurį pateikė šiuo metu ESBO pirmininkaujanti Albanija, būsima pirmininkė Švedija ir ESBO sekretoriatas“, – sakė ES diplomatijos vadovas.

Jis taip pat sveikino karinių veiksmų nutraukimą ginčijamame Kalnų Karabache ir išreiškė viltį, kad lapkričio 9 dieną Maskvoje Armėnijos ir Azerbaidžano pasirašytas paliaubų susitarimas taps pirmuoju žingsniu link visiško konflikto sureguliavimo.

„Visgi ugnies nutraukimas – ne taika. Mes, europiečiai, tai labai gerai žinome. Dėl ilgalaikės taikos, įskaitant Kalnų Karabacho statusą, dar reikia derybų“, – kalbėjo J. Borrellis.

Jis priminė, kad ES visiškai palaiko ESBO Minsko grupės formatą. Ši grupė, pirmininkaujama Prancūzijos, Rusijos ir JAV, stengiasi padėti išspręsti dešimtmečius besitęsiantį Kalnų Karabacho konfliktą.

„Mes, Europos Sąjunga, taip pat esame pasirengę įnešti savo indėlį į šias pastangas ir į susitarimų, vedančių link tvirtos taikos ir viso Pietų Kaukazo regiono suklestėjimo, įgyvendinimą“, – sakė J. Borrellis.

Pasak ES diplomatijos vadovo, Bendrija įsitikinusi, kad įsisenėjusius konfliktus bus galima užbaigti tik tuo atveju, jei konflikto šalys sutiks juos spręsti vadovaujantis ESBO principais.

„Taip yra su Kalnų Karabachu, su Sakartvelu ir Ženevos tarptautinių diskusijų formatu, taip pat su Moldova. Dėl to mes sveikiname ministrų priimtą pareiškimą apie derybas dėl Padniestrės konflikto sureguliavimo formatu „5+2“ (Moldova, Padniestrė, ESBO, Rusija ir Ukraina plius JAV ir ESBO stebėtojai“, – sakė J. Borrellis.