Prokuratūra kaltino vyrą per neramumus šalyje šaudžius į policijos pareigūnus. Mobiliojo ryšio duomenų analizė esą taip pat patvirtino pakartotinį jo dalyvavimą neramumuose ir šaunamojo ginklo panaudojimą. Teismas jam skyrė mirties bausmę už vadinamąjį „kariavimą prieš Dievą“, šaunamojo ginklo naudojimą ir sąmokslą prieš šalies saugumą.
Žmogaus teisių gynėjų duomenimis, dėl metų sandūroje vykusios protestų bangos iki šiol mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 32 vyrams. Žmogaus teisių organizacijos „Iran Human Rights“ (IHR) direktorius Mahmoodas Amiry-Moghaddamas platformoje „X“ pareiškė, kad egzekucijos gresia dar mažiausiai 100 kitų protestuotojų.
Organizacija jau rugpjūčio pabaigoje skelbė, kad Iranas šiais metais įvykdė daugiau kaip 500 mirties bausmių.
„Visos egzekucijos, nepriklausomai nuo kaltinimų, tarnauja aiškiam vidaus politikos tikslui – kurstyti baimę ir užkirsti kelią naujiems protestams, – sakė IHR vadovas Mahmoodas Amiry-Moghaddamas. – Labai nerimaujame, kad ši tendencija ateinančiais mėnesiais gali dar labiau sustiprėti.“
Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos jau seniai kritikuoja sistemingą mirties bausmės taikymą Irano Islamo Respublikoje. Jos kaltina institucijas tikslingai naudojant egzekucijas kaip atgrasymo ir politinio bauginimo priemonę. Teismai dažnai remiasi plačiai interpretuojamomis nusikalstamomis veikomis, tokiomis kaip šnipinėjimas, grėsmė nacionaliniam saugumui ar šventvagystė.
„Amnesty International“ duomenimis, 2025 m. Iranas įvykdė mirties bausmę mažiausiai 2 159 žmonėms. Tai yra didžiausias užfiksuotas skaičius nuo 1981 metų.
(be temos)