Ispanijos vyriausybė pirmadienį pranešė, kad nuo didelių gaisrų šiemet nukentėjusius regionus paskelbs stichinės nelaimės zonomis, o tai leis jiems skirti ekstremaliems atvejams numatytų subsidijų ir pasinaudoti kitomis finansinės paramos priemonėmis.

Europos miškų gaisrų informacinės sistemos (EFFIS) duomenimis, Ispanijoje po alinamų karščių ir ilgų sausrų jau kilo beveik 400 miškų gaisrų, kurie nuniokojo daugiau kaip 287 tūkst. hektarų. Tai daugiau nei triskart viršija 2021 metais liepsnų sunaikintą plotą.

Ministras pirmininkas Pedro Sanchezas  (Pedras Sančesas) pranešė, kad jo kabinetas antradienį pritars, kad stichinės nelaimės zonai būtų priskirtos „visos teritorijos, nuniokotos didžiųjų gaisrų, kuriuos išgyvenome per visus šiuos metus“.

Jis kalbėjo lankydamasis Bechiso vietovėje rytiniame Valensijos regione, kur praėjusią savaitę dėl vėjų itin greitai išplitusios liepsnos nuniokojo didelius plotus žemės, teko evakuoti maždaug 2 200 žmonių.

Sekmadienį ugniagesiams pavyko gaisrą sukontroliuoti, todėl vietos pareigūnai galėjo atšaukti anksčiau paskelbtus įsakymus dėl gyventojų evakuacijos.

Stovėdamas prie apdegusių medžių P. Sanchezas sakė, kad apgailestauja dėl „psichologinio smūgio“, kurį patyrė savo turto netekę žmonės, o taip pat dėl žalos aplinkai.

„Deja, mokslas mums sako, kad ateinančios vasaros bus dar karštesnės. Susiduriame su ekstremalia klimato situacija“, – pridūrė jis.

Praėjusį mėnesį žurnale „Nature Geoscience“ paskelbtame straipsnyje teigiama, kad kai kuriose Ispanijos dalyse orai yra sausiausi per pastarąjį tūkstantmetį. Taip yra aukšto atmosferos slėgio sistemos, nulemtos klimato kaitos.

Ekspertų teigimu, dėl žmogaus veiklos skatinamos klimato kaitos intensyvėja ir vis dažniau pasireiškia ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, sausros ir miškų gaisrai.