KARAS: RUSIJA BAIGIA „OPERACINĘ PAUZĘ“, S. ŠOIGU ĮSAKĖ SUINTENSYVINTI KARO VEIKSMUS

Rusijos strateginių bombonešių paleistos sparnuotosios raketos penktadienį vėlai vakare smogė pietrytiniam Ukrainos Dnipro miestui, žuvo mažiausiai trys žmonės ir 15 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Ataka Dnipre buvo įvykdyta kitą dieną po to, kai per Rusijos raketų smūgį į pietvakarius nuo sostinės Kyjivo esančiame Vinycios mieste žuvo mažiausiai 23 žmonės ir daugiau kaip 200 buvo sužeisti.

Rusijos pajėgos daugiausia dėmesio skiria Donbasui Ukrainos rytuose, tačiau, artėjant karo penkių mėnesių žymai, rusai taip pat puola kitas šalies dalis, nesiliaudamos stengtis atimti iš Ukrainos teritoriją ir susilpninti jos lyderių, civilių ir karių moralę.

Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad kelios sparnuotosios raketos Ch-101, paleistos iš strateginių bombonešių Tu-95MS virš Kaspijos jūros, apie 22 val. (vietos ir Lietuvos laiku) pataikė į gamyklą Dnipro mieste, įsikūrusiame prie Dnipro upės.

Buvo perimtos keturios atskriejančios raketos, sakoma pranešime. Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti galingi sprogimai ir tamsūs dūmai.

Dnipropetrovsko srities vadovas Valentynas Rezničenka sakė, kad raketos pataikė į gamyklą ir netoliese esančias gatves, žuvo mažiausiai trys žmonės ir 15 buvo sužeisti.

Vienas iš žuvusiųjų buvo autobuso vairuotojas, kuris buvo ką tik baigęs darbą ir buvo pakeliui į depą, kai įvyko raketinis smūgis, sakė miesto tarybos narys Ivanas Vasiučkovas.

Gelbėjimo tarnyba pranešė, kad sudegė dvi transporto priemonės, o dar 10 buvo apgadinta. Nuo raketų smūgių taip pat užsidegė gamykla ir išdužo netoliese esančių daugiabučių namų langai.

Taip pat pranešta apie oro smūgius Kremenčuke, kitame mieste prie Dnipro upės į pietryčius nuo Kyjivo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino visus reaguoti į oro pavojaus sirenas ir slėptis.

„Okupantai supranta, kad mes pamažu stiprėjame, ir jų teroro tikslas yra labai paprastas – spausti mus, daryti spaudimą mūsų visuomenei, įbauginti žmones, padaryti kuo didesnę žalą Ukrainos miestams, bent jau kol rusų teroristai dar gali tai daryti“, – sakė jis savo naktiniame vaizdo kreipimesi į tautą.

Odesa apšaudyta raketomis

Ankstų šeštadienio rytą Rusijos kariai surengė raketų ataką prieš Odesos miestą, pranešė Unian.

„Telegram“ tinkle liudininkai skelbė, kad po atakos virš miesto iškilo tamsūs dūmų debesis. Vietos valdžios institucijos ragina miestiečius neskelbti jokių nuotraukų ir filmuotos medžiagos socialiniuose tinkluose.

Vėliau paaiškėjo, kad bent viena raketa pataikė į civilinį objektą.

Kol kas apie patirtą žalą ir atakos aukas nėra jokios informacijos

Rusai okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojams grasina deportacija

Prorusiškos laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų administracijos vietos gyventojams grasina deportacija, jei šie jų atžvilgiu pareikš kritiką.

Atitinkamos priemonės tikslas – „palaikyti tvarką“ ir atremti „grėsmes sociopolitiniam stabilumui“, teigiama penktadienį pietinėse Zaporižios ir Chersono srityse paskelbtuose dekretuose. Gyventojai bus deportuojami, jei kritikuos valdžios institucijas ir Rusijos užsienio politiką, taip pat Rusijos kariuomenę. Analogiška priemone bus baudžiami ir nesankcionuotų demonstracijų ar politinės veiklos dalyviai ir asmenys, mėginsiantys trikdyti mokyklų darbą.

Trys smūgiai Dniprui. Raketos pataikė į pramonės įmonę ir netoliese esančią judrią gatvę.

Nepaisant to, kaip pranešama, deportacijos numatomos ne į Rusiją, o į ukrainiečių kontroliuojamą teritoriją.

Rusijos pajėgos nuo savo įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 d. jau okupavo nemažą Pietų Ukrainos dalį. Būgštaujama, kad Maskva gali suorganizuoti referendumus dėl Chersono ir Zaporižios sričių prijungimo prie Rusijos.

Šių dviejų Ukrainos sričių gyventojai nuolat protestuoja prieš savo naują valdžią.

Kyjive aidi apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos

Šeštadienio rytą Ukrainos sostinėje Kyjive aidėjo apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos, praneša agentūra „Sky News“.

Sirenos gaudė Rusijos pajėgoms pastaruoju metu intensyvinant Ukrainos miestų apšaudymą ilgojo nuotolio ginklais. Per pastarąsias tris dienas tokios ginkluotės aukomis tapo mažiausiai 34 žmonės, dar dešimtys sužeista.

Ukraina: Rusija Zaporižios atominėje elektrinėje laiko raketas

Ukrainiečių branduolinė agentūra penktadienį pareiškė, kad Rusija naudoja didžiausią Europoje atominę elektrinę kaip bazę ginklams, įskaitant „raketų sistemas“, laikyti ir aplinkinėms Ukrainos teritorijoms apšaudyti.

Pietryčių Ukrainoje, prie Dnipro upės, esančią Zaporižios atominę elektrinę nuo pirmųjų Maskvos invazijos savaičių kontroliuoja Rusija, nors ją vis dar valdo Ukrainos darbuotojai.

Ukrainos branduolinės agentūros „Enerhoatom“ prezidentas penktadienį per televiziją transliuotame interviu sakė, kad padėtis yra „labai įtempta“, o elektrinę kontroliuoja iki 500 Rusijos karių.

„Okupantai ten veža savo techniką, įskaitant raketų sistemas, iš kurių jie jau apšaudo kitą Dnipro upės krantą ir Nikopolio teritoriją“, – sakė Petro Kotinas, turėdamas omenyje netoliese esantį miestą.

„Jie fiziškai kontroliuoja perimetrą. Okupantų sunkioji technika ir sunkvežimiai su ginklais ir sprogmenimis lieka Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje“, – sakė jis.

„Spaudimas okupantams palikti elektrinės teritoriją yra nepakankamas“, – pridūrė jis.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) „žaidžia kažkokius politinius žaidimus, balansuodama tarp Rusijos ir Ukrainos“, sakė P. Kotinas.

Okupantų sunkioji technika ir sunkvežimiai su ginklais ir sprogmenimis lieka Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje.

TATENA teigė turinti apsilankyti elektrinėje, kad galėtų atlikti būtinus techninės priežiūros darbus.

Kyjivas prieštarauja tokiam vizitui, o „Enerhoatom“ pareiškė, kad TATENA ekspertų kelionė į elektrinę tik legitimizuotų „branduolinių teroristų“ okupaciją.

Ketvirtadienį TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) dar kartą pabrėžė, kad svarbu „turėti galimybę nuvykti į (Zaporižios atominę elektrinę), kad būtų galima atlikti svarbiausius saugos, saugumo ir garantijų užtikrinimo veiksmus“, sakoma pranešime.

Jis taip pat „dar kartą išreiškė didėjantį susirūpinimą dėl sunkių ir sudėtingų sąlygų, su kuriomis susiduria Zaporižios atominės elektrinės darbuotojai, ir tokių sąlygų poveikio elektrinės saugai ir saugumui“.

Agentūrai nepavyksta apsilankyti elektrinėje nuo pat vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Zaporižios sritį, kuriame yra elektrinė, daugiausia kontroliuoja Maskva, o jai neteisėtai primestos administracijos pareigūnai ketvirtadienį pareiškė šiemet planuojantys referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.

Ukrainos šaltiniai: baigėsi Rusijos pajėgų „operacinė pauzė“

Ukrainos šaltinių duomenimis, baigėsi Rusijos karinių pajėgų „operacinė pauzė“ ir dabar jos intensyvina atakas šalies rytuose.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo naujausioje karo veiksmų ataskaitoje teigė, kad per pastarąsias 24 val. ukrainiečiai atrėmė kelias Rusijos atakas Bachmuto kryptimi. „Atlikęs persigrupavimą, priešas dabar vėl puola Vuhlehirsko šiluminę elektrinę, kautynės tęsiasi“, – pažymėjo štabas.

Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti negalima.

Tačiau panašia informacija dalijasi JAV veikiantis Karo studijų institutas (ISW). Pasak jame dirbančių karo ekspertų, Rusijos pajėgos baigia „operacinę pauzę“, kurią pradėjo, kai užėmė Sjeverodonecko ir Lysyčansko miestus. ISW duomenimis, šiuo metu vyksta tik nedidelio masto kautynės. „Tačiau jei „operacinė pauzė“ iš tiesų baigėsi, rusai per artimiausias 72 val. tęs ir intensyvins atakas“, – teigė institutas.

Baltieji rūmai: rusų pareigūnai lankėsi Irane apžiūrėti dronų

Baltieji rūmai teigia, kad pastarosiomis savaitėmis Rusijos pareigūnai bent du kartus lankėsi viename aerodrome centriniame Irane, kad apžiūrėtų bepiločius orlaivius, įskaitant kovinius dronus, kuriuos Maskva nori naudoti Ukrainoje.

Administracija šią informaciją paskelbė JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) šeštadienį ruošiantis susitikti su šešių Persijos įlankos arabų šalių, taip pat Egipto, Jordanijos ir Irako vadovais regioniniame aukščiausiojo lygio susitikime.

Tikimasi, kad baigdamas keturių dienų kelionę regione, kuria siekiama sustiprinti JAV pozicijas ir sutelkti regione atsvarą Iranui, J. Bidenas paskelbs „svarbų pareiškimą“, kuriame paaiškins savo viziją dėl Vidurinių Rytų.

Daugelis Persijos įlankos šalių, ypač Saudo Arabija, yra labai susirūpinusios dėl Irano kenkėjiškos veiklos regione.

Baltųjų rūmų duomenimis, Iranas birželio 8 dieną ir liepos 15 dieną Kašano aerodrome demonstravo dronus Rusijos pareigūnams.

Kašano oro bazė, esanti maždaug už 190 km į pietus nuo Teherano, yra vienas seniausių Irano aerodromų. Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas (Benis Gancas) pernai pareiškė šį aerodromą esant susijus su Irano bepiločių orlaivių programa. Pasak jo, šiame objekte Iranas mokė Irako, Libano, Sirijos ir Jemeno kovotojus skraidinti dronus.

JAV prezidento administracija taip pat paskelbė palydovines nuotraukas, kuriose užfiksuoti aerodrome rodyti bei skraidinti bepiločiai orlaiviai „Shahed-191“ ir „Shahed-129“, taip pat nusileidęs Rusijos delegacijos transporto lėktuvas.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) pareiškime teigė, jog administracija turi „informacijos, kad Irano vyriausybė ruošiasi aprūpinti Rusiją keliais šimtais bepiločių orlaivių“.

„Mūsų vertinimu, oficiali Rusijos delegacija neseniai stebėjo Irano bepiločių orlaivių su koviniais pajėgumais demonstraciją. Skelbiame šias birželį padarytas nuotraukas, kuriose užfiksuoti Irano bepiločiai orlaiviai, kuriuos tą dieną matė Rusijos vyriausybinė delegacija“, – sakė J. Sullivanas.

„Tai rodo, kad Rusija nuolat domisi Irano bepiločių orlaivių su koviniais pajėgumais įsigijimu“, – pridūrė jis.

J. Sullivano teigimu, JAV pareigūnai mano, jog birželio vizitas „buvo pirmas kartas, kai Rusijos delegacija apsilankė šiame aerodrome stebėti tokią demonstraciją“.

Irano misija prie Jungtinių Tautų dar neatsakė į ankstyvą šeštadienį gautą prašymą pakomentuoti šiuos Baltųjų rūmų pranešimus.

Penktadienį Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amirabdollahianas (Hoseinas Amirabdolahianas), kalbėdamas telefonu su savo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba, atmetė pranešimus apie galimą Irano dronų tiekimą Rusijai ir pavadino juos „nepagrįstais“.

Mes prieštaraujame bet kokiems veiksmams, kurie gali lemti konfliktų tęsimąsi ir intensyvėjimą.

„Tokie teiginiai, skelbiami lygiagrečiai su J. Bideno vizitu į okupuotą Palestiną arba Izraelį, yra nukreipti į politinių ketinimų ir tikslų siekimą, – Irano užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje cituojamas H. Amirabdollahianas. – Mes prieštaraujame bet kokiems veiksmams, kurie gali lemti konfliktų tęsimąsi ir intensyvėjimą.“

J. Bidenas siekia sustiprinti Vidurinių Rytų sąjungininkų atsako į Rusijos invaziją į Ukrainą koordinavimą.

Nė viena iš šeštadienio viršūnių susitikime dalyvausiančių šalių nepasekė JAV pavyzdžiu taikyti sankcijas Rusijai, nors tai yra svarbus J. Bideno administracijos užsienio politikos prioritetas.

Be kita ko, Jungtiniai Arabų Emyratai tapo savotišku finansiniu prieglobsčiu Rusijos oligarchams ir jų daugiamilijoninėms jachtoms, o Egiptas išlieka atviras rusų turistams.

G-20 finansų ministrų susitikimas baigsis be bendro pareiškimo?

Rusijos karo Ukrainoje šešėlyje Indonezijoje vykstantis dviejų dienų Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų susitikimas šeštadienį greičiausiai baigsis be bendro baigiamojo pareiškimo, sakė du pareigūnai.

Per derybas Indonezijos kurortinėje Balio saloje Vakarų šalių finansų ministrai kaltino Rusijos technokratus prisidėjus prie invazijos.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) ir Australijos iždininkas Jimas Chalmersas (Džimas Čalmersas) penktadienį sakė, kad Maskvos surengta invazija sukrėtė pasaulio ekonomiką.

Vietoj oficialaus komunikato bus paskelbtas G-20 pirmininkaujančios Indonezijos pareiškimas, sakė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.

Kitas susitikime dalyvaujantis šaltinis teigė, kad derybų šeimininkė apibendrins jas deklaracijoje.

Indonezijos pareigūnai neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Antrosios derybų dienos pradžioje Indonezijos centrinio banko valdytojas Perry Warjiyo (Peris Vardžijas) paragino ministrus ir pasaulio finansų lyderius sutelkti dėmesį į pasaulio ekonomikos atsigavimą, kurį vis dar veikia COVID-19 pandemija.

„Svarbu, kad ir toliau susitelktume ties tuo, ką esame suplanavę pasiekti šiais metais, nes tai irgi bus teigiama žinia pasaulio bendruomenei apie G-20 vaidmenį ir pastangas remti pasaulio ekonomikos atsigavimą“, – sakė P. Warjiyo.

Tačiau susitikimas vyksta Rusijos karo, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, šešėlyje. Invazija sukrėtė rinkas, padidino maisto kainas ir prisidėjo prie milžiniškos infliacijos.

Forume nepavyko susitarti dėl bendro pareiškimo teksto, nes Rusija nesutinka su Vakarų valstybėmis, kad jos invazija į Ukrainą yra pasaulinio ekonominio sunkmečio priežastis.

Kremlius kaltina Rusijai dėl karo įvestas Vakarų sankcijas dėl blokuojamo Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą ir kylančių energijos kainų.

„Rusija bandė pasakyti, kad pasaulio ekonominė padėtis neturi nieko bendra su karu“, – penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis iš Prancūzijos delegacijos.

Susitikime virtualiai dalyvavo Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas bei Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.

Dalyvauti asmeniškai derybose Maskva pasiuntė Rusijos finansų viceministrą Timūrą Maksimovą.

Pasak derybose dalyvavusio šaltinio, jis buvo salėje, kai Vakarų pareigūnai išreiškė pasmerkimą Maskvai.

S. Marčenka teigė, kad Rusijos invazija „aiškiai žymi esamos pasaulio tvarkos pabaigą“, ir paragino Maskvai taikyti „griežtesnes tikslines sankcijas“.

Šeštadienį G-20 ministrai taip pat diskutuos apie tvarų finansavimą, kriptovaliutas ir tarptautinį apmokestinimą.

JAV pareigūnas atmeta Rusijos tvirtinimą, kad Vinycioje taikėsi į karinį objektą

Vienas JAV pareigūnas penktadienį atmetė Rusijos tvirtinimą, kad Ukrainos Vinycios mieste taikėsi į ukrainiečių oro pajėgų vadovybės ir Vakarų tiekėjų atstovų susitikimą, o ne į civilius.

Per ketvirtadienio išpuolį žuvo 23 žmonės, įskaitant vaikus, praneša Kyjivas.

„Neturiu jokios informacijos, kad kur nors netoliese būtų buvęs karinis taikinys“, – žurnalistams sakė aukšto rango gynybos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Tai atrodė kaip gyvenamasis namas“, – sakė pareigūnas, kuris taip pat patvirtino, kad Rusija raketą ketvirtadienį paleido iš povandeninio laivo.

Šio pareigūno skaičiavimais, paremtais viešais pranešimais, per pastarąsias dvi savaites Rusijos smūgiai, įskaitant išpuolį Vinycioje, pareikalavo nuo 100 iki 150 Ukrainos civilių gyventojų gyvybių.

Vinycia yra centrinis Ukrainos miestas, esantis už kelių šimtų kilometrų nuo fronto linijos, kur nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį buvo palyginti ramu.

Rusų gynybos ministerija penktadienį pareiškė, kad taikėsi į „Ukrainos oro pajėgų vadovybės susitikimą su užsienio ginklų tiekėjų atstovais“.

Kiekvieną dieną Rusija naikina civilius gyventojus, žudo Ukrainos vaikus, nukreipia raketas į civilius objektus.

V. Zelenskis pareiškė, kad šia ataka rusų pajėgos sąmoningai siekė terorizuoti civilius, pavadindamas Rusiją „šalimi žudike, teroristine šalimi“.

„Kiekvieną dieną Rusija naikina civilius gyventojus, žudo Ukrainos vaikus, nukreipia raketas į civilius objektus. Kur nėra karinių [taikinių]. Kas tai, jeigu ne atviras terorizmo aktas?“ – sakoma prezidento žinutėje, paskelbtoje per platformą „Telegram“.

Nuo vasario 24 dienos, kai pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusija nuolat kaltinama, kad taikosi į civilinę infrastruktūrą. Karas nuniokojo daug miestų.

Rusija neigia atsakomybę dėl civilių mirčių Ukrainoje, o prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad pranešimai apie rusų karius, šaudančius į civilius, yra „suklastoti“.

S. Šoigu nurodė sustiprinti karo veiksmus Ukrainoje

Rusijai šeštadienį suintensyvinus puolimą prieš Ukrainą, keliuose šalies miestuose buvo pranešta apie žuvusius ir sužeistus civilius.

Paryčiais per Rusijos raketų smūgį Ukrainos šiaurės rytiniame Čuhujivo mieste žuvo mažiausiai trys civiliai gyventojai ir dar trys buvo sužeisti, pranešė regiono policijos aukšto rango pareigūnas.

Charkivo srities policijos pajėgų vadovo pavaduotojas Serhijus Bolvinovas sakė, kad raketos greičiausiai buvo paleistos iš Rusijos teritorijos. Čuhujivas yra maždaug už 120 km nuo sienos.

„Keturios Rusijos raketos, tikriausiai paleistos iš (Rusijos miesto) Belgorodo apylinkių naktį, apie 3.30 val., pataikė į gyvenamąjį namą, mokyklą ir administracinius pastatus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė S. Bolvinovas.

Jis pridūrė, kad buvo apgriautas dviejų aukštų daugiabutis.

„Po griuvėsiais buvo rasti trijų žmonių kūnai. Dar trys buvo sužeisti. Aukos yra civiliai“, – sakė S. Bolvinovas.

Gretimoje Sumų srityje vienas civilis žuvo ir dar mažiausiai septyni buvo sužeisti rusams iš minosvaidžių ir artilerijos apšaudžius tris netoli Rusijos sienos esančius miestus ir kaimus, šeštadienio rytą platformoje „Telegram“ pranešė regiono administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

Per pastarąją parą Ukrainos rytinės Donecko srities miestuose žuvo septyni civiliai gyventojai, o dar 14 buvo sužeisti, šeštadienio rytą pranešė jos administracijos vadovas.

Tačiau netoliese Ukrainos kariai naktį atrėmė Rusijos puolimą strategiškai svarbiame rytiniame greitkelyje, sakė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Jo teigimu, Rusija „daugiau nei du mėnesius“ bandė užimti pagrindinį kelią, jungiantį Lysyčansko ir Bachmuto miestus.

„Jie vis dar negali kontroliuoti kelių kilometrų šio kelio“, – „Telegram“ parašė S. Haidajus.

Tuo metu Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu liepė kariams suintensyvinti operacijas Ukrainos teritorijoje, šeštadienį socialinėje žiniasklaidoje pranešė Gynybos ministerija.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime teigiama, kad S. Šoigu davė „nurodymus toliau intensyvinti dalinių veiksmus visuose operatyviniuose rajonuose, kad būtų atmesta galimybė Kyjivo režimui pradėti masinius raketų ir artilerijos smūgius prieš civilinę infrastruktūrą ir Donbaso bei kitų regionų gyvenviečių gyventojus“.

Pranešime rašoma, kad šeštadienį S. Šoigu apžiūrėjo kai kuriuos Ukrainoje buvusius Rusijos dalinius ir įteikė apdovanojimus „už drąsą“.

Rusijos pajėgos daugiausia dėmesio skiria Donecko ir Luhansko sritis apimančiam Donbasui Ukrainos rytuose, tačiau, artėjant karo penkių mėnesių žymai, rusai taip pat puola kitas šalies dalis, nesiliaudamos stengtis atimti iš Ukrainos teritoriją ir susilpninti jos lyderių, civilių ir karių moralę.

Ukrainos pietuose, į šiaurės rytus nuo prie Juodosios jūros įsikūrusio Mykolajivo miesto esančioje Baštankoje per Rusijos apšaudymą buvo sužeisti du žmonės, rašoma regiono administracijos vadovo Vitalijaus Kimo „Telegram“ žinutėje.

Pasak V. Kimo, ankstyvosiomis šeštadienio valandomis rusai vėl apšaudė ir patį Mykolajivą. Penktadienio rytą jis paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose, jo teigimu, užfiksuota Rusijos raketų ataka prieš du didžiausius miesto universitetus, ir pasmerkė Rusiją kaip „teroristinę valstybę“.

Po Rusijos raketų smūgio prieš rytinį Dnipropetrovsko srities Nikopolio miestą, įsikūrusį šalia Dnipro upės, viena moteris buvo paguldyta į ligoninę, o dar du žmonės įstrigo po griuvėsiais, socialinėje žiniasklaidoje pranešė regiono gubernatorius.

Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka platformoje „Telegram“ sakė, kad per ataką nukentėjo penkiaaukštis daugiabutis, mokykla ir profesinio rengimo centras.

Tuo metu penktadienį vėlai vakare Rusijos strateginių bombonešių paleistoms sparnuotosioms raketoms smogus pietrytiniam Ukrainos Dnipro miestui, žuvo mažiausiai trys žmonės, dar 16 buvo sužeisti.

Ataka Dnipre buvo įvykdyta kitą dieną po to, kai per Rusijos raketų smūgį į pietvakarius nuo sostinės Kyjivo esančiame Vinycios mieste žuvo mažiausiai 23 žmonės ir daugiau kaip 200 buvo sužeisti.

Rusų gynybos ministerija penktadienį pareiškė, kad Vinycioje taikėsi į „Ukrainos oro pajėgų vadovybės susitikimą su užsienio ginklų tiekėjų atstovais“, bet Ukraina neigia, kad netoliese būtų buvęs koks nors karinis taikinys.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad per karą Rusijos pajėgos sudavė daugiau kaip 17 000 smūgių civiliams taikiniams, per kuriuos žuvo tūkstančiai karių ir civilių gyventojų, o milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Nuo vasario 24 dienos, kai pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusija nuolat kaltinama, kad taikosi į civilinę infrastruktūrą. Karas nuniokojo daug miestų.

Rusija neigia atsakomybę dėl civilių mirčių Ukrainoje, o prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad pranešimai apie rusų karius, šaudančius į civilius, yra „suklastoti“.

Invazija taip pat paveikė pasaulio ekonomiką: sukrėtė rinkas, padidino maisto kainas ir prisidėjo prie milžiniškos infliacijos.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko 38 140 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko 38 140 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki liepos 16-osios Rusija taip pat neteko 1 677 tankų, 3 874 šarvuotųjų kovos mašinų, 846 artilerijos sistemų, 247 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 109 oro gynybos sistemų, 220 lėktuvų, 188 sraigtasparnių, 2 735 transporto priemonės ir degalų cisternos, 15 laivų, 687 dronų, 68 specialiosios technikos vienetų ir 162 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Ukrainoje apšaudytas Nikopolio miestas, yra žuvusių

Šeštadienį Rusijos kariai apšaudė Ukrainos Nikopolio miestą, praneša agentūra „Sky News“, remdamasi Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba ir Dnipro srities gubernatoriumi.

Pareigūnų duomenimis, po apšaudymo iš pastatų griuvėsių ištraukti dviejų žmonių kūnai.

Pasak Dnipro srities gubernatoriaus Valentyno Rezničenkos, Rusija į miestą paleido 53 „Grad“ raketas.