Ukrainos kariuomenė pranešė apie vieną pirmųjų pergalių nuo birželį prasidėjusio kontrpuolimo: išlaisvino Staromajorskės kaimą. Kyjivas pabrėžia apie laimėjimus pranešantis tik pajėgoms įsitvirtinus, o ekspertai blaivina tuos, kas laukia sensacijų: kova su okupantais – nuoseklus darbas, kurio rezultatai paaiškės tik vėlyvą rudenį.

Simbolinė pergalė

„Staromajorskė Donecko srityje buvo išlaisvinta. Mūsų gynėjai šiuo metu vykdo (Rusijos karių) išvalymo operacijas“, – pranešė gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

Liepos 24 d. ji skelbė, kad nuo kontrpuolimo pradžios Ukrainos pajėgos išlaisvino daugiau kaip 192 kv. km pietų Ukrainoje ir apie 35 kv. km rytuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matoma grupė karių su Ukrainos vėliava ir sakoma, kad jie išvadavo minėtąjį kaimą. „Mūsų pietūs. Mūsų vaikinai. Šlovė Ukrainai“, – rašė V. Zelenskis.

Didžiausios kliūtys

Nors Ukrainos lyderis ne kartą pabrėžė, kad karas – ne futbolo varžybos, užsienyje vis pasigirsta kritika dėl esą nesėkmingai vykstančio kontrpuolimo. Vakarų žiniasklaidos cituojami neįvardijami šaltiniai Vašingtone ar Europos sostinėse negaili pastabų ukrainiečiams. Teoretikai priekaištauja dėl per didelio vangumo ar nesugebėjimo sklandžiai derinti skirtingos rūšies padalinių veiksmų.

Pačioje Ukrainoje pripažįstama: ilgai lauktas kontrpuolimas vyksta lėtai. Jį stabdo rusų palikti šimtais kvadratinių kilometrų matuojami minų laukai, apie kurių mastą jokiame Vakarų karybos vadovėlyje nerašoma. Vakarų suteikta speciali išminavimo technika – menkai apsaugota nuo galimų priešo atakų.

Vertindamas situaciją fronte Donbaso karo veteranas, bataliono „Aidar“ šturmo kuopos vadas Jevhenas Dykij'us sako: susprogdindami Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, rusai sužlugdė Ukrainos parengtą kontrpuolimo planą A. Tad visa tai, kas vyksta dabar, yra planas B, alternatyvusis. „Todėl viskas vyksta labai sunkiai“, – sakė jis kanalui „Novynarnia“.

Ore dominuojantis priešas tapo pavojingesnis, nes, skirtingai nei anksčiau, nerizikuoja siųsti savo aviacijos arčiau fronto linijos – bombarduoja iš gana didelių atstumų.

„Labai sunku judėti pirmyn su šarvuočiais, ypač kai negali to daryti visur, o tik ten, kur jau išminuota. O kai čia pasirodo priešo lėktuvas, joks „Storm Shadow“ negali išspręsti šios problemos“, – sakė veteranas.

Stabdo rusų palikti minų laukai, apie kurių mastą jokiame Vakarų karybos vadovėlyje nerašoma.

„Ir, žinoma, nepamirškime pagrindinio veiksnio. Tai – bendras rusų skaičius. Teritorijose, kurias dabar reikia išlaisvinti, jų yra du tris kartus daugiau nei visoje Ukrainoje, kai jie atvyko prieš pusantrų metų“, – pabrėžia J. Dykij'us.

Anot jo, dabar siekiama sunaikinti Kremliaus armijos rezervus, o perspektyviausia šia prasme vieta – Bachmutas. Vietovėje, kurią po dešimt mėnesių vykusių aršios kovos pradėjo kontroliuoti rusų pajėgos, šiandien yra sutelkta apie 50 tūkst. okupantų. Šis taškas fronte – tai spąstai rusams. Paaukoję 100 tūkst. savo karių šio miesto užėmimą okupantai paskelbė kaip išskirtinę pergalę, todėl žūtbūt stengsis jį išlaikyti savo rankose. Todėl Bachmutas – tai šansas ukrainiečiams sunaikinti kuo daugiau rusų rezervo karių.

Kuria precedentą

Izraelio atsargos karininkas Yigalis Levinas kviečia ignoruoti karštakošius „sofos ekspertus“, primena, kad karas – ne mokslas, bet menas, kai kiekviena diena, kiekvienas veiksmas fronte gali pareikalauti kūrybiškų sprendimų. Kontrpuolimo rezultatai, anot jo, bus aiškūs tik tuomet, kai vėlyvą rudenį kariaujančioms pusėms savo sąlygas ims diktuoti gamta.

„Šis karas nėra praeities vaiduoklių karas, nors jį nuolat bandoma prilyginti Pirmajam pasauliniam karui su jo tranšėjomis, – socialiniuose tinkluose nuomone dalinosi Y. Levinas. – Šis karas kelia daugybę klausimų, į kuriuos dar neatsakyta. Vakarų analitikų pasipūtimas kartais slegia. Iš Ukrainos kartais prašoma ne tik daugiau, bet ir dalykų, kurie peržengia šiuolaikinio mūšio lauko supratimo ribas“.

Pastarąjį kartą tokio masto karas, anot eksperto, vyko prieš pusšimtį metų – tai buvo Jom Kipuro karas, kai Izraelio kariuomenė susidūrė su didesniu ir geriau techniškai aprūpintu priešu. O dėl pažangių zenitinių raketų kompleksų sistemų, kurias turėjo Egiptas ir Sirija, Izraelio kariuomenė sulaikė priešo puolimą ir kontratakavo pirmajame karo etape, neturėdama pranašumo ore.

Tačiau vadinamasis sekinantis karas, kai abi pusės pirmiausiai siekia padaryti kuo daugiau nuostolių priešui, kuris vyksta Ukrainoje, buvo dar anksčiau nei Jom Kipuro karas. Tai reiškia, kad tokio masto konvencinio karo niekas nekariavo pusę amžiaus.

„Tiesiog nėra patirties. Visiškai jokios. Per tuos 50 metų ryšio, grėsmių aptikimo, ryšio priemonės, įvairūs jutikliai ir kt. taip pasikeitė ir pažengė į priekį, kad didžioji dalis tos patirties jau nebetinka“, – pabrėžia Y. Levinas.