Karas Ukrainoje tęsiasi. Ukrainos vakariniame Lvivo mieste per šeštadienį suduotus du raketų smūgius nukentėjo mažiausiai penki žmonės, pranešė regiono gubernatorius. O Ukrainos vicepremjerė sekmadienį paskelbė, kad okupantai galėjo prievarta išvežti į Rusiją apie 40 tūkst. ukrainiečių.

V. Zelenskis: atsakymas okupantams rusams bus vienas – neapykanta ir panieka

„Okupantams rusams mūsų žemėje nepadės mūsų televizijos išjungimas, lapeliai su propaganda ar rublių dalijimas“, – tai savo naujausiame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša UNIAN.

„Okupantams nepadės niekas, ką jie daro. Mūsų televizijos išjungimas ir Maskvos vedėjų panaudojimas, lapeliai su propaganda, rublių dalijimas. Rublių, kurie netrukus Rusijoje bus priimami už svorį ar pagal svorį, o ne pagal nominalą. Nepadės ir marginalų papirkinėjimas, jų okupantai ieško visuose šiukšlynuose, kad pavaizduotų juos kaip prorusišką valdžią“, – sakė prezidentas.

Jis pabrėžė, kad atsakymas okupantams rusams bus tik vienas – neapykanta ir panieka.

Kaip informuoja UNIAN, okupantai užgrobtose Ukrainos teritorijose mėgina paleisti į apyvartą Rusijos rublius, kurie prasidėjus Rusijos agresijai sparčiai nuvertėja.

Lvive sulaikyti vyrai, įtariami dirbantys Rusijai

Kaip rašė naujienų portalas Zerkalo.io, savaitgalį Ukrainoje sulaikyti du vyrai, galimai šnipinėję Rusijai.

Vieno iš sulaikytųjų telefone – nuotraukos, kuriose matyti Luhansko registracijos pasų nuotraukos, kontaktai su rusiškais telefono numeriais, matyti ir Ukrainos karių pervežimas.

Kitas sulaikytasis sučiuptas netoli vietos, iš kurios paleistas raketos. Jis filmavo raketos skrydį. Sulaikytojo kompiuteryje – visų regiono kontrolės punktų nuotraukos ir rusų kontaktai.

Ukrainos vicepremjerė: okupantai galėjo prievarta išvežti į Rusiją apie 40 tūkst. ukrainiečių.

Scanpix nuotr.

Ukrainos vicepremjerė: okupantai galėjo prievarta išvežti į Rusiją apie 40 tūkst. ukrainiečių

Okupantai galėjo prievarta išvežti į Rusiją apie 40 tūkst. ukrainiečių. Tai pareiškė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.

„Okupantai ciniškai tūkstančiais grobia žmones iš karo veiksmų zonos arba iš laikinai okupuotų teritorijų, išveža juos nežinoma kryptimi tariamais humanitariniais koridoriais, kuriuos patys atidaro be Ukrainos sutikimo“, – sakė ji.

Anot vicepremjerės, Rusija kuria alternatyvią „humanitarinę realybę“ ir mėgina nutiesti Mariupolio gyventojams savo „evakavimo maršrutus“ į Rusijos teritoriją.

„Dauguma mariupoliečių nenori „gelbėtis“ agresorės teritorijoje. Taigi Rusijos kariuomenė prievartą išveža taikius piliečius į okupuotų Ukrainos teritorijų gilumą ar pačią Rusiją“, – teigė I. Vereščuk.

Pasak jos, pagal panašią schemą okupantai veikia ir laikinai okupuotoje Kijevo regiono dalyje, iš kur mėginama prievarta vežti žmones į Baltarusiją.

Moldovos policija blokuoja šaukiamojo amžiaus vyrų gabenimo iš Ukrainos kanalus

Moldovos policija blokuoja vyrų gabenimo iš Ukrainos kanalus

Moldovos pasienio policija pranešė užblokavusi kelis kanalus, kuriais šaukiamojo amžiaus vyrai neteisėtai buvo gabenami iš Ukrainos.

„Įtariamieji suorganizavo vyrams perėjimą per Moldovos ir Ukrainos sieną, aplenkdami kontrolės punktus“, – informavo žinyba šeštadienį apie dar vieną žmonių kontrabandos atvejį. Tarp sulaikytųjų yra Ukrainos ir Moldovos piliečių.

Į tokių kanalų paieškas įsijungė Moldovos informacijos ir saugumo tarnyba. Jos duomenimis, su žmonių kontrabanda susiję ir Moldovos valstybinių institucijų darbuotojai. Už vieno žmogaus pergabenimą per sieną prašoma nuo 3 500 iki 10  000 dolerių.

Kaip pranešė Moldovos VRM, nuo vasario 24 d. į šalį atvyko daugiau kaip 379 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Jiems įvairiuose šalies rajonuose atidaryta dešimtys pabėgėlių priėmimo punktų. Ukrainiečiams suteikiamas laikinas būstas, parūpinama maisto ir higienos priemonių. Po trumpo atokvėpio dauguma žmonių traukia į Rumuniją ir kitas ES šalis. Dabar Moldovoje yra per 95 tūkst. pabėgėlių, tarp jų – 48 tūkst. vaikų.

Scanpix nuotr.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

L. Truss: sankcijų Rusijai galėtų nelikti jai įsipareigojus nutraukti ugnį, išvedus karius

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) šeštadienį pareiškė, kad JK sankcijos Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą galėtų būti atšauktos, jei Maskva įsipareigotų visiškai nutraukti ugnį ir išvestų savo karius.

Plačiame interviu laikraščiui „The Sunday Telegraph“ L. Truss teigė, kad Kremlius taip pat turi sutikti „nebetęsti agresijos“ prieš Ukrainą, kad būtų sušvelnintos JK sankcijos, įvestos šimtams asmenų ir subjektų.

Bendradarbiaudamas su Vakarų sąjungininkais, Londonas pastarosiomis savaitėmis paskelbė sankcijas daugiau kaip 1 000 Rusijos ir Baltarusijos fizinių ir juridinių asmenų, o naujausias sankcijų paketas paskelbtas anksčiau šią savaitę.

„Sankcijos turėtų būti panaikintos tik visiškai nutraukus ugnį ir išvedus [karius], taip pat įsipareigojus, kad daugiau nebus jokios agresijos“, – laikraščiui „The Sunday Telegraph“ sakė L. Truss.

„Be to, yra galimybė grąžinti sankcijas, jei ateityje agresija tęstųsi“, – pridūrė ji.

Britų diplomatijos vadovė pažymėjo, kad Rusija pasirašė daugybę susitarimų, kurių vėliau nesilaikė, todėl „reikia griežtų svertų“.

„Žinoma, sankcijos yra sunkus svertas. Tai tikras svertas, kurį, manau, galima panaudoti“, – pridūrė ji.

Šie jos komentarai antrina neseniai JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) išsakytai pozicijai, kad plataus masto sankcijos Rusijai „nėra nuolatinės“ ir galėtų būti panaikintos, jei Maskva pakeis savo elgesį.

Tačiau jie paskelbti vis augant diplomatinei įtampai su Kremliumi dėl jau mėnesį besitęsiančio karo Ukrainoje.

Ukrainos pareigūnas: Rusijos armijoje prasidėjo kadrų valymas

Okupantai rusai dar turi išteklių, pergrupuoja pajėgas ir vėl mėgins užimti svarbiausius rajonus. Kaip praneša sekmadienį naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denysenka.

Scanpix nuotr.

„Jie išveda dalį pajėgų ir jau pradėjo kadrų valymą. Atleistas vienos tankų armijos vadas, kuris buvo atsakingas už Charkivo paėmimą, keičiami dalinių vadai. Be to, koviniai daliniai rotuojami. Nereikėtų kalbėti apie „užmėtymą kepurėmis“ – deja, jie dar turi žmonių išteklių ir pakankamai technikos“, – pažymėjo V. Denysenka.

Pasak jo, tai patvirtina priešo gyvosios jėgos telkimas Baltarusijoje, Gomelio rajone, taip pat Charkivo ir Chersono srityse, Krymo teritorijoje.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Rusija pradėjo telkti naujus karius prie Ukrainos sienos

BBC Russian sekmadienį ryte paskelbė, kad Rusija ėmė naikinti naftos ir maisto atsargas Ukrainoje.

Pasak naujienų portalo, Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Vadimas Denisenka aiškino, kad Rusija jau telkia naujus karius palei Ukrainos sieną. Anot jo, gali būti, jog Rusijos kariuomenė bandys žengti gilyn į Ukrainą.

Bando padalyti Ukrainą į dvi dalis?

Ukraina sekmadienį pareiškė, kad Rusija, kurios pajėgos iš lėto juda sostinės Kyjivo link, gali siekti padalyti šalį į dvi dalis – kaip Korėją.

Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną imtis tokios strategijos galėjo priversti nesugebėjimas „užimti Kyjivą ir nušalinti Ukrainos vyriausybę“.

„Yra pagrindo manyti, kad jis gali bandyti įvesti skiriamąją liniją tarp okupuotų ir neokupuotų mūsų šalies regionų. Tiesą sakant, tai bus bandymas įkurti Pietų ir Šiaurės Korėjas Ukrainoje“, – sakoma socialiniuose tiksluose paskelbtame jo pareiškime. 

Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja formaliai tebekariauja, nes 1950–1953 metų Korėjos karas buvo užbaigtas tik paliaubomis, o ne taikos sutartimi.

Jas skirianti keturių kilometrų pločio ir 248 kilometrų ilgio teritorija yra vadinama demilitarizuota zona.

Rusijai per mėnesį trukusius mūšius ir išpuolius prieš civilius gyventojus nepavykus palaužti ukrainiečių pasipriešinimo, šią savaitę Maskva davė suprasti, kad gali sumažinti savo karinius tikslus ir sutelkti dėmesį į Rytų Ukrainą

Pasak K. Budanovo, „okupantai bandys įkurti kokią nors kvazivalstybę kaip alternatyvą nepriklausomai Ukrainai“.

„Galime matyti bandymų okupuotose teritorijose įsteigti „lygiagrečias“ vietos valdžios institucijas ir priversti žmones atsisakyti Ukrainos valiutos“, – pridūrė jis.

Žvalgybos vadovo manymu, Rusija gali bandyti panaudoti okupuotos teritorijos statusą kaip kozirį derybose.

Separatistų lyderis: Luhanskas gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos

Separatistinio Luhansko regiono lyderis sekmadienį paskelbė, kad srityje gali būti surengtas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Manau, kad artimiausiu metu respublikos teritorijoje bus surengtas referendumas, kuriame žmonės [...] pareikš savo nuomonę dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos“, – žurnalistams sakė „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) lyderis Leonidas Pasečnikas. Ji citavo Rusijos naujienų agentūros. 

„Dėl tam tikrų priežasčių esu įsitikinęs, kad taip ir bus“, – pridūrė jis.

Rusijos advokatas: žuvę kareiviai nelaidojami, lavonai tiesiog deginami

Ukrainoje žuvusių Rusijos būtinosios tarnybos kareivių artimiesiems kompensacijos nemokamos, o jų palaikai tiesiog deginami, ir ne tik krematoriumuose. Tai sekmadienį paskelbtame interviu portalui „Obozrevatel“ papasakojo Rusijos advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Markas Feiginas.

Pasak jo, Rusija tikrai įsigijo mobiliųjų krematoriumų, bet jie ne visada gerai veikia.

„Daugiausia naudojami vokiški krematoriumai, labai brangūs. O Rusijoje tinkami krematoriumai negaminami. Todėl, kiek girdėjau, palaikai Rostove prie Dono deginami vos ne lydymo krosnyse. Mat pasienio miestuose nėra krematoriumų“, – teigė advokatas.

Pasak M. Feigino, Rusijoje tiesiog atsikratoma lavonų neatliekant jokių ekspertizių.

Černobylyje – miškų gaisrai

Aukščiausiosios Rados narė Liudmila Denisova savo feisbuko profilyje paskelbė, kad Černobylyje kilo 31 miškų gaisras, liepsnoja virš 10 tūkst. hektarų plotas.

Politikė patikino, kad dėl stipraus vėjo gaisrai greičiausiai plėsis, o tai kelia radiacijos grėsmę.

Scanpix nuotr.

JK gynybos sekretorius: sudėtingos technikos tiekimas Ukrainai būtų ne toks efektyvus

Sudėtingos Vakaruose pagamintos karinės technikos tiekimas Ukrainai būtų ne toks efektyvus dėl jos įvaldymo ir įgulų parengimo sunkumų. Tai sekmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Mail on Sunday“ pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

„Vienas didžiausių keblumų yra tas, kad kuo sudėtingesnės ginkluotės sistemos, tuo daugiau laiko reikia pasirengimui jas naudoti. Todėl mes turime sutelkti pastangas, kad padėtume Ukrainai suremontuoti arba rasti tokios rusiškos ar sovietinės karinės technikos, kurią ji jau naudojo. Jeigu mes jiems nusiųstume britiškų tankų, tai neduotų reikiamų rezultatų“, – teigė B. Wallace'as.

Jis taip pat informavo, kad nešiojamieji zenitinių raketų kompleksai „Starstreak“, kuriuos Londonas žadėjo perduoti Kijevui, jau parengti naudoti Ukrainoje.

Numatytas kitas derybų su Ukraina ratas

Rusijos ir Ukrainos delegacijos nusprendė surengti kitą akivaizdinį derybų ratą kovo 29–30 d. d. Tai sekmadienį savo „Telegram“ kanale pranešė Rusijos delegacijos vadovas, prezidento padėjėjas Vladimiras Medinskis.

„Šiandien įvyko eilinis derybų su Ukraina ratas vaizdo konferencijos ryšiu. Jame priimtas sprendimas susitikti akivaizdiniu formatu kovo 29–30 d.“, – parašė jis.

Ukraina sekmadienį, praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo Rusijos invazijos į šią šalį pradžios, pranešė, kad antrasis Kijevo ir Maskvos derybų ratas pirmadienį prasidės Turkijoje.

„Šiandien per dar vieną derybų vaizdo ryšiu ratą buvo nuspręsta kitą tiesioginį dviejų delegacijų susitikimą surengti Turkijoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos derybininkas ir politikas Davidas Arachamija.

Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą keliose srityse

Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą Charkivo ir Sumų srityse, tai tęsia Kyjivo ir Chersono srityse, pranešė Ukrainos prezidentūros patarėjas Oleksijus Arestovyčius, sekmadienį apžvelgdamas naujausius karo įvykius.

„Priešas dabar turi dvi pagrindines užduotis – apsupti mūsų karius OOS zonoje, užbaigti Mariupolio puolimą ir išlaikyti gynybą Chersono rajone pietuose... Jei priešo gynyba pietuose žlugs, jo pozicijos aplink Mariupolį pablogės“, – sakė O.  Arestovyčius.

Kartu jis įspėjo, kad kita savaitė ar dvi bus „netolygios“:

„Bus pranešimų ir apie tai, kad mes laimime ir kontratakuojame, ir apie tai, kad kai kur pradėjome kontrpuolimą... Antra, bus informacijos, kad kai kuriose fronto dalyse, ypač rytuose, padėtis toli gražu nėra paprasta. Ir mes turime būti tam emociškai, organizaciniu požiūriu ir sąmoningai pasirengę“, – kalbėjo Ukrainos prezidento patarėjas.

Scanpix nuotr.

Anksčiau sekmadienį Ukrainos karinių pajėgų generalinis štabas išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog Rusijos kariuomenė perkelia naujus dalinius į Baltarusiją, kad pakeistų prieš Ukrainą kovojančias okupacines pajėgas.

„Rusijos kariuomenės daliniai perkeliami į Baltarusijos teritoriją, siekiant pakeisti didelius nuostolius patyrusius dalinius, sustiprinti esamas grupes, papildyti maisto, degalų ir šaudmenų atsargas, organizuoti sužeistų ir sergančių karių evakuaciją“, – teigiama pranešime.

Atrėmė atakas prieš Mariupolį

Ukrainos generalinis štabas sekmadienį vakare paskelbė, kad Rusijos kariuomenės atakos Mariupolį buvo atremtos – nukauta 150 rusų karių, du tankai septynios pėstininkų kovos mašinos ir viena transporto mašina. 

Šiuo metu sprogimai girdimi Lucke, Kyjivo apskrityje, Charkive, pranešė Ukrainos žiniasklaida.