Rusija dėl kiekybinės jėgos ir artilerijos pamažu užima teritorijas Sjeverodonecke ir aplink jį. Sunaikintas esą paskutinis tiltas ir separatistai iškėlė ultimatumą – ukrainiečių kariams, ginantiems miestą – pasiduoti arba mirti. Kaip kadaise Mariupolio „Azovstal“ gamyklos gynėjams, praneša LNK.

„Sjeverodoneckas praktiškai užblokuotas po to, kai pirmadienį susprogdintas paskutinis tiltas, jungęs jį su Lisičansku, todėl likusios Ukrainos pajėgos liks ten amžinai. Jie turi dvi galimybes – arba sekti kolegų pavyzdžiu ir pasiduoti, arba mirti – kitos išeities nėra“, – sakė apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovas Eduardas Basurinas.

Rusų karių bombarduojami Severodonecko ir Lisičansko miestai tebėra paskutinės didelės ukrainiečių pasipriešinimo tvirtovės rytinėje Luhansko srityje. 

Sjeverodonecko chemijos gamykla „Azot“ primena „Azovstal“ Mariupolyje. Ji apšaudoma Rusijos kariuomenės vis dega. Gamyklos slėptuvėse įstrigę apie 550 civilių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslėpė – mūšio dėl Donbaso kaina – baisi. Fronto linija jau driekiasi kone pustrečio tūkstančio kilometrų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kovos dėl Donbaso įeis į karinę istoriją kaip vienas žiauriausių mūšių Europoje ir už Europą. Ukrainos kariuomenė ir žvalgyba galop taktiškai pranoks rusų karius, nepaisant jų technikos kiekio – ypač artilerijos. Šios kovos kaina mums labai didelė. Ji – siaubinga. Kasdien partneriams sakome: tik modernios artilerijos tiekimas užtikrins Ukrainos pranašumą ir užbaigs rusų karių kankinimus Donbase“, – kalbėjo V. Zelenkis.

Ypač nevilkinti – siųsti sunkiosios ginkluotės yra spaudžiama Vokietija. Berlyne priėmęs Slovakijos premjerą kancleris Olafas Scholzas vis dėl to prižadėjo Kyjivui pristatyti naujų ginklų, įskaitant moderniausias sistemas, ir net užsiminė – Vokietija gins kiekvieną NATO teritorijos kvadratinį centimetrą. Tad ir Lietuvą.

Praėjusią savaitę jau pranešiau, kad Vokietija vadovaus kovinei brigadai Lietuvoje ir stiprins oro bei jūrų pajėgų buvimą Baltijos jūroje.

„Rusija negali, neturi ir nelaimės šio karo. Akivaizdu, Ukrainai vis dar reikia ginklų apsiginti. Vokietija juos tiekia nuo karo pradžios. Šiame – ypač kritiniame etape, mes didiname paramą. Be to, aprūpinsime Ukrainą moderniausia oro gynybos sistema ir artilerijos radaru. Svarbu, kad Vokietija kartu su partneriais gintų kiekvieną NATO teritorijos kvadratinį centimetrą. Tad reaguodami į Rusijos agresiją, stipriname savo buvimą NATO rytiniame flange. Praėjusią savaitę jau pranešiau, kad Vokietija vadovaus kovinei brigadai Lietuvoje ir stiprins oro bei jūrų pajėgų buvimą Baltijos jūroje“, – žadėjo O. Scholzas.

Šių dienų mūšio realijos lems kitą karo etapą – ar Rusija nesiverš dar toliau. O tokios, štai, realijos rusų karių bombarduojamame žemėse – bėga ne visi. Ukrainietė iš kaimo Donecko srityje sakė, kad jau ne tas amžius, kad bėgtų. „Bijosiu ir ką? Būtų man 40-mt, bėgčiau. O dabar? Mirti vis tiek teks“, – kalbėjo moteris.

Ir karves vietiniai melžia gaudžiant artilerijai. „Šeima išvyko. Dukra – Lenkijoje“, – pasakojo kitas kalbintas vyras.

Rusiška ruletė čia žaidžiama kasdien – gyvybė ar jau mirtis. „Šaudo kasdien. Baisu, aišku, – visai arti, bet ištveriam“, – atviravo jaunas vyras.

Užuot žaidę, kaimo vaikai rodė priešo pasiųstas dovanas. „Bombardavo, bet nežinojau, ką tai reiškia“, – sakė berniukas. „Iš pradžių nežinojome, bet mama sakė, kad tai – karas“, – pridūrė šalia jo stovėjusi mergaitė.

Vietoj daržovių laukuose riogso raketos. Kūdikiai auga karo lauke. „Savas nuosavas namas – sunku palikti“, – tarstelėjo kūdikį rankose laikusi moteris.

Apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino žiaurumą byloja ir rasti kapai. Netoli skerdynių simboliu vadinamos Bučos rasti dar septyni nukankinti civiliai, surištomis rankomis ir kojomis, nužudyti šūviais į galvą.