Suomijos prezidentas ir premjerė reiškia paramą narystei NATO: V. Zelenskis sveikina tokį sprendimą | KaunoDiena.lt

SUOMIJOS PREZIDENTAS IR PREMJERĖ REIŠKIA PARAMĄ NARYSTEI NATO: V. ZELENSKIS SVEIKINA TOKĮ SPRENDIMĄ

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.

Reikėjo laiko užmegzti glaudžius tarptautinius ryšius su NATO ir jos valstybėmis narėmis, taip pat su Švedija.

„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – priduriama jame.

Pareiškime taip pat sakoma, kad reikėjo duoti laiko parlamentui ir visuomenei išsakyti savo poziciją šiuo klausimu.

„Reikėjo laiko užmegzti glaudžius tarptautinius ryšius su NATO ir jos valstybėmis narėmis, taip pat su Švedija“, – nurodoma jame.

Šio sprendimo išvakarėse Suomijos prezidentas S. Niinisto pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė invaziją į Ukrainą vasarį pradėjusi Rusija perspėjo to nedaryti.

Jis atkreipė dėmesį, kad saugumo padėtis Europoje iš pagrindų pasikeitė, nes Maskva anksčiau laikydavo prie jokių karinių blokų nesišliejusias Suomiją ir Švediją „stabilizuojančiu“ veiksniu Baltijos jūros regione.

„Tačiau tuomet, praeitų metų pabaigoje, jie pareiškė, kad Suomijai ir Švedijai negalima įstoti į NATO. Jie pareikalavo, kad NATO nepriimtų naujų narių. Rusija iš tikrųjų pareiškė, kad jūs neturite savo valios“, – aiškino S. Niinisto.

Tai buvo „milžiniškas pokytis“, pažymėjo prezidentas.

Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos politikų ir visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas tokiam žingsniui viršijo 70 proc., nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę NATO remdavo tik apie 20–30 proc. gyventojų.

Visuomenės nuomonė smarkiai pakito po vasario 24-osios.

NATO reikalų ekspertė Iro Sarkka (Iro Serkė) iš Helsinkio universiteto prieš ketvirtadienį paskelbtą pareiškimą naujienų agentūrai AFP sakė, kad nors S. Niinisto viešai neatskleidė savo pozicijos, jis pateikė tam tikrų užuominų, rodančių, kad prezidentas linkęs pritarti stojimui.

„Prezidentas nebekalba apie ES gynybos variantą ar Suomijos, kaip tarpininkės tarp Rytų ir Vakarų, vaidmenį“, – sakė ji.

Kiti žingsniai

Labai tikėtina, kad iki metų pabaigos ji taps nare.

Trečiadienį Suomijos parlamento Gynybos komitetas taip pat priėjo prie išvados, kad narystė NATO būtų „geriausias pasirinkimas“ šalies saugumui garantuoti, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pablogėjus saugumo padėčiai Europoje.

Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių pritaria narystei Aljanse.

„Suomija 100 proc. pateiks paraišką, ir labai tikėtina, kad iki metų pabaigos ji taps nare“, – prieš ketvirtadienį paskelbtą pareiškimą AFP sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto tyrėjas Charly Saloniusas-Pasternakas (Šarli Salonijus-Pasternakas).

Kaimyninė Švedija taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Aljanso, todėl tikimasi, kad abi šalys vienu metu pateiks paraiškas dėl narystės. Švedijos valdančioji partija poziciją dėl stojimo į NATO paskelbs sekmadienį.

Kitas Suomijos žingsnis – sekmadienį numatytas prezidento ir ministrų užsienio ir saugumo politikos komiteto – institucijos, kurią sudaro prezidentas, vyriausybės vadovas ir ne daugiau kaip šeši ministrai – posėdis.

Komitetas turi priimti oficialų sprendimą pateikti paraišką, o tada šis pasiūlymas bus pateiktas parlamentui.

Kai šalis oficialiai pateiks paraišką dėl stojimo į NATO, ją turės ratifikuoti visų 30 Aljanso valstybių narių parlamentai. Šis procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) antradienį sakė manąs, kad Suomija visateise NATO nare galėtų tapti ne anksčiau kaip spalio pradžioje.

„NATO generalinis sekretorius yra sakęs, kad šis procesas užtruks nuo keturių iki dvylikos mėnesių. Mano asmenine nuomone, terminas būtų artimesnis keturiems, o ne dvylikai mėnesių“, – sakė P. Haavisto.

Volodymyras Zelenskis sveikina Suomijos pasirengimą

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ketvirtadienį telefonu pasikalbėjo su Suomijos prezidentu ir pasveikino jo šalies pasirengimą stoti į NATO.

Kaip skelbia agentūra „Reuters“, apie tai „Twitter“ pranešė pats V. Zelenskis. Pasak jo, abu lyderiai pokalbio metu taip pat aptarė Ukrainos euroointegraciją ir gynybos klausimus.

78-oji karo Ukrainoje diena

Gairės: karas Ukrainoje, Sauli Niinisto, Suomija, NATO, narystė NATO
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS