Rusija, kuri iki karo su Ukraina laikyta stipria valstybe, tarptautinėje arenoje patiria vis daugiau pralaimėjimų.

Rusiją pakeitė Liberija

Nuo 1960 m. Rusija buvo Tarptautinės jūrų organizacijos (International Maritime Organization – IMO) tarybos nare su nuolatine vieta jos taryboje. Būdavo įprasta, kad šioje tarptautinėje organizacijoje vietą taryboje išlaikydavo didžiausio laivyno nariai.

Nors Rusijos vėliavos laivynas nėra išskirtinai didelis, be to, jis pagal amžių palyginti senas, vis tiek Rusija išlaikė vietą šioje organizacijoje. Su Rusija ir tarptautinėje jūrų organizacijoje, ir kitose panašiose pasaulio organizacijose buvo skaitomasi. Ji dažnai garbingas vietas gaudavo ir su gerokai dideliu avansu, dažnai kaip buvusios SSRS teisių perėmėja.

Viską pakeitė Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, kuris nemažai daliai įvairių organizacijų narių atvėrė akis. Pasaulis susidūrė su nauja agresyvia politika, kurią vykdo Rusija. Dalis organizacijų išbraukė iš savo rato, dalis vis dar nedrįsta to padaryti. Bendra tendencija tokia, kad niekas nenori turėti reikalų su agresoriumi.

Po to, kai Rusija slaptu balsavimu buvo pašalinta iš Tarptautinės jūrų organizacijos tarybos, jos 63 metus turėtą vietą užėmė Liberija. Ji yra viena iš didžiausių vėliavos laivyno šalių, ko nebuvo galima pasakyti apie Rusiją.

Be Liberijos, naujoje Tarptautinės jūrų organizacijos taryboje bus Kinija, Graikija, Italija, Japonija, Norvegija, Panama, Pietų Korėja, Didžioji Britanija ir JAV.

Lietuva yra Tarptautinės jūrų organizacijos nare nuo 1995 m. Pati IMO buvo įsteigta 1948 m. Ženevoje. Iš viso ši organizacija, kurios būstinė yra Londone, vienija 174 pasaulio valstybes.

Realybė: valtys be įgulos Ukrainos kare naikino ne tik Rusijos laivus, bet ir jos galimą tarptautinį jūrų prestižą. / „Eurasiantimes.com“ nuotr.

Laivybos laisvės naikinimas

Tai, kad Rusija prarado garbingą vietą svarbiausioje jūrinėje pasaulio organizacijoje, yra Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuopelnas. Jis kreipėsi į Tarptautinę jūrų organizaciją teigdamas, kad per kelis dešimtmečius niekas nepadarė daugiau žalos laisvajai laivybai kaip Rusija.

„Pirmąją karo dieną Rusijos Federacija užblokavo mūsų uostus ir nutraukė jūrų prekybos kelius. Tai turėjo neigiamų pasekmių, visų pirma dėl aprūpinimo maistu. Maisto eksportas iš Ukrainos veikia beveik 44 milijonų žmonių gyvenimą įvairiuose pasaulio regionuose“, – aiškino V. Zelenskis, internetu kalbėdamas Londone vykusiame IMO susitikime.

Ukrainos prezidentas paragino „įrodyti, kad joks laivybos laisvės naikintojas neliks nenubaustas“, ir išbraukti Rusiją iš tarybos.

Tai, kad Rusija po 63 metų išbraukta iš IMO tarybos, yra tarsi vienas iš Ukrainos laimėto karo prieš Rusiją epizodų.

V. Zelenskis IMO akcentavo, kad, nepaisant Rusijos atakų prieš uostus ir civilius prekybinius laivus, Ukrainai pavyko išvaryti Rusijos laivyną iš Juodosios jūros dalies. Buvo pradėti alternatyvūs grūdų gabenimo iš Ukrainos maršrutai, atidarytos laisvos prekybos iš Ukrainos uostų laivybos linijos. Per beveik tris mėnesius, kai Rusija nutraukė susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto, per Ukrainos uostus buvo išgabenta beveik 6 mln. tonų krovinių, daugiausia grūdų.

Po 63 metų Rusija pašalinta iš Tarptautinės jūrų organizacijos tarybos.

Bepiločių laivų arena

Rusija turėjo tikėtis nepalankaus rezultato. Jos atstovai jau tvirtino, kad taryboje veikia lobistai, dirbantys „mažesnei naudos gavėjų grupei“. Lobistai neva siekiantys tikslų, kurie esantys naudingi Vakarams. Panašiai Rusija siekia skaldyti ne tik Tarptautinę jūrų organizaciją, bet ir kitas.

Panašu, kad Rusijos propaganda jau nebeveikia. Bepiločiai Ukrainos vandens laivai įrodė, kad su Rusija galima kalbėtis tik iš jėgos pozicijų.

Kova dėl Juodosios jūros tarp Rusijos ir Ukrainos dar nebaigta. Didžiosios Britanijos žvalgyba, kuri laikoma viena iš patikimiausių, pateikė informaciją, kad Rusija Krasnogorsko mechaninėje gamykloje ruošiasi išbandyti Rusijos jūrinius bepiločius laivus ir pradėti jų serijinę gamybą.

Rusijos jūrų dronai bus panašūs į tuos, kuriuos naudojo Ukraina, toliau nuvydama Rusijos karo laivus. Jie, kaip ir Ukrainos jūrų dronai, galės plukdyti iki 600 kilogramų sprogmenų. Rusija naujus bepiločius laivus Juodojoje jūroje planuoja pradėti naudoti nuo 2024 m. Jie būtų naudojami tiek gynybai prieš Ukrainos jūros dronus, tiek atakoms prieš Ukrainos jūrų uostus.

Anot Didžiosios Britanijos žvalgybos ekspertų, įgijusi jūros bepiločius laivus Rusija Juodojoje jūroje gali įgyti ir tam tikrą pranašumą. Ji šiame regione turi daugiau karo laivų nei Ukraina. Rusijos karo laivų sąveika su bepiločiais jūrų dronais gali būti pavojingas ginklas kovoje prieš Ukrainą. Neatsitiktinai Vakarų šalyse jau prabilta apie tai, kad, saugant Ukrainos grūdų koridorių iš Odesos ir kitų Ukrainos Juodosios jūros uostų, Ukrainai reikia efektyvesnių gynybinio pobūdžio laivų.