Ukrainos armija perspėjo, kad Rusijos pajėgos nori užgrobti svarbios hidroelektrinės užtvanką į pietus nuo sostinės Kyjivo.

Anksti sekmadienį paskelbtoje ataskaitoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigė, kad Rusija planuoja užgrobti Kanivo hidroelektrinės, esančios maždaug už 150 kilometrų į pietus nuo Kyjivo ant Dniepro upės, užtvanką.

Per invaziją Rusijos pajėgos sunaikino, užpuolė arba užėmė keletą energetikos infrastruktūros objektų, įskaitant didžiausią Europoje atominę elektrinę Zaporižėje. Rusijos daliniai visomis išgalėmis stengiasi prasiskverbti į pietvakarinį sostinės Kyjivo pakraštį, rašoma pranešime. Šeštadienio naktį mieste kelis kartus suveikė oro antskrydžių sirenos.

Pasak pranešimo, Rusijos kariai taip pat bandė priartėti prie greitkelio netoli Kyjivo tarptautinio oro uosto. Kozeleco, kuris yra maždaug už 70 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kyjivo, kryptimi buvo stebimas 100 vienetų ginkluotės ir kitos karinės technikos judėjimas, įskaitant raketų paleidimo įrenginius.

Pagrindinis Rusijos kariuomenės tikslas ir toliau yra Kyjivo, Charkivo rytuose ir Mykolajivo pietuose apsupimas. Ukrainos naujienų agentūra UNIAN šeštadienį pranešė, kad nuo karo pradžios vasario 24 d. Charkivo srityje žuvo 194 žmonės, tarp jų 126 civiliai. Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

V. Zelenskis prašo J. Bideno daugiau paramos Ukrainai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad kalbėjosi telefonu su savo kolega iš JAV Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir aptarė finansinę paramą ir sankcijas Rusijai, Ukrainai patiriant vis intensyvesnį Maskvos puolimą.

„Vykstant nuolatiniam dialogui, turėjau dar vieną pokalbį su @POTUS, – tviteryje parašė V. Zelenskis, turėdamas galvoje JAV prezidentą. – Į darbotvarkę buvo įtraukti saugumo, finansinės paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai tęsimo klausimai“.

Baltųjų rūmų pranešime apie pusvalandį trukusį pokalbį sakoma, kad J. Bidenas pabrėžė veiksmus, kurių ėmėsi jo administracija ir sąjungininkai, kad „padidintų Rusijos išlaidas už jos agresiją Ukrainoje“.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į privačių bendrovių, tokių kaip mokėjimo kortelių milžinės „Visa“ ir „MasterCard“, sprendimus stabdyti veiklą Rusijoje, atsiriboti nuo Maskvos dėl jos vasario 24 dieną pradėtos invazijos į Ukrainą.

Keliomis valandomis anksčiau Ukrainos vadovas vaizdo ryšiu kreipėsi į JAV įstatymų leidėjus, prašydamas toliau teikti pagalbą jo apgultai šaliai ir įtraukti Rusijos naftos importą į juodąjį sąrašą.

Amerikiečių įstatymų leidėjai pažadėjo papildomą 10 mlrd. dolerių (9,1 mlrd. eurų) pagalbos paketą, tačiau Baltieji rūmai kol kas atmetė galimybę įtraukti į sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektorių, baimindamiesi, kad tai padidintų kainas ir pakenktų JAV vartotojams, kuriuos ir taip slegia rekordinė infliacija.

Vakarų sąjungininkės  į Ukrainą siunčia ginklus, šaudmenis ir lėšas; taip pat jos įvedė plataus masto sankcijas Maskvai.

Praėjusią savaitę Vašingtonas nusprendė Kijevui skirti 350 mln. dolerių (320 mln. eurų) vertės papildomos karinės pagalbos – tai didžiausias toks paketas JAV istorijoje.

Savaitgalį lankydamas Ukrainos pabėgėlius Lenkijos pasienyje, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad Vašingtonas siekia suteikti 2,75 mlrd. dolerių (2,5 mlrd. eurų) humanitarinei krizei spręsti, iš Ukrainos pabėgus beveik 1,4 mln. civilių gyventojų.

Paragino ukrainiečius pradėti puolimą

V. Zelenskis sakė ukrainiečiams, kad jie „atlaikė Rusijos invazijos smūgį“, ir paragino piliečius tęsti kovą, pranešė BBC. Aistringoje kalboje, pasakytoje iš Kijevo šeštadienio vakarą, V. Zelenskis sakė šaliai, kad atėjo laikas jiems pradėti kontrpuolimą. „Turite išeiti ir išvyti šį blogį iš mūsų miestų“, – sakė jis.

Šis šauksmas nuskambėjo kartu su prašymu JAV prezidentui Joe Bidenui duoti daugiau kovinių lėktuvų Ukrainai. Manoma, kad JAV pareigūnai diskutuoja su Lenkijos politiniais lyderiais dėl galimybės, kad Varšuva aprūpintų Ukrainą naikintuvais MiG.

Lenkija pamažu atsisako šių sovietinių naikintuvų, manoma, kad pareigūnai svarsto, ar suteikti juos Ukrainai, kurios pilotai nėra apmokyti skraidyti vakarietiškais lėktuvais. Iš kai kurių ataskaitų galima suprasti, kad juos ketinama pakeisti naujais JAV remiamais pakaitalais.

Antras bandymas evakuoti civilius iš Mariupolio žlugo

Vienas Ukrainos pareigūnas sekmadienį pranešė, kad antrasis bandymas evakuoti civilius gyventojus iš apgulto Mariupolio miesto nepavyko dėl Rusijos apšaudymo.

Ukrainos Mariupolio uostamiestis anksčiau sekmadienį pranešė, kad pradės evakuoti civilius gyventojus po to, kai ankstesnes pastangas sužlugdė paliaubų pažeidimai.

„Nuo 12 val. (vietos ir Lietuvos laiku) pradedama civilių gyventojų evakuacija“, – sakoma miesto pareigūnų pareiškime, kuriame teigiama, kad su miestą apsupusiomis Rusijos pajėgomis susitarta dėl paliaubų.

Tačiau Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka pranešė, kad planuota evakuacijos operacija buvo nutraukta dėl besitęsiančio puolimo.

„Negali būti jokių „žaliųjų koridorių“, nes tik liguisti rusų protai sprendžia, kada ir ką apšaudyti“, – sakė jis platformoje „Telegram“.

Ankstesnis bandymas šeštadienį leisti civiliams išvykti autobusais ir asmeniniais automobiliais keliu į šiaurės vakarus Zaporižios link žlugo, abiem pusėms apkaltinus viena kitą apšaudymu.

Pagalbos grupės „Gydytojai be sienų“ (MSF) teigimu, humanitarinė padėtis Mariupolyje, pagrindiniame Rusijos invazijos pajėgų taikinyje, yra „katastrofiška“ – namuose nėra elektros ir vandens.

„Būtina, kad šis humanitarinis koridorius, kuris galėjo būti sukurtas šiandien, bet kuris iš tikrųjų nebuvo sukurtas dėl paliaubų nesilaikymo, būtų sukurtas labai greitai, kad civiliai gyventojai, moterys ir vaikai, galėtų išvykti iš šio miesto“, – naujienų agentūrai AFP sakė MSF skubios pagalbos koordinatorius Ukrainoje Laurent'as Ligozatas (Loranas Ligozatas).

Ukrainos pareigūnai kaltina rusus apšaudymu net tada, kai civiliai gyventojai rinkosi formuoti pabėgimo kolonos, tačiau Rusijos gynybos ministerija kaltina miesto gynėjus naudojantis „gyvuoju skydu“.

Be to, sekmadienį Kijevo kontroliuojamos Luhansko srities administracijos vadovas pareiškė, kad bus organizuojamas traukinys, kuriuo iš Lysyčansko bus evakuojamos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.

Lysyčanskas yra netoli fronto linijos tarp Rytų Ukrainos separatistų ir vyriausybinių pajėgų.

„Jums reikia savarankiškai pasiekti Lysyčansko stotį. Pirmiausia įlips moterys su vaikais, paskui moterys iki 40 metų, moterys, pagyvenę žmonės“, – platformoje „Telegram“ rašė Serhijus Haidajus.

Evakuacija laikoma įžanga į galutinį puolimą. Jeigu jis būtų sėkmingas, Rusijos kariuomenė, besiveržianti iš aneksuoto Krymo, susijungtų su pajėgomis, puolančiomis iš rytų ir perimtų visos Azovo jūros kontrolę.

Žmonės apšaudyti iš granatsvaidžio

Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Geraščenko pranešė, kad iš Irpino miesto besievakuojantys gyventojai apšaudyti iš granatsvaidžio. Aukų skaičius tikslinamas.

JAV ir Lenkija svarsto susitarimą dėl lėktuvų tiekimo Ukrainai

Vašingtonas rengia susitarimą su Lenkija dėl sovietinių laikų karo lėktuvų tiekimo Ukrainai, kad sustiprintų Kijevo gynybą nuo Rusijos invazijos, praneša JAV žiniasklaida.

Kelios naujienų agentūros šeštadienį teigė, kad JAV pareigūnai joms pranešė apie galimą susitarimą, pagal kurį Lenkija atsiųs sovietmečio lėktuvus į Ukrainą mainais už amerikiečių naikintuvus F-16.

Nuo tada, kai Rusija prieš 10 dienų įsiveržė į Ukrainą, ekonominiai ir humanitariniai karo praradimai sparčiai didėja, pranešama apie šimtus žuvusių civilių. Vakarų sąjungininkės siunčia į Ukrainą ginklus, amuniciją ir lėšas.

„Šiuo klausimu dirbame su lenkais ir konsultuojamės su kitomis mūsų NATO sąjungininkėmis“, – cituoja Baltųjų rūmų pareigūną  „The Wall Street Journal“ ir NBC.

Kyjivas paragino Vakarus sustiprinti karinę pagalbą apgultai šaliai, įskaitant karo lėktuvus, o prezidentas Volodymyras Zelenskis maldavo Rytų Europos kaimynes aprūpinti jo šalį Rusijoje pagamintais lėktuvais, kuriuos Ukrainos pilotai moka valdyti.

Ukrainos lyderis šeštadienį vaizdo skambučiu kreipėsi į JAV įstatymų leidėjus, prašydamas tolesnio finansavimo ir Rusijos naftos importo embargo. „The Wall Street Journal“ citavo du asmenis, teigusius, kad V. Zelenskis paprašė naikintuvų, kai Senato mažumos lyderis Mitchas McConnell paklausė Ukrainos prezidento, ko jam labiausiai reikia.

„Būtinybė Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms skubiai paremti Ukrainos žmonių laisvę niekada nebuvo didesnė“, – sakė senatorius Robas Portmanas, kai kartu su Senato daugumos atstovu Whipu Dicku Durbinu pasikalbėjo su V. Zelenskiu. "Privalome pašalinti visas kliūtis teikti visas paramos Ukrainai priemones, įskaitant rasti būdą, kaip Jungtinės Valstijos atlygintų mūsų Rytų Europos partnerėms, norinčioms suteikti Ukrainai savo sovietinio tipo lėktuvus", – sakė R. Portmanas.

JAV įstatymų leidėjai pažadėjo papildomą 10 milijardų dolerių pagalbos paketą, tačiau Baltieji rūmai kol kas atmeta galimybę blokuoti Rusijos naftos importą, baimindamiesi, kad tai padidins kainas ir pakenks Amerikos vartotojams, kuriuos jau ir taip kankina rekordinė infliacija.

„The Wall Street Journal“ teigė, kad JAV pareigūnai minėjo daugybę sudėtingų praktinių klausimų, įskaitant lėktuvų nugabenimą į Ukrainą, ir sakė, kad susitarimui reikės Baltųjų rūmų pritarimo ir Kongreso veiksmų. Praėjusią savaitę Vašingtonas patvirtino 350 mln. JAV dolerių vertės karinę įrangą Kijevui – tai didžiausias toks paketas JAV istorijoje.

A. Blinkenas: JAV aktyviai dirba siekiant susitarimo tiekti Ukrainai naikintuvus

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „aktyviai dirba“ dėl susitarimo su Lenkija, kad Ukrainai būtų tiekiami naikintuvai.

„Negaliu kalbėti apie terminus, bet galiu tik pasakyti, kad labai, labai aktyviai tai svarstome“, – žurnalistams sakė Moldovoje viešintis JAV diplomatijos vadovas.

A. Blinkenas sakė, kad JAV „labai aktyviai bendrauja su Ukrainos pareigūnais, kad gautų naujausią jų poreikių įvertinimą“.

„Gaudami šį įvertinimą, dirbame ties tuo, ką mes, sąjungininkai ir partneriai, galime padaryti“, kad sustiprintume Kyjivo gynybą nuo Rusijos invazijos, sakė jis.

„Šiuo metu aktyviai svarstome lėktuvų, kuriuos Lenkija gali tiekti Ukrainai, klausimą ir ieškome būdų, kaip galėtume papildyti lėktuvų atsargas, jei Lenkija nuspręstų juos tiekti“, – pridūrė A. Blinkenas.

Tuo metu JAV žiniasklaida skelbia, kad Vašingtonas dirba dėl susitarimo su Lenkija tiekti Ukrainai sovietinius karo lėktuvus ir taip pastiprinti Kyjivo gynybą Rusijai tęsiant invaziją šioje šalyje.

Daug žiniasklaidos priemonių šeštadienį pranešė, kad JAV pareigūnai kalbėjo apie galimą tokį susitarimą. Pagal jį Lenkija nusiųstų sovietinių karo lėktuvų Ukrainai, o mainais gautų amerikietiškų naikintuvų F-16.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš 10 dienų ekonominiai ir humanitariniai šio karo nuostoliai smarkiai išaugo; pareigūnai praneša, kad jau žuvo šimtai civilių.

Sąjungininkės Vakaruose siunčia Ukrainai ginklų, amunicijos ir lėšų.

„Dirbame su lenkais šiuo klausimu ir konsultuojamės su kitomis savo sąjungininkėmis NATO“, – sakė vienas laikraščio „The Wall Street Journal“ ir televizijos NBC cituojamas Baltųjų rūmų pareigūnas.

Kyjivas ragina Vakarus didinti karinę pagalbą apgultai Ukrainai, įskaitant karo lėktuvus. Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė buvusių Varšuvos pakto šalių duoti Ukrainai rusų gamybos karo lėktuvų, kuriuos ukrainiečių pilotai mokėsi valdyti.

Šeštadienį V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į JAV įstatymų leidėjus, prašydamas toliau teikti pagalbą jo šaliai ir įtraukti Rusijos naftos importą į juodąjį sąrašą.

„The Wall Street Journal“ citavo du žmones, sakiusius, kad V. Zelenskis karo lėktuvų paprašė Senato mažumos lyderiui Mitchui McConnellui (Mičui Makonelui) paklausus Ukrainos vadovo, ko jam reikia labiausiai.

„JAV ir jų sąjungininkių noras skubiai paremti Ukrainos žmonių laisvę niekad nebuvo toks didelis“, – sakė senatorius Robas Portmanas po savo ir Senato daugumos lyderio pavaduotojo Dicko Durbino (Diko Derbino) pokalbio su V. Zelenskiu.

„Privalome pašalinti visas kliūtis, kad visos paramos Ukrainai priemonės apimtų... būdą Jungtinėms Valstijoms kompensuoti mūsų partnerėms Rytų Europoje, norinčioms atiduoti savo sovietinius lėktuvus Ukrainai. Negalime gaišti“, – sakoma R. Portmano pareiškime.

JAV įstatymo leidėjai pažadėjo papildomą 10 mlrd. dolerių (9,15 mlrd. eurų) vertės pagalbą, tačiau Baltieji rūmai kol kas atmetė galimybę įtraukti į sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektorių, baimindamiesi, kad tai padidintų kainas ir pakenktų JAV vartotojams, kuriuos ir taip slegia rekordinė infliacija.

„The Wall Street Journal“ rašė, kad JAV pareigūnai minėjo virtinę sunkių praktinių klausimų, įskaitant lėktuvų pristatymą į Ukrainą, ir kad susitarimui reiktų Baltųjų rūmų pritarimo bei Kongreso veiksmų.

Praėjusią savaitę Vašingtonas nusprendė Kijevui skirti 350 mln. dolerių (320 mln. eurų) vertės papildomos karinės pagalbos – tai didžiausias toks paketas JAV istorijoje.

Rusija įspėjo Ukrainos kaimynes nepriimti Kyjivo karinių orlaivių

Rusija sekmadienį perspėjo Ukrainos kaimynes, įskaitant NATO narę Rumuniją, nepriimti Kyjivo karinių lėktuvų, sakydama, kad dėl to jos gali būti įtrauktos į ginkluotą konfliktą.

„Tikrai žinome, kad Ukrainos koviniai lėktuvai skrido į Rumuniją ir kitas kaimynines šali,“ – vaizdo pranešime pareiškė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

„Šių šalių aerodromų tinklo panaudojimas Ukrainos karinei aviacijai priimti ir vėlesnis jėgos panaudojimas prieš Rusijos armiją gali būti vertinamas kaip šių valstybių įsitraukimas į ginkluotą konfliktą,“ – pridūrė jis.

I. Konašenkovas taip pat tvirtino, kad „praktiškai visi“ Ukrainos kovai tinkami orlaiviai buvo sunaikinti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą reikalavo, kad Vakarai nustatytų neskraidymo zoną virš Ukrainos ir taip užkirstų kelią tolesnėms Rusijos atakoms.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad Maskva bet kurią šalį, nustatančią neskraidymo zoną virš Ukrainos, laikys įsitraukusia į karinį konfliktą.

A. Blinkenas: yra „labai patikimų“ pranešimų apie Rusijos karo nusikaltimus

Vašingtonas matė  „labai patikimų pranešimų“, kad Rusija per savo invaziją Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimų, ypač atakuodama civilius, sekmadienį sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

„Matėme labai patikimų pranešimų apie tyčines atakas prieš civilius, o tai būtų karo nusikaltimas“, – JAV televizijos CNN pokalbių laidoje „State of the Union“ sakė prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vyriausiasis diplomatas.

Ukrainiečių derybininkas: Rusija suvokia tikrąją karo kainą

Vienas Ukrainos derybininkas šeštadienį pareiškė, kad derybos su Rusija dėl Maskvos invazijos užbaigimo pradeda būti „konstruktyvios“, ir apibūdino, jo nuomone, akivaizdžiai pasikeitusį Maskvos požiūrį į ukrainiečių pasipriešinimą ir skaudžias tarptautines sankcijas.

Ukrainos prezidento V. Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas sakė pastebėjęs, jog Rusijos požiūris pasikeitė, nes ji suprato „tikrąją karo kainą“.

„Pačioje karo pradžioje jie reikalavo visiško dominavimo. Jie nesitikėjo, kad Ukraina taip smarkiai pasipriešins“, – interviu Kanados dienraščiui „The Globe and Mail“ vakariniame Ukrainos Lvivo mieste sakė M. Podoliakas.

„Jie tik dabar pradeda suvokti tikrąją karo kainą. Ir dabar prasideda konstruktyvios derybos“, – pridūrė pareigūnas, dalyvavęs pirmuosiuose dviejuose Rusijos ir Ukrainos derybų raunduose, vykusiuose Baltarusijos pasienyje.

Ukrainos delegacijos teigimu, trečiasis derybų ratas numatytas pirmadienį.

Rusai „prarado didžiulį kiekį įrangos ir žmonių. Sankcijos, kokių dar niekada anksčiau nebuvo, žlugdo jų ekonomiką. Jų šalis tarptautinėje arenoje tapo atstumtąja, o jų propaganda visiškai neveikia“, kalbėjo M. Podoliakas.

Jis pakartojo prezidento prašymą NATO įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos, kurį Vakarų aljansas penktadienį atmetė.

V. Zelenskis neslėpė kartėlio dėl šio NATO sprendimo sakydamas, kad Aljansas „uždegė žalią šviesą tolesniam Ukrainos miestų ir kaimų bombardavimui“.

Pabrėždamas, kad abi derybų šalys susitarė neaptarinėti derybų detalių, M. Podoliakas sakė, kad Ukrainos tikslai tebėra neatidėliotinos paliaubos, saugumo garantijos, kad šalis daugiau nebus užpulta, ir didelė kompensacija už žuvusiuosius ir Ukrainos miestams padarytą žalą.

Ukraina perspėja, kad Rusija rengiasi apšaudyti Odesos uostamiestį

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sekmadienį perspėjo, kad Rusijos pajėgos ruošiasi apšaudyti Odesą – istorinį uostamiestį Juodosios jūros pakrantėje.

„Tai bus karinis nusikaltimas. Tai bus istorinis nusikaltimas“, – pareiškė jis.

Tęsiantis vasario 24 dieną prasidėjusiai invazijai Rusijos pajėgos užėmė pietinį Chersono miestą ir apsupo Mariupolio uostamiestį.

Rusijos raketos sunaikino Vinycios oro uostą

Rusijos raketų ugnis sekmadienį sunaikino Vinycios oro uostą centrinėje Ukrainoje, pranešė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.

„Ką tik buvau informuotas apie raketų smūgį Vinycioje. Aštuonios raketos... Oro uostas visiškai sunaikintas“, – sakė jis.

Virtinėje Ukrainos miestų vėl kaukia oro pavojaus sirenos

Virtinėje Ukrainos didžiųjų miestų sekmadienį vakare vėl sukaukė oro pavojaus sirenos, raginančios jų gyventojus slėptis dėl galimo Rusijos okupantų raketų smūgio.

Pasak ukrainiečių naujienų agentūros „Unian“, oro pavojaus sirenos sukaukė Lubnuose, Svitlovodske, Kameneco-Podolske, Umane, Starokonstantinovkoje, Chmelnickyje, Žytomyre, Korostenėje, Vasilkove, Biloje Cerkvoje, Kirovogrado srityje, Voznesenske, Voluinės srityje, taip pat Sumų ir Rivnės regionuose, Hostomelyje ir Vinicoje.

Sprogimai girdisi ir Kyjive, todėl sostinės gyventojams taip pat patariama būti slėptuvėse.

Kyjivas: Rusijos pajėgos intensyvina apšaudymą

Rusijos pajėgos vėlų sekmadienį suintensyvino Ukrainos miestų šalies centre, šiaurėje ir pietuose apšaudymą, pareiškė prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Vėliausia raketų smūgių banga prasidėjo sutemus“, – sakė jis per Ukrainos televiziją.

Jis teigė, kad smarkiai apšaudomos Kyjivo apylinkės, Černihivas šiaurėje, Mykolajivas pietuose ir antras pagal dydį šalies miestas Charkivas.

Charkivo pareigūnai sakė, kad apšaudymas apgadino televizijos bokštą, o sunkioji artilerija smogė gyvenamiesiems rajonams.

Černihivo pareigūnai teigė, kad raketomis atakuojami visi miesto rajonai.

O. Arestovyčius kalbėjo apie „katastrofišką“ padėtį Kijevo priemiesčiuose Bučoje, Hostomelyje ir Irpinėje, kur sekmadienį nepavyko evakuoti gyventojų. Jis sakė, kad vyriausybė daro viską, ką gali, kad evakuacija būtų atnaujinta.

Dėl apšaudymo taip pat nepavyko evakuoti civilių gyventojų iš Mariupolio pietuose ir Volnovachos rytuose.

Izraelio premjeras žada tolesnes derybas dėl Ukrainos, nors perspektyvos „nėra didelės“

Izraelio premjeras Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) sekmadienį po diplomatinių kelionių, įskaitant apsilankymą Kremliuje, sakė, kad jo šalis turi „moralinę pareigą“ padėti sustabdyti kovas Ukrainoje, net jei sėkmės šansai „nėra dideli“.

N. Bennettas šeštadienį Kremliuje tris valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o paskui nuskrido į Berlyną susitikti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu).

Izraelio premjeras, kurio Kyjivas po Rusijos invazijos paprašė pradėti dialogą su Maskva, taip pat surengė tris telefoninius pokalbius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per 24 valandas.

Prieš Izraelio vyriausybės savaitinį posėdį N. Bennettas sakė „negalintis daugiau plėstis“ apie savo derybas, bet nurodė, kad šalis „pagal poreikį“ tęs savo diplomatines pastangas.

„Net jei šansai nėra dideli – kol yra bent menkiausia galimybė, o mes galime kreiptis į visas šalis ir veikti – manau, kad mūsų moralinė pareiga dėti visas pastangas“, – sakė jis.

N. Bennettas kol kas laikosi atsargios pozicijos dėl karo Ukrainoje ir siekia išlaikyti bendradarbiavimą saugumo srityje su Rusija, turinčia daug karių Izraelio šiaurinėje kaimynėje Sirijoje.

N. Bennettas iki šiol neprisidėjo prie užsienio lyderių, pasmerkusių Rusijos invaziją Ukrainoje – jis pabrėžė tvirtus Izraelio ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu.

Jo susitikimas su V. Putinu yra pirmasis atvejis, kai Rusijos prezidentas aptarė Ukrainos konfliktą tiesiogiai susitikęs su užsienio lyderiu.

N. Bennettas ir V. Putinas taip pat aptarė Vienoje vykstančias derybas siekiant atgaivinti 2015 metų daugiašalį susitarimą, pagal kurį Iranas sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą, sakė vienas izraeliečių pareigūnas. Izraelis griežtai priešinasi šiam susitarimui, oficialiai vadinamam Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).

Susitarimas buvo ties žlugimo riba nuo 2018 metų, kai tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) vienašališkai išvedė iš jos Vašingtoną.

Šeštadienį Iranas ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) susitarė laikytis „pragmatiško požiūrio“ sprendžiant visus išliekančius nesutarimus, pareiškė šios Jungtinių Tautų agentūros vadovas.

TATENA kelerius metus spaudžia Iraną pasiaiškinti dėl ankstesnio branduolinių medžiagų laikymo keturiuose nedeklaruotuose objektuose.

Prieš pasirodant naujienoms apie N. Bennetto apsilankymą Maskvoje, Rusija paskelbė, kad sieks JAV garantijų prieš pritardama atnaujintam daugiašaliam susitarimui dėl Irano branduolinės programos. Tai galėtų sudaužyti viltis, kad susitarimas netrukus bus pasiektas.

Izraelis nieko nekomentavo dėl N. Bennetto vėliausios diplomatijos galimų sąsajų su žydų valstybės pastangomis priešintis naujam susitarimui su Iranu.

Sekmadienį N. Bennettas gyrė TATENA vadovą Rafaelį Grossi (Rafaelį Grosį), nesutikusį pamiršti neatsakytų klausimų dėl Irano ankstesnės branduolinės veiklos, kaip reikalavo Teheranas.

„Susitarimo trūkumai smarkiai nusveria jo privalumus“, – sakė N. Bennettas.

„Visa“ ir „Mastercard“ įšaldo operacijas Rusijoje

Mokėjimo kortelių milžinės „Visa“ ir „Mastercard“ šeštadienį paskelbė stabdančios veiklą Rusijoje, prisidėdamos prie daugelio stambių JAV bendrovių, atsiribojusių nuo Maskvos dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Mastercard“ nurodė, kad „atsižvelgdama į dabartinio konflikto beprecedentį pobūdį ir neaiškią ekonominę aplinką“ nusprendė „sustabdyti mūsų tinklo paslaugas Rusijoje“.

„Visa“ savo ruožtu pranešė, kad „nedelsdama“ pradės „dirbti su klientais ir partneriais Rusijoje, kad sustabdytų visas „Visa“ operacijas artimiausiomis dienomis“.

„Visa“ ir „Mastercard“ bankai atsigręžia į Kiniją

Rusijos bankai sekmadienį paskelbė planuojantys išduoti Kinijos sistemos „UnionPay“ korteles, kompanijoms „Visa“ ir „Mastercard“ stabdant veiklą Rusijoje dėl jos invazijos į Ukrainą.

Rusijos bankų „Visa“ ir „Mastercard“ kortelės nebegalios užsienyje, o užsienyje išduotos kortelės nebeveiks Rusijoje, šeštadienį paskelbė šios mokėjimo kortelių milžinės.

Rusų bankai „Sberbank“ ir „Alfa Bank“ paskelbė, kad rengiasi įdiegti „UnionPay“ korteles.

„Sberbank“ dirba dėl galimybės išduoti bendro ženklo korteles „Mir-UnionPay“. Vėliau informuosime jus apie šio reikalo grafikus“, – sakoma didžiausio Rusijos banko „Sberbank“ pranešime.

Didžiausias privatus šalies bankas „Alfa Bank“ nurodė, kad „jau dirba dėl Kinijos nacionalinės mokėjimų sistemos „UnionPay“ kortelių įdiegimo“.

„Rosbank“, „Tinkoff Bank“ ir „Moskovskij kreditnyj bank“ (MKB) taip pat rengiasi išduoti „UnionPay“ korteles, pranešė rusų naujienų agentūros.

Rusijos ekonomika, ypač – jos finansų sektorius, patiria beprecedentes sankcijas, Maskvai pasiuntus į Ukrainą dešimtis tūkstančių savo karių.

Rusijos centrinis bankas pranešė, kad nacionalinių bankų jau išduotos „Visa“ ir „Mastercard“ kortelės toliau veiks Rusijoje iki savo galiojimo pabaigos, nes visi mokėjimai Rusijoje daromi per nacionalinę sistemą.

Tačiau centrinis bankas įspėjo, kad į užsienį vykstantiems rusams reikės turėti kitų mokėjimo priemonių.

Singapūras prisijungė prie tarptautinių sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą

Singapūro valdžia paskelbė finansines ir eksporto sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Šiomis sankcijomis siekiama apriboti Rusijos galimybes kariauti prieš Ukrainą ir pakenkti jos suverenitetui“, – teigiama saloje Pietryčių Azijoje įsikūrusios, tarptautinės ekonomikos mastu svarbios miesto-valstybės užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Anot pranešimo, visų pirma, sankcijos taikomos dvejopos paskirties prekių eksportui į Rusiją, taip pat elektronikos, kompiuterinės technikos, telekomunikacijų ir informacinio saugumo kategorijų produkcijos eksportui.

Be to, Singapūro bankams ir kitoms finansinėms institucijoms uždrausta sudaryti sandorius su keturiais Rusijos bankais – VTB, VEB, „Promsvyazbank“ ir „Rossija“.

„Finansų institucijos privalo įšaldyti bet kokį šių keturių bankų turtą ir lėšas“, – nurodė Singapūro URM.

Padėkojo E. Muskui už pagalbą ir palydovinę paramą

V. Zelenskis padėkojo technologijų milijardieriui Elonui Muskui už paramą Ukrainai teikiant palydovinio interneto paslaugą „Starlink“.

„Kitą savaitę gausime dar vieną „Starlink“ sistemų, skirtų sunaikintiems miestams, partiją“, – tviteryje parašė V. Zelenskis, dėkodamas E. Muskui už „Ukrainos palaikymą žodžiais ir darbais“. Ukrainos lyderis sakė, kad per pokalbį su E. Musku jiedu taip pat „aptarė galimus kosmoso projektus“. „Bet apie tai kalbėsimės po karo“, – pridūrė V. Zelenskis.

„SpaceX“ įmonės sukurta „Starlink“ padės ukrainiečiams gauti prieigą prie interneto, jei telekomunikacijų tinklai sugestų arba būtų sunaikinti dėl karo veiksmų. Palydovinė interneto paslauga apima interneto duomenų perdavimą į kosmosą radijo signalais. Antžeminės stotys planetoje transliuoja signalus į orbitoje esančius palydovus, kurie siunčia duomenis atgal naudotojams Žemėje. „Starlink“ valdo daugiau nei 2 tūkst. palydovų ir visame pasaulyje turi antžemines stotis, vadinamas vartais, kurios tiekia internetą.

E. Macronas dar kartą kalbėjosi telefonu su V. Putinu

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį surengė naujas telefonines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pranešė Eliziejaus rūmai.

Pokalbis, pasak prezidentūros pareigūno, truko 1 val. 45 min. ir buvo surengtas E. Macrono prašymu. Tai buvo ketvirtas kartas nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną, kai jiedu kalbėjosi.

Pokalbis įvyko po įtempto kovo 3 dienos skambučio, po kurio Eliziejaus rūmai pareiškė, kad E. Macronui atrodo, jog „blogiausia Ukrainoje dar tik laukia“, nes V. Putinas ketina užgrobti „visą“ šalį.

Su V. Putinu pasikalbėjęs R. T. Erdoganas ragina skelbti „skubias visuotines paliaubas“

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) sekmadienį kalbėdamas telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, paragino skubiai paskelbti visuotines paliaubas Ukrainoje, pranešė turkų lyderio biuras.

Po sekmadienį įvykusio valandos trukmės pokalbio Turkijos prezidentūra pareiškime nurodė, jog R. T. Erdoganas paragino nutraukti kovas, kad būtų „sprendžiamos humanitarinės problemos“ ir „ieškoma politinio konflikto sprendimo“.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje tęsiasi jau 11-ą dieną.

R. T. Erdoganas paragino atidaryti humanitarinius koridorius ir sudaryti taikos susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos.

Jo biuras nurodė, kad jis pasakė V. Putinui, jog yra „pasirengęs visokeriopai prisidėti“ prie sprendimo paieškų.

Turkija palaiko glaudžius ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina ir siekia tapti tarpininke. Ji pakvietė abi šalis į kitą savaitę pietiniame Antalijos mieste vyksiantį diplomatinį forumą.

Kovo 11–13 dienomis rengiamame diplomatiniame forume turi dalyvauti Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Rusijoje iš eterio pašalinta televizija „BBC World News“

Britų transliuotojas BBC sekmadienį paskelbė, kad jo televizijos kanalas „World News“ buvo pašalintas iš eterio Rusijoje, Maskvai karo Ukrainoje metu tęsiant savo kampaniją prieš užsienio žiniasklaidą.

„BBC World News“ laidų vedėja Victoria Derbyshire (Viktorija Derbišir) pirmoji paskelbė, kad ši televizija Rusijoje buvo pašalinta iš eterio.

BBC atstovas sakė, kad „BBC World News“ Rusijoje nematoma nuo šeštadienio.

„Apgailestaujame, kad iš mūsų žiūrovų Rusijoje atimta galimybė gauti patikimas ir nešališkas naujienas tokiu metu, kai jiems jų reikia labiausiai“, – sakė atstovas.

Anksčiau virtinė tarptautinių transliuotojų, tarp jų BBC ir CNN, paskelbė, kad liaujasi rengti reportažus Rusijoje, nes šioje šalyje priimtas įstatymas, numatantis įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie jos invaziją į Ukrainą.

„Netflix“ stabdo paslaugų teikimą Rusijoje

Srautinio transliavimo platforma „Netflix“ sekmadienį pranešė, kad stabdo savo paslaugų teikimą Rusijoje.

JAV įsikūrusi platforma jau anksčiau šią savaitę sustabdė įsigijimus Rusijoje ir originalių programų gamybą.

JAV žurnalo „Variety“ cituojamame bendrovės atstovo pareiškime nurodomos „susiklosčiusios aplinkybės“, dėl kurių ji priėmė šį sprendimą, tačiau daugiau informacijos jame nepateikiama.

„Netflix“ kol kas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti.

„Netflix“ yra pasaulyje pirmaujanti srautinio duomenų perdavimo platforma. 2021 metų pabaigoje ji turėjo 221,8 mln. prenumeratorių.

Tačiau „The Wall Street Journal“ duomenimis, Rusijoje, kur „Netflix“ turi mažiau nei milijoną prenumeratorių, ji nėra stambi žaidėja.

„Netflix“ prisijungė prie daugybės užsienio bendrovių, kurios nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pradėjo puolimą Ukrainoje, paskelbė apie veiklos sustabdymą arba visišką pasitraukimą iš Rusijos.

Anksčiau sekmadienį socialinis tinklas „TikTok“ paskelbė, kad apriboja veiklą Rusijoje dėl joje priimto įstatymo, numatančio įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

JAV mokėjimų kortelių milžinė „American Express“ taip pat sekmadienį paskelbė, kad sustabdys veiklą Rusijoje ir jos sąjungininkėje Baltarusijoje.

Pirmadienį „Netflix“ pareiškė interneto svetainei „Vulture“, kad neketina laikytis Rusijos įstatymo, pagal kurį nuo kovo pradžios transliacijos platformos privalo siūlyti kelis nemokamus kanalus, iš kurių dalis laikomi vyriausybės propagandos kanalais.

„TikTok“ apriboja veiklą Rusijoje

Socialinis tinklas „TikTok“ apriboja veiklą Rusijoje dėl joje priimto įstatymo, numatančio įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

Apie tai „TikTok“ sekmadienį pranešė savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

„Atsižvelgdami į naująjį Rusijos „melagienų“ įstatymą neturime kito pasirinkimo, kaip tik stabdyti tiesiogines transliacijas ir naują turinį savo vaizdo įrašų paslaugoje Rusijoje, kol peržiūrėsime šio įstatymo pasekmes saugumui. Mūsų programėlėje teikiamai žinučių siuntimo paslaugai tai įtakos neturės“, – teigiama pranešime.

„TikTok“ atstovė spaudai Hilary McQuaide (Hilari Makvaid) sakė, kad „TikTok“ programėlė Rusijoje dabar veiks tik peržiūros režimu ir neleis žmonėms skelbti ar matyti naujų vaizdo įrašų ar gyvų transliacijų.

Ji sakė, kad vartotojai Rusijoje vis dar galės matyti senesnius vaizdo įrašus, bet ne tuos, kurie buvo paskelbti už šalies ribų.

„TikTok“ pažymėjo, kad jos darbuotojų ir vartotojų saugumas yra didžiausias prioritetas.

Pasak H. McQuaide, socialinis tinklas nenori, kad jo darbuotojams ar vartotojams iš Rusijos grėstų griežtos baudžiamosios sankcijos.

„Mes ir toliau vertinsime Rusijoje besivystančias aplinkybes, siekdami nustatyti, kada galėsime visiškai atkurti savo paslaugas šioje šalyje, o svarbiausias prioritetas bus saugumas“, – nurodė „TikTok“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, numatantį įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie rusų kariuomenę, Maskvai tęsiant Ukrainos puolimą.

Įstatymas netrukus sulaukė kritikų pasipiktinimo, tačiau savaitgalį Kremlius gynė naująjį teisės aktą, teigdamas, kad šalis susiduria su „informaciniu karu“, dėl kurio reikia imtis atsakomųjų veiksmų.

„TikTok“, kuris, kaip spėjama, priklauso Kinijoje įsikūrusiai kompanijai „ByteDance“ ir kuris turi apie milijardą vartotojų visame pasaulyje, padėjo iš esmės pakeisti socialinę žiniasklaidą ir kūrėjų atradimo būdą.

Savo „Twitter“ žinutėse „TikTok“ save apibūdino kaip „kūrybiškumo ir pramogų šaltinį, galintį suteikti palengvėjimą ir žmogiškąjį ryšį karo metu, kai žmonės susiduria su didžiule tragedija ir izoliacija“.

Savo interneto svetainėje paskelbtame ilgesniame pareiškime bendrovė aptarė „niokojantį“ karą Ukrainoje, kuris ne tik sukėlė dideles kančias visoje šalyje, bet ir „sukėlė skausmą mūsų bendruomenei ir mūsų žmonėms“.

„Šis karas mums, kaip platformai, tapo iššūkiu susidurti su sudėtinga ir sparčiai besikeičiančia aplinka, nes mes norime būti drobė, langas ir tiltas viso pasaulio žmonėms“, – nurodoma pareiškime.

„TikTok“ pridūrė, kad supranta „padidėjusią klaidinančios informacijos riziką ir poveikį krizės metu“, ir teigė, kad stengiasi sustiprinti savo saugumo priemones.

Rusija dėl pranešimų apie karą blokavo naujienų svetainę „Mediazona“

Viena paskutinių dar likusių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių Rusijoje, naujienų svetainė „Mediazona“, sekmadienį paskelbė, kad valdžia ją blokavo dėl pranešimų apie Maskvos invaziją į Ukrainą.

Rusijos žiniasklaidos reguliuotoja „Roskomnadzor“ pradėjo blokuoti „Mediazona“, sakoma svetainės pareiškime.

„Todėl, kad mes sąžiningai informuojame apie tai, kas vyksta Ukrainoje ir vadiname invaziją invazija, o karą – karu“, – nurodė „Mediazona“.

Pareiškime priduriama, kad Rusija pastarosiomis dienomis įvedė „karinę cenzūrą ir šalyje beveik nebeliko jokios nepriklausomos žiniasklaidos“.

Prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24-ąją įsakius savo pajėgoms įsiveržti į provakarietišką Ukrainą, Rusijos valdžia suintensyvino ir taip beprecedentį susidorojimą su žiniasklaida.

Anksčiau šią savaitę radijas „Echo Moskvy“ ir televizija „Dožd“ – dvi svarbios liberalios rusų žiniasklaidos priemonės – buvo arba likviduotos, arba sustabdė darbą.

Dešimtis žiniasklaidos darbuotojų ir nepriklausomų žiniasklaidos priemonių valdžia jau buvo paskelbusi „užsienio agentais“; daug reporterių ir redaktorių buvo priversti pasitraukti iš šalies.

Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“, kurio vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas pernai gavo Nobelio taikos premiją, paskelbė ištrinsiantis savo turinį apie Ukrainą, parlamentui priėmus įstatymą, numatantį įkalinimą ir baudas už „melagienas“ apie Rusijos kariuomenės veiksmus.

„Mediazona“ specializacija yra teisminės bylos ir kalinių teisių pažeidimai.

Šį interneto leidinį 2014 metais įsteigė protestų grupės „Pussy Riot“ narės Nadežda Tolokonikova ir Marija Aliochina, atlikusios įkalinimo bausmę už V. Putino pašiepimą cerkvėje.

Prancūzija siunčia Ukrainai vaistų, įskaitant jodo tabletes

Prancūzija siunčia Ukrainai medicininę pagalbą, įskaitant jodo tabletes, kurios padeda apsisaugoti nuo radiacijos poveikio, sekmadienį pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas).

„Taip, išsiuntėme įvairių medicinos produktų“, – sakė J.-Y. Le Drianas televizijai „France 2“, atsakydamas į klausimą apie jodo tabletes.

Anksčiau sekmadienį Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje Etienne'as de Poncins'as (Etjenas de Ponsenas) pareiškė, kad artimiausiomis dienomis šių vaistų į Ukrainą bus išsiųsta 2,5 mln. dozių.

J.-Y. Le Drianas sakė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) anksčiau sekmadienį susisiekė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir iškėlė branduolinės saugos klausimą.

Penktadienį Rusijai užpuolus Zaporižios atominę elektrinę, E. Macronas išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl branduolinių objektų saugumo.

V. Putinas pareiškė esąs pasirengęs laikytis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) normų dėl elektrinių apsaugos ir sutiko pradėti derybas su agentūra, žiniasklaidai pranešė Prancūzijos prezidentūra.

E. Macrono ir TATENA nuomone, Rusija, siekdama užtikrinti ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumą, turi pripažinti Ukrainos suverenitetą savo elektrinių atžvilgiu, sakė J.-Y. Le Drianas.

Pirmadienį Vienoje vyks TATENA vadovų ketvirčio susitikimas, o agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) ankstyvą popietę turėtų kalbėti su žiniasklaida.

JK skiria dar 100 mln. dolerių pagalbos Ukrainai

Jungtinė Karalystė skiria dar 100 mln. dolerių (91,5 mln. eurų) pagalbai Rusijos užpultai Ukrainai, sekmadienį paskelbė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ir pažadėjo dėti daugiau pastangų sutelkti tarptautinę bendriją.

Ši suma, kuri bus skirta per Pasaulio banką, papildys 220 mln. svarų sterlingų (266,4 mln. eurų) paramą Ukrainai, sakoma Dauningo gatvės pareiškime.

Jame priduriama, kad naujas finansavimas bus skirtas pagrindinėms valstybės funkcijoms išlaikyti.

„Nors tik (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas gali iki galo nutraukti kančias Ukrainoje, šiandien gautas naujas finansavimas padės tiems, kurie susiduria su prastėjančia humanitarine padėtimi“, – sakė B. Johnsonas.

Pirmadienį Britanijos vadovas priims Kanados ir Nyderlandų ministrus pirmininkus Justiną Trudeau (Džastiną Triudo) ir Marką Rutte (Marką Riutę); prieš surengdami bendrą spaudos konferenciją jie apsilankys Karališkųjų oro pajėgų bazėje.

Antradienį B. Johnsonas susitiks su keturių Vyšegrado šalių – Vengrijos, Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos – vadovais.

Šią savaitę vyksiantys susitikimai yra šeštadienį B. Johnsono biuro pristatyto šešių punktų plano, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Rusijos invazija į Ukrainą žlugtų, dalis.

JT: Ukrainą per pastarąsias 10 dienų paliko per 1,5 mln. pabėgėlių

Iš Rusijos pajėgų užpultos Ukrainos bėgančių žmonių skaičius viršijo 1,5 mln., ir tai yra „sparčiausiai auganti pabėgėlių krizė“ Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, sekmadienį pranešė Jungtinės Tautos.

„Per 10 dienų daugiau kaip 1,5 mln. pabėgėlių iš Ukrainos pasitraukė į kaimynines šalis – tai sparčiausiai auganti pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakoma „Twitter“ paskelbtame JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) pareiškime.

Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad išpuolių prieš sveikatos priežiūros centrus Ukrainoje daugėja, o tai, pasak jos, yra medicinos neutralumo ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas.

„PSO patvirtino keletą išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas Ukrainoje, per kuriuos žuvo ir buvo sužeista daug žmonių. Tiriami papildomi pranešimai“, – tviteryje parašė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).

„Išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas ar darbuotojus pažeidžia medicinos neutralumą ir yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“, – sakė jis.

Sekmadienį PSO pranešė, kad į Moldovą, Lenkiją ir Rumuniją atsiuntė savo darbuotojus, kad „padidintų savo biurų šiose šalyse reagavimo pajėgumus, įskaitant operacijas, bendradarbiavimą su partneriais ir paramą (Ukrainos) vyriausybei sveikatos apsaugos srityje“.

Organizacija teigė, kad ji taip pat sutelkė logistikos pajėgas siekiant kaimyninėje Lenkijoje įkurti operatyvinį centrą ir padėti užtikrinti sausumos koridorius, kad „paveiktiems gyventojams būtų galima greitai pristatyti atsargas“.

PSO pridūrė, kad po pirmosios siuntos, kuri buvo išsiųsta ketvirtadienį, į Lenkiją iškeliavo antroji sveikatos priežiūros priemonių siunta.

Šeštadienį UNHCR skelbė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainą paliko beveik 1,37 mln. žmonių.

JT pareigūnai prognozuoja, kad pabėgėlių srautas toliau didės, Rusijai tęsiant puolimą Ukrainoje ir tebevykstant įnirtingiems mūšiams aplink sostinę Kyjivą.  

Nuo vasario 24-osios iš Ukrainos į Lenkiją iš viso pabėgo 922 400 žmonių, sekmadienį pranešė Lenkijos pasieniečiai.

Ukrainiečių pabėgėliai taip pat atvyksta į Vengriją, Moldovą, Rumuniją ir Slovakiją.