Lietuvos salės futbolo rinktinei prireiks antro bandymo, kad įrodytų savo pranašumą prieš Andoros nacionalinę ekipą. Nuo Viduržemio jūros aukščiau į Pirėnų kalnus pakilę lietuviai Andoroje buvo sutikti ne itin svetingai. Pralaimėjimas 1:4 tapo šaltu dušu tiek treneriams, tiek komandos žaidėjams.

Kontrolinis mačas Andora La Velloje – Andoros sostinėje nebuvo pats svarbiausias treniruočių stovyklos Ispanijoje akcentas, tačiau gauti signalai Lietuvos rinktinės štabą privertė susimąstyti.

„Yra daug klausimų: pirmiausia dėl rungtynių plano įvykdymo. Stengsimės kuo greičiau rasti į juos atsakymus, bet vaizdas, kurį matėme šiandien, niekam nepatiko“, – krimtosi Jevgenijus Ryvkinas.

Ukrainiečio treniruojama Lietuvos rinktinė pirmajame stovyklos mače Katalonijoje „Industrias Santa Coloma“ ekipai nusileido dar didesniu skirtumu 1:5, tačiau tąsyk ir varžovas buvo solidesnis – iš elitinio Ispanijos diviziono, ir patys lietuviai pademonstravo kur kas drausmingesnį ir racionalesnį žaidimą. Tuo tarpu Andoroje kai kuriomis atkarpomis mūsiškius buvo sunku pažinti.

Kita vertus, ir priešininkas neatrodė grėsmingas. Nykštukinėje valstybėje gyvena vos 76 tūkst. gyventojų, tad ir futbolo elitui ji nepriklauso. Tiesa, keturi ar penki Andoros salės futbolo žaidėjai rungtyniauja Ispanijos „Segundoje“ (antrajame divizione), tačiau nė iš tolo neprilygsta pirmajam lietuvių oponentui iš Santa Kolomos.

Kad ir kaip būtų, sekmadienį andoriečiai sužaidė be priekaištų, neleisdami suabejoti savo pranašumu. Galbūt lietuvius kiek užliūliavo gana greitai – jau 8-ąją min. pelnytas įvartis. Arsenijus Buinickis aikštės viduryje perėmė kamuolį, prasiveržė varžovų vartų link, bet jo smūgį atrėmė vartininkas, tačiau šalia buvęs Artūras Juchno pasiuntė kamuolį į tinklą – 1:0. Atrodė, jog mūsiškiai pasieks nesunkią pergalę. Vis dėlto, palaikomi maždaug trijų šimtų triukšmingų sirgalių būrio, šeimininkai sukruto. Jau 14-ąją min. Arnau Rodriguezas tolimu šūviu rezultatą išlygino, o nepraėjus nė trims minutėms Christinas Regalo spyriu iš arti andoriečius išvedė į priekį – 2:1. Du greiti įvarčiai trenerius paskatino imtis permainų. Vietoje Ernesto Macenio vietą stačiakampyje užėmė Mindaugas Labuckas. Šiam patyrusiam vartininkui darbo taip pat netrūko. 19-ąją min., po lietuvių klaidos gynyboje, kamuolys grėsmingai lyžtelėjo skersinį.

Po pertraukos mūsiškiai kaip reikiant užsuko savo atakų karuselę. Per pirmąsias dvi min. jie atliko net tris pavojingus smūgius, o 25 min. buvo itin arti išlyginamojo įvarčio, tačiau Deividui Reimariui nepavyko pasinaudoti technišku A.Buinickio perdavimu. Kai jau atrodė, jog mačo eigą pavyks perlaužti, sėkmė nusišypsojo šeimininkams. Po standartinės situacijos Gerardas Raventos daug negalvodamas kirto iš toli ir tikslą pasiekė – 3:1. Lietuviai vėl metėsi į priekį. Gaivališkas puolimas netruko virsti progomis – Justinas Zagurskas, Albertas Voskunovičius vienas po kito drebino šeimininkų vartų virpstą. Geriausią progą įmušti turėjo Benas Speitinis, 35-ąją min. stojęs prie 9 metrų žymos. Jo spyrį atrėmė turbūt geriausias mačo žaidėjas – vartininkas Aitoras Rubio. Tarsi to būtų maža, netrukus viename epizodų B.Spietinis patyrė traumą, dėl kurios beveik mėnesiui iškrito iš rikiuotės. Paskutinį mūšio tašką likus 54 sek. padėjo Oriolas Rodriguezas, realizavęs 6 metrų baudinį.

„Nesinori kategoriškai vertinti, ypač dar neatlėgus emocijos. Bet tokie mačai padės pasidaryti išvadas dėl viso tolimesnio pasirengimo 2020-ųjų pasaulio čempionatui. Tikiuosi, kad pirmadienį mūsų pasirodymas bus kitoks“, –nedaugžodžiavo J.Ryvkinas.

Pirmadienį  Andora La Velloje lietuvių laukia antroji akistata su andoriečiais. Po šio mačo rinktinė vėl sugrįš į Kataloniją, kur dar keletą dienų dėlios paskutinius treniruočių stovyklos akcentus.