Pagerbs Č. Norvaišą
Tradicinio renginio kulminacija – gegužės 3 d. 19 val. Motinos dienai skirtas koncertas.
Jame, be kita ko, Kauno „Sūkurio“ klubo treneriai Lina ir Donatas Vėželiai atliks savo trenerių Jūratės ir Česlovo Norvaišų šokį „Paukščiai“.
„Nei „Sūkurys“, nei šokis, kaip ir pats gyvenimas, negali sustoti“, – yra sakęs Lietuvos nusipelnęs treneris, vienas „Gintarinės poros“ organizatorių Č. Norvaiša (1935–2026).
„Žalgirio“ arenoje suksis ne vien Lietuvos sportinių šokių talentai, bet ir poros iš užsienio, sieksiančios „Gintarinės poros“ prizų ir Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) reitingų.
Istorinis kelias
„Gintarinės poros“ ištakos – Kauno kultūros centre (anksčiau – Profsąjungų kultūros rūmai) įsikūręs sportinių šokių klubas „Sūkurys“ (pirmasis vadovas – Tomas Petreikis).
Daugiau nei prieš šešis dešimtmečius sūkuriečiai jau turėjo nedidelę varžybų organizavimo patirtį – 1963-iaisiais ir 1964-aisiais buvo pasikvietę Latvijos ir Estijos poras, tačiau geriausi to meto šokėjai gyveno už tuometės geležinės uždangos.
Sovietinė Kauno valdžia iš pradžių atsisakė organizuoti tarptautinį konkursą, nes miestas buvo uždaras užsieniečiams. Sūkuriečiai įpareigojo Č. Norvaišą, dar vadintą klubo užsienio reikalų ministru, įtikinti aukštesnius tuometės Lietuvos partinius funkcionierius išimties tvarka įleisti į „Gintarinės poros“ varžybas šokėjus iš Lenkijos.
Planas Č. Norvaišos dėka buvo įgyvendintas – 1965 m. į Kauną buvo atvykęs žymus šokių mokytojas Henrykas Malyszko ir trys jo šokėjų poros. „Metropolio“ fojė H. Malyszko sūkuriečius pamokė pasadoblio žingsnelių.
1966 m. varžybose šoko jau ne tik lenkai, bet ir čekai, vokiečiai, o 1967 m. – serbai, vengrai, 1968 m. – austrai.
„Svetingumas – neįtikimas, viešnagė – nepamirštama", – 1969-aisiais britų žurnale „Ballroom Dancing Times“ įspūdžiais dalijosi Europos standartinių šokių čempionai Ernie’s ir Myra Chatt.
1970 m. laiške Japonijos čempionai Hiroshi ir Kazuko Iwata rašė: „Tokio palaikymo, kokį parodė kauniečiai, nebuvome patyrę jokiame kitame pasaulio mieste.“
Varžybų pavadinimas nebuvo atsitiktinis – pabrėžiantis, kad renginys vyksta gintaro šalyje Lietuvoje. Nugalėtojams buvo įteikiami specialūs prizai su gintaro inkrustacijomis. Juos pagal užsakymus kūrė Kauno dailininkė Konstancija Petrikaitė-Tulienė.
„Gintarinės poros“ metraštyje – žymiausių mūsų šalies šokėjų įrašai.
Žvaigždžių įrašai
„Gintarinės poros“ metraštyje – žymiausių mūsų šalies šokėjų, tarp jų – Editos Daniūtės, Linos Vėželienės (buv. Chatkevičiūtės), Eglės Visockaitės, Ievos Sodeikienės (buv. Žukauskaitės), Arūno Bižoko, Donato Vėželio, Andriaus Kandelio, Evaldo Sodeikos ir tituluotosios klaipėdiečių „Žuvėdros“ – įrašai.
Kaune savo meistriškumą demonstravo pasaulio žvaigždės – ukrainietis Slavikas Kriklivyj ir belgė Joanna Leunis, portugalas Victoras Da Silva ir suomė Hanna Karttunen, norvegas Thorbjornas Urskogas ir prancūzė Flora Bouchereau, italas Simone Sagatori ir vokietė Annete Sudol, italas Andrea Silvestri ir vengrė Martina Varadi.
Gegužės 2-ąją jubiliejinės „Gintarinės poros“ programoje – pradedančiųjų šokėjų, jaunių ir jaunimo varžybos.
3 d. finaluose prizus išsidalys geriausios standartinių ir Lotynų Amerikos šokių poros, o koncerte žiūrovų lauks Linas Adomaitis ir Kauno technologijos universiteto akademinis choras „Jaunystė“, Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos vokalinės grupės „Dangi“ ir „Dangiukai“, Gabija Li su gyvo garso grupe.
Naujausi komentarai