Lietuvos krepšinio lyga (LKL) dėl COVID-19 pandemijos padarinių neteko maždaug 800 tūkst. eurų. Karantinas ir jį lydintis ekonominis nuosmukis taps rimtu išbandymu ir šalies Moterų krepšinio lygos klubams.

Pabaigtuvės – ne aikštėse

Pastarąjį kartą kamuolys Moterų krepšinio lygos arenose bumbsėjo kovo pradžioje. Dėl koronaviruso grėsmės turnyro uždanga nusileido dar neprasidėjus atkrintamosioms varžyboms.

Čempione buvo paskelbta Vilniaus "Kibirkštis-MRU", laimėjusi visas vienuolika reguliaraus sezono rungtynių. Sidabro medaliai teko Kauno "Aistėms-LSMU" (8 pergalės), o bronza – Klaipėdos "Neptūno" krepšininkėms (4 pergalės).

Ketvirtą vietą užėmė šiaulietės, o jauniausias lygos kolektyvas "Kibirkštis-VKM" pralaimėjo visas vienuolika dvikovų.

"Šįkart čempionių titulas neteikia džiaugsmo nei krepšininkėms, nei treneriams, nei man. Visi tai puikiai suprantame, nes gerokai maloniau ir daugiau emocijų, kai titulas iškovojamas aikštėje", – sakė buvęs "Kibirkšties-MRU" klubo vadovas Dainius Virbickas.

Baltijos lyga reikalinga

Moterų lygos klubai gali guostis, kad spėjo surengti Karalienės taurės varžybas ir pabaigti Baltijos lygos turnyrą, kuriame kaunietės džiaugėsi sidabru, o vilnietės finišavo ketvirtos.

Lemiamus mačus lietuvės pralaimėjo kaimynėms iš Latvijos – auksą pelniusiai regiono lyderei Rygos TTT ir bronzą iškovojusiai Liepojos komandai. Trečia mūsų šalies atstovė "Šiaulių" ekipa finišavo aštunta ir atkrintamasiąs varžybas nepateko.

Šią savaitę Lietuvos, Latvijos ir Estijos moterų krepšinio atstovai aptarė turnyro rezultatus ir perspektyvas kitam sezonui.

Sąstingis: pasak G.Gusto, kol kas ne visi šalies moterų krepšinio klubai sulaukė šį sezoną žadėtos paramos.  Evaldo Šemioto nuotr.

"Tiek mes, tiek latviai ir estai patenkinti bendradarbiavimu. Toks čempionatas reikalingas mūsų klubams, todėl planuojame jį tęsti ir kitą sezoną. Galbūt pavyks padidinti mūsų komandų skaičių", – teigė Lietuvos moterų krepšinio lygos vadovas Giedrius Gustas.

Žvilgsniai – į savivaldybes

Daug kas priklausys nuo finansinės klubų padėties. Kiek solidesnius biudžetus Lietuvoje turėjo tik abi lyderės (kaunietės – apie 100 tūkst. eurų, Europos lygoje dalyvavusios vilnietės – kur kas didesnį).

Kol kas sunku prognozuoti klubų finansines galimybes, bet akivaizdu, kad mūsų laukia nelengvas metas.

Anot G.Gusto, finansiškai ir iki šiol nelepintų moterų ekipų biudžetai labai priklauso nuo savivaldybių paramos. Pandemijos sukelti ekonominiai padariniai neabejotinai apsunkins privačių rėmėjų paieškas, tad dar svarbesnė taps miestų ir rajonų parama.

"Kol kas sunku prognozuoti klubų finansines galimybes, bet akivaizdu, kad mūsų laukia nelengvas metas. Nuolat bendraujame su visomis čempionato dalyvėmis, ne visos komandos sulaukė netgi šį sezoną žadėtos paramos, tad ką kalbėti apie kitą? Tačiau, kai pasibaigs karantinas, visi drauge bandysime spręsti problemas, tarsimės su savivaldybėmis ir mėginsime rasti išeitis", – sakė pašnekovas.

Dėl vasaros – nežinia

Net jei situacija regione nepablogės, gali būti, kad Lietuvos krepšininkės be oficialių varžybų versis dar bent keturis mėnesius – mažiausiai iki rugsėjo.

G.Gustas nesiryžo prognozuoti, kaip ekipoms ir žaidėjoms atsilieps priverstinė pusmečio prastova.

Siekdama bent iš dalies kompensuoti netektis ir numalšinti varžybų badą, LKL drauge su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) brandina idėją surengti vasarą "3 prieš 3" čempionatą. Moterų lygos galimybės suorganizuoti analogišką turnyrą – ribotos, tačiau G.Gustas užsiminė, kad ketinimų buvo.

"Galbūt, artėjant sezonui, maždaug rugpjūtį, galėtume rengti varžybas komandų ieškančioms žaidėjoms, tačiau nežinia, koks būtų klubų ir pačių krepšininkių suinteresuotumas. Tad kol kas tai tik teorinė galimybė, kuri priklauso ne vien nuo mūsų lygos", – svarstė G.Gustas.

Sąstingis: pasak G.Gusto, kol kas ne visi šalies moterų krepšinio klubai sulaukė šį sezoną žadėtos paramos.

Konkurentės: pernai Lietuvos čempione tapusi "Aisčių-LSMU" komanda (baltos spalvos apranga) šiemet lyderės poziciją užleido vilnietėms (mėlynos spalvos apranga).