Kauno technologijos universiteto psichologas Eimantas Lukoševičius pastebi, kad žmonėms gali būti sunku atsijungti nuo darbo dėl kelių priežasčių. Visų pirma – dėl darbo kultūros, kurioje vyrauja požiūris, kad per atostogas nedirbti yra nepriimtina, kad visada turi būti pasiekiamas, o poilsis nelaikomas svarbiu produktyvumui.

E. Lukoševičiaus teigimu, nesugebėjimas ilsėtis ir atsipalaiduoti gali būti vienas iš perdegimo simptomų.

„Patirdami perdegimą žmonės dažnai susiduria su miego sutrikimais: sunku užmigti, dažnai prabunda naktį ar suprastėja miego kokybė. Dėl to gali būti jaučiamas nuolatinis nuovargis net ir tuomet, kai miegui skiriama pakankamai valandų. Kita svarbi detalė – perdegimą patiriantis žmogus gali jausti nuolatinį nerimą net ir tada, kai nedirba. Dėl to pailsėti po darbo tampa labai sudėtinga“, – pažymi jis.

Sveika atsakomybė

Psichologas svarsto, kad sveika atsakomybė reiškia tai, jog žmogus darbe prisiima atsakomybę ir atlieka darbus pagal savo galimybes, suvokdamas, kad negali ir neprivalo visko padaryti vienas.

„Žalingas kaltės jausmas kyla tuomet, kai žmogus prisiima pernelyg didelę atsakomybę. Stengiasi viską atlikti pats, imtis kuo daugiau darbų, o nepavykus visko suspėti ar prireikus pagalbos – jaučiamas kaltės jausmas. Žmogus jaučiasi kaltas dėl to, ko nespėjo ar nepadarė, o apie darbą galvoja net ir po darbo valandų ar per atostogas“, – aiškina jis.

Pasak E. Lukoševičiaus, kaltės jausmą gali skatinti tokie veiksniai kaip prašymai atlikti darbus atostogų metu, žinutės ar skambučiai, primenantys apie darbą, nuolatinis spaudimas neatsiriboti nuo darbo net ir poilsio laikotarpiu. Darbuotojas gali jaustis kaltas, jei jam priekaištaujama dėl atostogų. Jei nėra, kas galėtų pavaduoti žmogų jo atostogų metu, gali kilti nerimas, kad darbai sustos, o grįžus teks dirbti dvigubai – tai taip pat stiprina kaltės jausmą.

Tikrai neprivalai

Psichologo manymu, atostogoms verta pasiruošti iš anksto, nes iki jų dažnai susikaupia nemažai darbų. Jei iš anksto susidėliosime, ką turime perduoti kolegoms, kokią informaciją pateikti vadovams, ir visa tai aptarsime ne paskutinę dieną, galėsime išvengti nesusipratimų, neatsakytų klausimų ar skubėjimo.

„Informavę kolegas ir kitus svarbius asmenis, kad būsime nepasiekiami, nurodę, kada jie galės su mumis susisiekti, sumažinsime tikimybę, kad būsime trukdomi per atostogas. Susidėlioję, kokius darbus pasiliekame po atostogų ir nuo ko pradėsime sugrįžę, į poilsį išeisime ramesni“, – sako jis.

Asmeniniame gyvenime svarbu apgalvoti, ką norėtume nuveikti per atostogas. Jei planuojama kelionė – verta ją susiorganizuoti iš anksto, kad vėliau nekiltų streso dėl paskutinės minutės sprendimų. Vis dėlto naudinga palikti erdvės ir spontaniškumui, kad turėtume galimybę veikti tai, kas tą dieną džiugina.

„Svarbu nusibrėžti ribas sau, prireikus – ir namiškiams: per atostogas neprivalau būti produktyvus ar nuveikti ką nors prasmingo. Poilsis pats savaime yra vertingas“, – pažymi E. Lukoševičius.

Pasak jo, tinkamas poilsio būdas dažnai priklauso nuo žmogaus gyvenimo sąlygų ir darbo pobūdžio. Jei žmogus dirba sėdimą darbą ir laisvalaikiu nelabai aktyvus, jam gali būti naudingesnės aktyvios atostogos. Priešingai – jei žmogus dirba fiziškai aktyvų darbą, jo poilsiui labiau tiks ramesnis, pasyvesnis atostogų laikas.

Rytojaus užduotys

Psichologas pastebi, kad po darbo verta išjungti visas platformas, per kurias mus gali pasiekti su darbu susijusi informacija. Kuo mažiau kontaktų po darbo, tuo mažiau apie jį galvojame.

„Darbo dienos pabaigoje verta užsirašyti, ką nuveikėme, padėkoti sau už pastangas ir pasidžiaugti pasiektu progresu. Galima pasižymėti, ką paliekame rytojui, tačiau svarbu prisiminti, kad tai – rytojaus užduotys, o ne šios dienos rūpestis. Svarbu pabrėžti sau, kad rytoj būsime labiau pailsėję, produktyvesni ir šias užduotis įveiksime kur kas efektyviau nei po visos darbo dienos“, – sako jis.

Vienas paprasčiausių būdų atsiriboti nuo darbinių minčių – išrašyti jas ant popieriaus. Dažnai, pamatę savo mintis juodu ant balto, žmonės supranta, kad situacija ne tokia baisi ar nevaldoma, kaip atrodė mintyse.

„Jeigu mintys ir toliau sukasi apie nepadarytus darbus ar iškilusias problemas, jas galima užsirašyti, tačiau svarbu aiškiai nusistatyti laiką, kada tuo užsiimsite, – šiuo atveju tai bus po atostogų. Taip protui lengviau paleisti rūpestį dabar, nes žinome, kad juo bus pasirūpinta vėliau“, – aiškina jis.

Tiems, kurie jaučia baimę: „Kas bus, jei neatsakysiu į laiškus, neatsiliepsiu į skambučius, visiškai atsijungsiu nuo darbo?“, verta tiesiog pabandyti tai padaryti: neatidaryti e. pašto, neatsakinėti į skambučius ir visiškai nesikišti į darbą atostogų metu.

Grįžti į ritmą

Psichologo teigimu, dieną prieš grįžtant į darbą verta vengti nuovargio – neužsiimti daug veiklų, skirti laiko ramesniam poilsiui ir eiti miegoti anksčiau. Tai padės sugrįžti į darbą su daugiau jėgų ir energijos.

Pravartu iš vakaro lengvai peržvelgti laukiančius darbus, šiek tiek pasiplanuoti pirmą darbo dieną, tačiau nesistengti jos apkrauti pernelyg dideliu krūviu. Svarbu išsiskirti prioritetinius uždavinius ir aiškiai numatyti, ką būtina padaryti pirmiausia.