Paauglystė – dar vienas iššūkių laikotarpis, neraminantis daugelį tėvų. Kaip bendrauti su vaiku, kuriam tėvų nuomonė tampa nebe tokia svarbi? Kaip „atlaikyti“ sunkius pokalbius ir santykių dramas? Kaip palaikyti ir padrąsinti vaiką, žengiantį į suaugusiųjų pasaulį? Ką daryti, kai paauglys sugriauna jūsų pasitikėjimą?

Dalinamės 5 efektyviais patarimais iš neseniai pasirodžiusios bestselerių autoriaus Josho Shippo knygos „Suaugusiųjų gidas po paauglių pasaulį“ (Leidykla VAGA, 2018, iš anglų kalbos vertė Ieva Albertavičienė).

Tikriausiai jūs, kaip ir dauguma tėvų, turite nusistatę taisykles. Ko gero, nemažai apie jas kalbatės su paaugliu, nes tikitės, kad šios taisyklės padės jam tapti geru žmogumi. Viena, kai paauglys sulaužo jas iš nežinojimo, atsitiktinai ar per neapdairumą. Tačiau visai kas kita, kai vaikas ką nors padaro sąmoningai, atvirai nepaklusdamas taisyklėms, apie kurias daugybę valandų šnekėjote. Tai mus, tėvus, veda iš proto. Tada tarpusavio santykiai darosi vis labiau įtempti. Bet nesėkmių neišvengiamai patiriame visi. Todėl reikėtų leisti vaikams jas patirti anksti ir dažnai, taip suteikiant jiems galimybę pasimokyti iš savo klaidų saugioje aplinkoje, kurioje jie gali sulaukti palaikymo. Tai – geriausias būdas padėti paaugliams augti.

Taigi, ką daryti, kai paauglys sugriauna jūsų pasitikėjimą?

1. Pakeiskite požiūrį: o jei tai gerai? Suprantame. Jūsų paauglys prisivirė košės, tad jūs pykstate. Galbūt jis tik iškrėtė kvailystę, o gal pažeidė visas taisykles ir vertybes, kurių šitiek metų jį mokėte, todėl jūs, vien apie tai pagalvoję, jaučiate, kaip pamažu virstate „Halku“. O jei tai visiškai nesusiję su jumis? Gal tai auksinė proga pažvelgti giliau ir pamatyti, kas dedasi jūsų vaiko sieloje? Ar nebūtų geriau, jei jūs pasistengtumėte tokioje sudėtingoje situacijoje atvirai pasikalbėti su paaugliu? Gal jis buvo pričiuptas besisvaiginantis alkoholiu vakarėlyje? Galbūt jam sunku susirasti gerų draugų ir klausyti jų (gal jis ir pats tai supranta)? Gal jis pratrūko pykčiu dėl kokios nors smulkmenos? Ko gero, paauglių gyvenime vyksta kas nors, apie ką jie nekalba. Ar jūsų vaikas paskelbė internete nuotrauką, kurioje jis vien su apatiniais drabužėliais? Galbūt jis jaučiasi nesaugus ir ieško dėmesio (ne tokio, kokio iš tiesų reikia!)?

2. Pasistenkite suvaldyti savo pyktį, nusivylimą ir baimę. Kai paauglys pasielgia nebrandžiai, pavojingai ar kvailai, galite supykti. Tačiau pyktis paprastai yra tik emocinio ledkalnio viršūnė, po kuria slypi nuoskauda, nusivylimas, atmetimas, baimė arba pažeminimas. Kokius jausmus jūs jaučiate? Kodėl juos jaučiate? Jūsų tikslas – suimti save į rankas. Vadinasi, priklausomai nuo situacijos, jums gali prireikti netgi kelioms minutėms išeiti į kitą kambarį. Galite pasakyti tokius žodžius: „Išgirdau, ką pasakei, ir džiaugiuosi, kad tai pasakei, bet dabar man reikia kelias minutes pagalvoti.“

3. Jūsų paauglys tikisi, kad imsite kritikuoti. Nustebinkite jį atvirumu. Jūsų vaikas mano, kad labiausiai trokštate nubausti jį, uždarydami namie iki trisdešimties metų. Gali būti, kad viena jūsų dalelė tikrai to nori, net jei tai reikštų, kad dukra gyvens su jumis iki trisdešimties. Ko gero, teks patirti ir tikrų netikusio elgesio padarinių. O jei visa tai tik antraeilis dalykas? Paauglys žino, kad jo laukia pokalbis. Jūs turite progą atvirai pasišnekėti apie įvykį ir jūsų baimes bei rūpestį. Galbūt padėtų, jei atvirai išsakytumėte, kodėl jūs dėl to pykstate? Gal tada vaikas pamatytų, kokios gilesnės priežastys jus skatina taip elgtis, ir suprastų, jog pykstate ne dėl to, kad jis sulaužė taisykles, o todėl, kad jūs išties nerimaujate dėl jo gerovės?

4. Paklauskite paauglio: „Kaip manai, kas dabar turėtų nutikti? Kaip galėtume tai ištaisyti?“ Būtų sumanu įtraukti paauglį į pokalbį apie pasekmes. Dauguma tai išbandžiusių suaugusiųjų teigia, kad pačių paauglių sau paskirta bausmė dažnai būna daug griežtesnė, nei skirtų jų tėvai. Pasirūpinkite, kad paauglio pasiskirta bausmė būtų logiška. Svarbu nustatyti aiškų ryšį tarp veiksmų, pasitikėjimo praradimo ir pasekmių, kad tai netaptų paprastu savęs plakimu. Nelogiška bausmė. Neatsiklausęs paėmiau tavo automobilį, todėl visą gegužę vonios kambarius namie valysiu savo dantų šepetėliu. Natūrali pasekmė. Jei paauglys neatsiklausęs paima automobilį, geresnė bausmė būtų, jei jis mėnesį arba du negalėtų niekur važiuoti be jūsų arba tam tikrą laiką negalėtų skolintis automobilio.

5. Paaiškinkite jam, kad, norėdamas atgauti jūsų pasitikėjimą, jis turėtų daugiau su jumis bendrauti. Ir paklauskite: „Ko mes pasimokėme?“ Vaikas turėtų pasiklausti, kokius namų ruošos darbus reikia atlikti, o atlikęs juos, apie tai pranešti jums. Paprašykite, kad jis visada pasakytų jums, kur bus, kada atvyks į tam tikrą vietą, ką šiuo metu veikia, ką planuoja daryti vėliau ir kada grįš namo. Paaiškinkite paaugliui, jog toks bendravimas rodo, kad jis nori atgauti prarastą pasitikėjimą. Vienas iš pagrindinių jūsų tikslų yra tobulinti santykius su paaugliu, stengiantis išmokyti jį prisiimti atsakomybę už savo ateitį. Geriausia tai padaryti, skatinant vaiką apmąstyti savo veiksmus. Paklauskite paauglio: kas tau tuo metu buvo sunkiausia? Iš ko man suprasti, kad tu elgiesi sąžiningai ir galiu tavimi labiau pasitikėti? Ką sužinojai apie save po šio įvykio? Jei galėtum grįžti atgal, ką darytum kitaip? Gal nori man pasakyti ką nors, ko, tavo manymu, aš nežinau?