Kaip ieškoti kompromisų kilus konfliktinių situacijų, pataria Vaiko teisių linijos konsultantė, vaiko teisių gynėja Gita Stankevičiūtė-Sidaravičienė.
Verta suklusti
Vaiko teisių linijos konsultantai neretai sulaukia skambučių ir žinučių, kuriose vaikai atsiskleidžia, kad jiems trūksta artimo ryšio su artimaisiais. Vaiko žodžiai „noriu išsikraustyti“ slepia liūdesį, nerimą, baimę, vienišumą ir kitus sunkius jausmus.
Tad vaiko noras atitolti neretai yra ženklas suaugusiesiems, kad jam reikalingas mūsų dėmesys, įsiklausymas, artumas, pagalba.
„Pasitaiko situacijų, kai suaugusieji paskuba vaikui atsakyti griežtai ar įsakmiu tonu, o tai paskatina vaiko pyktį, norą atsitraukti ar kitas sunkias emocijas. Tad patariu pasistengti vaikui paaiškinti savo sprendimą ir, pvz., užuot sakius: „Nes aš taip pasakiau“, verčiau sakyti: „Nerimauju dėl tavo saugumo.“ Atviri, ramūs pokalbiai su tėvais – itin svarbūs emocinei ir psichologinei vaiko sveikatai“, – sako vaiko teisių gynėja.
Patariu pasistengti vaikui paaiškinti savo sprendimą ir vietoje „nes aš taip pasakiau“ verta pasakyti – „nerimauju dėl tavo saugumo“.
Išgirsti vieni kitus
Dažnai kompromisus sudėtinga rasti situacijose, kai vaikas nori daugiau laisvės ir savarankiškumo: važiuoti į gamtą, nakvoti pas draugus, ilgiau pabūti kieme ar pan. Tokiose situacijose vaiko teisių gynėjai tėvams rekomenduoja apgalvoti, kokie vaiko veiksmai leistų juo pasitikėti.
„Galbūt kyla nerimas, kai vaikas nori vienas vykti į koncertą. Tokiu atveju galima su vaiku sutarti, kad po koncerto jis iš karto grįš namo, o apie kelionę informuos skambučiu. Arba renginio metu pasidalys akimirkomis: atsiųs nuotrauką, vaizdo įrašą. Padėkite vaikui įgyti jūsų pasitikėjimą – tai ne tik jums leis jaustis ramiau, bet ir vaikui suteiks erdvės būti savarankiškesniam“, – pataria G. Stankevičiūtė-Sidaravičienė.
Svarbu atminti, kad bręsdami vaikai vis smalsiau ir drąsiau tyrinėja pasaulį. Suaugusiųjų atsakomybė – ne tik užtikrinti vaiko saugumą, suteikti pagalbą, bet ir paskatinti, palaikyti ir patarti. Ryšys tarp vaikų ir tėvų atsiranda, kai kartu stengiamasi įveikti iššūkius ir kai abi pusės stengiasi ne tik būti išgirstos, bet ir išgirsti viena kitą.
Ryšio raktas – pokalbis
Vaiko teisių gynėjai atkreipia ir vaikų dėmesį – apie savo jausmus verčiau kalbėtis nurimus.
„Sunku palaikyti pokalbį, kai emocijos ima viršų. Todėl vaikams visuomet patariu kalbėtis su suaugusiaisiais nurimus, o vietoj kaltinimų „Tu manęs nesupranti“ ir pan. rinktis konkrečias „aš“ žinutes. Pvz., „Aš jaučiuosi nusivylęs, kai mane pertrauki, man svarbu išsakyti savo jausmus“, „Aš jaučiuosi geriau, kai mes kalbamės, kai man ramiai paaiškini“ ir pan.“, – sako pašnekovė.
Svarbu išgirsti ir suaugusiuosius. Dažnai jų sprendimai slepia paprastą tiesą – suaugusiesiems labai svarbus vaikų saugumas.
Kalbėtis apie savo jausmus, ieškoti kompromisų gali būti sunku. Tokiose situacijose tiek vaikams, tiek suaugusiesiems gali padėti konsultacijos skambinant į nemokamas emocinės paramos ar konsultacijų linijas, pvz., Vaiko teisių liniją, Tėvų liniją ir kt.
Naujausi komentarai