Apie du trečdaliai visą darbo dieną dirbančių žmonių yra tiesiogiai susidūrę su profesiniu perdegimu. Šis sindromas yra stipraus ir ilgai besitęsiančio streso darbo aplinkoje padarinys, dėl kurio gali kilti depresijos, neurologinių susirgimų, kraujagyslių ir širdies ligų rizika. Ekspertai atskleidžia, kaip atpažinti profesinį perdegimą ir kokiu veiksmų imtis, kad pavyktų jo išvengti.

Pavojaus signalas

Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė ir „Anima psichologija“ centro įkūrėja Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė pasakoja, kad stresas, kad ir kokia nemaloni būsena tai būtų, skatina žmogų aktyviai įsitraukti į veiklas, kruopščiau dirbti, gilintis į užduotis. Perdegimas lemia visiškai kitokias žmogiškąsias reakcijas: vengimą, atsitraukimą, taip pat jaučiama apatija, bejėgiškumas.

„Kai patiriamas profesinis perdegimas, paveikiamas ne tik protas, bet taip pat ir kūnas, emocijos. Žmogus pasijaučia lyg visko jam būtų per daug. Tarsi stengiamės atiduoti visus savo vidinius resursus darbui, tačiau staiga pajuntame, kad jie išseko ir nebegalime padaryti tiek, kiek norime.

Profesinį perdegimą pajutusio žmogaus reakcijos tampa visiškai neadekvačios, tarkime, dėl menkiausių pastabų ar nenumatytų darbų jis gali pulti į ašaras. Žmogų užplūsta toks jausmas, kad jis nieko nebesugeba, nebeturi jėgų atlikti paskirto darbo. Dar viena reakcija gali būti pyktis, taip pat dažnai atsiranda ir pasyvumas, abejingumas, gali imti kankinti depresijos epizodai. Perdegęs darbuotojas nebesigilina į jokias užduotis, o atlieka jas apatiškai, tarsi robotas“, – pažymi psichologė.

Būtina ieškoti pagalbos

Profesinis perdegimas gali pasireikšti ir fiziniais negalavimais, tokiais kaip galvos skausmas, galūnių tirpimas, hipertenzija, energijos stoka, stiprus nuovargis. Gyvybės draudimo paslaugas teikiančios bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ produktų vystymo vadovė Edita Majerienė antrina psichologei sakydama, kad, vos pajutus nemalonių negalavimų, reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus.

Profesinį perdegimą pajutusio žmogaus reakcijos tampa visiškai neadekvačios, tarkime, dėl menkiausių pastabų ar nenumatytų darbų jis gali pulti į ašaras.

„Ilgalaikis stresas kenkia tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai, todėl, pajutus profesinio perdegimo simptomų, vertėtų pasikonsultuoti su specialistais ir kartu paieškoti labiausiai tinkančių sprendimų. Mes jau kurį laiką siūlome telemedicinos paslaugą savo klientams, kuri suteikia galimybę nuotoliniu būdu pasikonsultuoti su bendrosios praktikos ar šeimos gydytoju. Dirbantiems ir / ar vaikus auginantiems žmonėms tai ne tik padeda sutaupyti laiko, bet taip pat ir pasirūpinti savimi, šeima“, – sako E. Majerienė.

Ji taip pat primena, kad šis sprendimas palengvina kasdienybę ne tik fiziniais negalavimais besiskundžiantiems žmonėms, bet ir tiems, kurie rūpinasi savo emocine gerove. Gydytojas ne tik nusiųs atlikti reikalingų tyrimų, kad išsiaiškintų organizmo būklę, bet ir pasidalys patarimais dėl užplūdusių emocinių trikdžių, parekomenduos psichologo ar psichiatro pagalbą.

Kam gresia labiausiai?

Šis sindromas atsiranda dėl patiriamo ilgalaikio streso, kurį gali sukelti įvairūs aspektai, neretai priklausantys nuo paties darbo pobūdžio ar darbovietėje vyraujančių vertybių. Didelis darbo krūvis, kontrolės trūkumas, prasti santykiai su kolegomis, darbe jaučiamas nesąžiningumas ar pastangų neįvertinimas turi labai didelę įtaką profesiniam perdegimui.

„Perdegimas gresia tiems, kurie labai stengiasi pasiekti itin puikių rezultatų ir yra išsikėlę labai aukštus asmeninius tikslus. Į perdegimą linkęs žmogus tikrai nėra emociškai silpnas ar prastas darbuotojas, atvirkščiai, – dažniausiai reiškia, kad jis dirba per daug ir tam atiduoda labai didelę dalį savęs. Galima pastebėti, kad vis dažniau šiuo sindromu skundžiasi žmonės, siekiantys kilti karjeros laiptais, taip pat auginantys vaikus. Didelį stresą, galintį padaryti įtaką perdegimui, dažniausiai sukelia nuolatinio kontakto su žmonėmis reikalaujantis darbas“, – sako V. Bartkutė-Vyšniauskienė.

Psichologė įvardija, kad dažniausiai profesinį perdegimą patiria verslo sektoriuje dirbantys asmenys, socialiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, taip pat kūrybinį darbą dirbantys žmonės. Žmonės, dirbantys tiek savaitgalių metu, tiek per atostogas arba iš viso vengiantys atostogauti, – eina tiesiu keliu į perdegimą.

„Svarbu paminėti, kad atostogos turėtų visiškai atitraukti žmogų nuo darbo procesų ir trukti daugiau nei keletą dienų – kai kuriems prireikia nuo darbų atsitraukti bent kelioms savaitėms. Poilsio metu stebėkite savo emocijas: ar grįžta džiaugsmas, ar atsiranda noras vėl kibti į darbus, ar gerėja sveikata. Jeigu ne, tada būtina pagalbos kreiptis į specialistus“, – sako V. Bartkutė-Vyšniauskienė.

Ji priduria, kad, norint išvengti perdegimo sindromo, labai svarbu ugdyti psichologinį atsparumą, išmokti stebėti savo poreikius, kontroliuoti darbo krūvį. Pasak jos, nė vienas žmogus neišvengia sekinančių veiklų ar nemalonių užduočių, tačiau privalu atrasti pusiausvyrą, kiek fiziškai ir emociškai galime ištverti.