Stomatologija

Breketai gražina šypseną

Šypsena – tarsi langas į mūsų vidinį pasaulį ir trumpiausias kelias į kito žmogaus širdį. Šypsodamiesi atskleidžiame, kad gerai jaučiamės, parodome simpatiją aplinkiniams bei pelnome jų palankumą, paliekame apie save draugiško ir nuoširdaus žmogaus įspūdį. Deja, šis savotiškas malonumas prieinamas ne visiems. Retas išdrįsta plačiai nusišypsoti, žinodamas, kad jo dantys netaisyklingai išdygę, kreivi. Tačiau šią nedidelę, bet neretai bendravimą trikdančią problemą galima išspręsti pasitelkus šiuolaikines stomatologijos priemones.

Lietuvoje negamina

Turbūt daugelis atsimename, kaip būdami vaikai privalėdavome tam tikrą laiką nešioti nemėgstamą, labai nepatraukliai atrodančią bei kalbėti trukdančią dantų plokštelę. Tačiau šiuo aparatu šypseną gražinančių vaikų pastaruoju metu sutinkame vis rečiau. Dabar populiarūs breketai. Anot Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinikos gydytojos ortodontės Kristinos Rastenienės, breketai – ne naujas mados klyksmas, bet labai veiksminga dantų tiesinimo ir nesunkių sukandimo anomalijų gydymo priemonė. Lietuvoje ji pradėta naudoti visai neseniai, maždaug prieš penkiolika, Klaipėdoje – prieš dešimt vienuolika metų. Tačiau pasaulyje jos ištakos siekia 1925 metus. Metodo pradininku laikomas daktaras Edvardas H.Angle’as. Jis pastebėjo, kad pririšus vielute dantų lanke nelygiai sudygusius dantis prie išilgai dantų eilės esančio metalinio lanko, jie po kurio laiko išsilygina ir grįžta į normalią padėtį. Dabar šį ortodontinį aparatą sudaro mažos metalinės, keraminės ar plastikinės “sagutės”, turinčios sparnelius ir mažą įpjovą per vidurį, į kurią įkišama viela, jungianti visus dantis. Breketai tvirtinami prie visų viršutinių ar apatinių dantų, būtinai nuolatinių, neretai ir ant abiejų dantų lankų. Kiekvienam dantukui pritaikomas tik jam skirtas metaliukas, kurio pagrindas turi atitikti danties paviršiaus išgaubimą. Breketai gaminami iš specialių fiziologiškų nealergizuojančių metalo lydinių. Lietuvoje tuo kol kas neužsiimama – jie atvežami iš Vokietijos, JAV, Italijos ir kitų užsienio šalių.

Priežastys glūdi vaikystėje

Ortodontės K.Rastenienės teigimu, netaisyklingai išdygę dantys – ne tik estetinė problema. Kreivų dantų „dėka“ sutrinka dikcija, atsiranda kramtymo sunkumų, jie dažniau pažeidžiami ėduonies, nes sunkiau nuvalomos apnašos. Ortodontinių anomalijų – žandikaulio ir dantų patologijų, blogo sukandimo – priežastys gali būti labai įvairios. Didelės įtakos taisyklingam dantų augimui turi genetinis faktorius – jei bent vienas iš tėvų turi kreivus dantis, tikimybė, kad užaugęs vaikas turės panašių problemų, padidėja. Kai kurie mažyliai turi žalingų įpročių – čiulpia pirštuką, antklodės kampą, kramto nagučius, kvėpuoja pro burną. Dėl šių priežasčių gali susiformuoti atvirasis sąkandis – tarp viršutinės ir apatinės dantų eilių atsiranda nemažas tarpas. Per ilgai naudojamas čiulptukas taip pat gali sukelti įvairias anomalijas, deformuoti gomurį, dėl to stomatologė pataria vaiką nuo jo atpratinti kuo anksčiau.

Įtakos taisyklingam dantų augimui turi ir kūdikio maitinimo būdas. Natūraliai žindomi mažyliai ateityje paprastai bėdų dėl kreivai išdygusių dantukų neturi, nes žandikaulis vystosi, juda tinkamai. Iš buteliuko maitinti kūdikiai vyresniame amžiuje neretai tampa ortodontų pacientais.

Rūpesčių gali kilti ir tais atvejais, kai sugedę pieniniai dantukai nebuvo gydomi, bet išrauti arba blogai uždėtos plombos. Stomatologė pataria nedelsti – pirmą kartą apsilankyti pas ortodontą derėtų išdygus keturiems nuolatiniams viršutiniams ir keturiems nuolatiniams apatiniams dantukams. Septintais aštuntais gyvenimo metais jau įmanoma prognozuoti, ar vaikas turės rimtesnių problemų ateityje, ar būtina taikyti specializuotą gydymą.

Turi trūkumų

Kiekvienas ortodontinis aparatas – ir plokštelė, ir breketai – turi konkrečią paskirtį. Kuris pasirenkamas tam tikru atveju sprendžia gydytojas. Tai priklauso nuo bendros dantų ir burnos ertmės būklės – ar nėra ligų židinių ir uždegiminių reakcijų, smarkiai ėduonies pažeistų dantų, taip pat nuo paciento amžiaus. Vyresnio amžiaus žmonėms plokštelės dantų ištiesinti nepadės, o breketai nededami jaunesniems nei 11-12 metų vaikams. Plastmasinis gomuriukas su vielytės lankeliu tinka tik nesudėtingais atvejais, pvz., kai pakrypę pavieniai dantukai. Plokštelė tik pasveria danties vainiką (viršutinę dalį) į norimą pusę, tačiau dantis bet kada gali sugrįžti į pradinę padėtį. Be to, ji kuriam laikui sugadina žmogaus kalbą, pradedama švepluoti. Burnoje nuolat jaučiamas svetimkūnis, trukdantis normaliai kramtyti, ryti seiles, dėl ko kartais net supykina.

Breketai – daug veiksmingesnė dantukų tiesinimo priemonė, tačiau juos nešiojant būtina kruopščiai rūpintis burnos higiena. Aplink metaliukus kaupiasi maisto likučiai, apnašos, todėl dantis tenka valyti po kiekvieno valgymo ar užkandžiavimo. Įprasto dantų šepetėlio nepakanka, papildomai reikia naudoti specialias, breketus nešiojantiems žmonėms skirtas burnos priežiūros priemones, antraip gali pradėti kraujuoti dantenos, pažeidžiamas dantų emalis, jie pradeda gesti, vystosi ėduonis. Kai kurie pacientai skundžiasi erzinančiu dantų tempimu, kuris dažniausiai pasireiškia adaptaciniu periodu. Užsidėjus breketus, gydytoja pataria nekramtyti labai kieto maisto, kramtomosios gumos, vengti vienu metu vartoti kontrastingos temperatūros maistą, pvz., kavos su ledais, nes smulkios detalės gali atsiklijuoti.

Gydymas po gydymo

Paprastai gydymas breketais trunka apie dvejus metus, kartais ilgiau. Juos nuėmus, prasideda kitas, ne mažiau svarbus, vadinamasis retencinis periodas, kurio metu rūpinamasi, kad dantys negrįžtų į buvusią patologinę padėtį. Retenciniu periodu galutinai persitvarko alveolinis kaulas, dantys stabilizuojasi naujoje vietoje, dantenos prisitaiko prie kitokios dantų padėties. Tai gali trukti nuo 1,5 iki 2,5 metų, priklausomai nuo buvusios anomalijos tipo, gydymo intensyvumo ir kitų faktorių. Retencijai naudojami specialūs fiksavimo aparatai reteineriai, arba retencinės plokštelės.