– Praėjusiais metais įsigaliojo nauja tvarka ir moterys galėjo pačios rinktis, ar gimdyti natūraliai, ar rinktis cezario pjūvio operaciją. 16, jūsų akimis, daug ar ne? Nes buvo prognozuota, kad daugelis gimdyvių dabar pageidaus cezario operacijos. O kaip nutiko?

– Manau, kad nedaug. Kiek žinau, šią paslaugą mes vieninteliai teikiam Lietuvoje ir 16 per metus – nedidelis skaičius.

– Tai operacija, kainuojanti apie 2 tūkst. eurų, ar ne?

– Taip, praeitais metais šios paslaugos kaina buvo 2 tūkst. eurų. O dabar priims naują tvarką ir kaina tikriausiai bus didesnė – apie 2200 eurų.

– Bet jeigu moteris turi tam tikrų indikacijų, jai ši operacija atliekama nemokamai?

– Taip, žinoma.

– O, sakykit, kokios tos indikacijos? Ar „aš bijau“ jau indikacija?

– „Aš bijau“ nepakanka, bet jeigu tai patvirtina psichiatras, tai tampa indikacija. Viena iš sąlygų, kad būtų atlikta cezario pjūvio operacija moters pageidavimu, ji turi gauti komisijos sprendimą, kad bus ta operacija atlikta. Ir ta komisija nėra vien formalumas, tiesiog reikia išsiaiškinti moters pasirinkimo priežastis ir priimti sprendimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar buvo tokių variantų, kad komisija neleido daryti tokios operacijos?

– Nebuvo. Nereikia manyti, kad moterys yra kvailos ir žinodamos apie šitą pasirinkimą, jos nepasirenka jo momentiškai. Jos galvoja apie tai ilgai, konsultuojasi, šnekasi ir ateina jau apsisprendusios. Tai tas sprendimo priėmimas yra atsakingas.

– Tvarka per metus buvo kažkiek tobulinama, šis tas keičiasi ir šiemet. Ar tą labai pajus gimdyvės ar čia labiau medicininiam personalui taikomos naujovės?

– Gal ir taip, ir ne. Aš tikėjausi didesnių pokyčių ir logiškesnio išdėliojimo eigos visame šitame apraše, kaip tai turi būti atliekama. Aišku, gerai, kai buvo atsisakyta santykinių indikacijų. Bet, vėlgi, esminę tokią riziką aš matau tame, kad yra šitame apraše paliktas indikacijų sąrašas t. y. kada atliekamos cezario pjūvio operacijos. O esmė tame, kad šitame sąraše esančios būklės nebūtinai reiškia, kad šitas nėštumas turi būti užbaigtas cezario pjūviu. Ir gali įvykti tokia konfliktinė situacija, kad pacientė, pavyzdžiui, reikalauja cezario pjūvio, matydama indikaciją, tarkim, „randas gimdoje“, bet tai nėra indikacija, tokių moterų pagimdo maždaug trečdalis pačios. Kita vertus, mes jai negalėsime ir jos noru atlikti cezario pjūvio, nes ji turi vieną iš būklių, kuri yra tame sąraše.

O dabar priims naują tvarką ir kaina tikriausiai bus didesnė – apie 2200 eurų.

– Kalbant apie apsisprendimą dėl cezario pjūvio operacijos, išvardinkit jos pliusus ir minusus arba ką gimdyvės turėtų žinotų, apie ką galėtų pagalvoti prieš priimant sprendimą?

– Aš manau, žiūrint iš akušerinės perspektyvos, didžiausias nesusikalbėjimas yra tame, kad cezario pjūvio pasirinkime savo noru nėra jokių pliusų ir jokių naudų. Reikia suvokti, kad moteris, kuri renkasi tą paslaugą, čia jau kalbama ne apie akušeriją, o apie kitus dalykus.

– O kokie mitai būtų?

– Kad tai yra pats geriausias būdas gimti vaikui, kad tai apsaugo nuo komplikacijų. O mokslas ir akušerija rodo kita. Bendrai paėmus, geriausiai moteris pagimdo natūraliais gimdymo takais. Nes cezario pjūvio operacija didina rizikas – vaiko adaptacijos, infekcijų, sunkių komplikacijų. Visa akušerija kalba apie cezario pjūvio nenaudą. Kita vertus, kas moteris suklaidina, cezario pjūvis yra savo sėkmės auka. Kadangi tos komplikacijos yra ir didėja kartais, bet, bendrai paėmus, jos yra retos, kartais susidaro žmonėms toks įspūdis, kad jų išvis nėra.