Figos laikomos vienu pirmų vaisių, kuriuos žmogus išmoko rinkti. Senovės gydytojai jais gydė įvairias ligas. Šiais laikais figos jau nebenaudojamos medicinoje, tačiau skanaus ir sveikatai naudingo vaisiaus reputacija jų neapleidžia iki šiol.

Figose yra vitamino A, B ir C bei naudingų mineralų.  Dėl didelio cukraus kiekio, šie vaisiai laikomi energetiniu maistu. Jie ne tik pripildo organizmą energijos, bet ir pagerina virškinimą, kadangi jų sudėtyje yra sveikatai naudinga medžiaga ficinas.

Figų rekomenduojama valgyti žmonėms, kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo. Šviežiose figose yra ypač daug skysčių, todėl, panašiai kaip arbūzai, jos turi šlapimą varančių ir organizmą valančių savybių.

Kadangi šiuose vaisiuose yra daug geležies, jie rekomenduojami žmonėms, kurių geležies kiekis kraujyje sumažėjęs.

Žmonėms, kuriems trūksta kalcio, būtina į meniu įtraukti šių vaisių. Dėl tos pačios priežasties jie rekomenduojami ir besigydantiems po sunkių traumų ir kaulų lūžių. Šie vaisiai padeda iš organizmo šalinti cholesterolį, todėl, kaip skelbia moksliniai tyrimai, žmonės mėgstantys šį vaisių retais serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

Figos pagal kalio kiekį nusileidžia tik riešutams. O geležies kiekiu šis vaisius lenkia obuolius.

200 g figų yra 35 proc. kalio paros normos ir po 30 proc. – kalcio, magnio, jodo ir fosforo.

Maistinė figų vertė:
100 g šviežių figų yra 54 kcal, džiovintose – 257 kcal. Baltymų šviežiose figose yra 0,7 g, riebalų – 0,2 g, angliavandenių – 12 g. Džiovintose: baltymų – 3,1 g, riebalų – 0,8 g, angliavandenių – 57,9 g.

Svarbu:
Žmonės, sergantys cukriniu diabetu ar skrandžio ligomis, prieš vartodami figas, ypač džiovintas, turi būtinai pasikonsultuoti su gydytoju.