MEDIKEI – ĮTARIMŲ KYŠININKAVIMU ŠEŠĖLIS: NORĖJO PASIPELNYTI IŠ MOTERS NELAIMĖS?

Po patirto persileidimo į akušerę-ginekologę kreipusis jauna moteris įtaria ją kyšininkavimu. Medikė tvirtina, kad įvyko nesusikalbėjimas. Tačiau panašaus pobūdžio skundų jos karjeroje – ne vienas. Atveju susidomėjo teisėsauga.

Patyrė persileidimą

Į Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl naktį prasidėjusio kraujavimo tuomet kūdikio besilaukianti Ieva B. (pavardė redakcijai žinoma) su mama skubėjo rugpjūčio 29-osios ankstų rytą. Jauna moteris netrukus buvo paguldyta į šią gydymo įstaigą. Po poros dienų ji ligoninėje patyrė savaiminį persileidimą. Lemtingas akimirkas pašnekovė prisimena su siaubu.

„Prasidėjus persileidimui labai gausiai kraujavau. Kai vonioje pradėjau alpti, skyriuje nebuvo nė vienos medicinos sesutės. Jų ieškoti išbėgo kartu buvusi mano mama. Atėjusios jos pasakė: „Taip turi būti, tai  normalu.“ Jūs man pasakykite, ar normalu prarasti tiek kraujo, kad net imi alpti? Ar normalu, kai skyriuje nieko nėra?“ – kritikos Regioninės Telšių ligoninės personalui negailėjo Ieva B.

Jauna moteris tąkart buvo perduota ligoninėje budėjusiai akušerei-ginekologei Olgai Š. (pavardė redakcijai žinoma). Tada ši medikė Ievai B. pasirodė gera, maloni. Tačiau, kai po patirto persileidimo ji rugsėjį apsilankė dviejose šios akušerės-ginekologės konsultacijose, nuomonė apie ją pasikeitė.

Darbovietė: Regioninės Telšių ligoninės atstovai pripažino, kad skundų Olgos Š. atžvilgiu dėl galimai korupcinio pobūdžio veikos būta ir daugiau. / „Google“ nuotr.

Įtaria kyšininkavimu

„Rugsėjo 26 d. buvau užsiregistravusi pas akušerę-ginekologę Olgą Š. į antrą pakartotinę konsultaciją po persileidimo. Ji mane apžiūrėjo, pasakė, kad kaip ir viskas gerai – viskas išsivalė, gimda susitraukė. Paklausiau, ar gerti anksčiau paskirtus vaistus. Ji pasakė, kad ne, nes juos gėriau prieš persileidimą, kad nekraujuočiau. Kadangi po persileidimo man darė ir išvalymą (gimdos abraziją – aut. past.), ir atliko gemalinio audinio (histologinį – aut. past.) tyrimą, kurį siuntė į Vilnių, konsultacijos pabaigoje paprašiau jo atsakymo. Olga Š. pasakė, kad negali jo man duoti, kol jai asmeniškai už konsultaciją nesumokėsiu 40 eurų, arba registratūroje turėčiau susimokėti 70 eurų“, – pasakojo moteris.

Ieva B. pabrėžė, kad akušerė-ginekologė jos nebuvo informavusi iš anksto, kad pakartotinė konsultacija bus mokama. Pašnekovės teigimu, gydytoja susimokėti esą paprašė todėl, kad po pirmo jos apsilankymo rugsėjo 12 d., turint šeimos gydytojos siuntimą, Olga Š. siuntimą panaudojo ir nepratęsė, nors buvo paskyrusi pakartotinę konsultaciją rugsėjo 26 d.

Nemanau, kad oficialu paduoti gydytojai į rankas 40 eurų ir tuomet kažkaip atsiranda siuntimas.

„Paklausiau, už ką reikėtų jai susimokėti 40 eurų, juk siuntimas neatsiras interneto sistemoje... Olga Š. pasakė, kad tikriausiai nuneš į registratūrą ir sutvarkys. Kaip suprantu, 70 eurų sumokėti kasoje yra legalu, nes gaunamas čekis, o 40 eurų jai reikėjo paduoti tiesiog į rankas“, – detalizavo pašnekovė.

Girdėjo ir moters mama

Jauna moteris teigė akušerei-ginekologei pasakiusi, kad neturi grynųjų pinigų, todėl einanti paklausti prie kabineto jos laukusios mamos, ar ji turi. Tačiau patikino, kad mokėti nė vienu iš gydytojos pasiūlytų būdų neketino. Tuomet, kaip pasakojo Ieva B., jos mama nuėjo į gydytojų kabinetą, kuriame tuo metu buvo Olga Š., kad paklaustų, kodėl jai asmeniškai reikia sumokėti 40 eurų.

„Klausimui dar nenuskambėjus, gydytoja mano mamą greitai išsivedė iš kabineto sakydama: „Einam, mamyte, einam, tuoj pasiimsiu popierius“, nes į tą patį kabinetą užėjo ir Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėjas. Tikriausiai Olga Š. pabijojo, kad jis išgirs, jog ji tiesiogiai prašo kyšio. Mes, apimtos streso, nė nepagalvojome pasikviesti ir skyriaus vedėjo“, – atviravo Ieva B.

Pasak moters, tuomet Olga Š. ją su mama nusivedė į kitą, nei vyko apžiūra, kabinetą. Ten esą akušerė-ginekologė joms dar kartą pakartojo, kad Ieva privalo sumokėti 40 eurų, nes kitaip nebus galima į elektroninę sistemą įvesti informacijos apie apsilankymą, kadangi nėra siuntimo.

Būklė iš geros tapo bloga?

„Pastebėjusi, kad tikrai nemokėsime, šiaip ne taip gydytoja man atidavė tyrimo iš Vilniaus atsakymą. Išeidama iš kabineto dar kartą jos paklausiau, ar tikrai nebevartoti anksčiau paskirtų vaistų. Atsakė, kad vartoti neva reikia, o kai paklausiau, kiek tablečių gerti, pasakė: „Paskambink man po valandos, pasakysiu.“ Nors, kaip minėjau, per apžiūrą Olga Š. teigė, kad man viskas gerai, o dabar, girdint mamai, jai nesumokėjus, sakė, kad neva man nefunkcionuoja kiaušidės, todėl reikės registruotis vizito ir vėl pas ją apsilankyti“, – akcentavo Ieva.

Paklausta, kuo baigėsi šis apsilankymas pas gydytoją Olgą Š., kai  nesutiko susimokėti už konsultaciją, jauna moteris pridūrė: „Mama pasakė, kad jei šeimos gydytoja išrašys siuntimą, akušerė-ginekologė galės jį pasiimti. Olga Š. sutiko, bet man pasakė: „Vis tiek man paskambink, nes nemanau, kad šeimos gydytoja išrašys antrą siuntimą per mėnesį.“ Tačiau aš jai neskambinau.“

Įtarimai dėl galimo kyšininkavimo ir nuostaba dėl to, kad skyrėsi jaunai moteriai individualiai ir prie mamos išsakyta informacija apie sveikatos būklę, – ne vienintelės Ievos B. įvardytos kritikos strėlės gydytojai.

„Ligoninėje gulėjau nuo rugpjūčio 29-osios iki rugsėjo 1-osios, tačiau gydytoja Olga Š. išrašą iš ligoninės į e. sveikatą sugebėjo įvesti tik rugsėjo 21 d. Negana to, kai atvykau į pirmąją konsultaciją rugsėjo 12 d. ir paklausiau, ar yra tyrimo iš Vilniaus atsakymas, pasakė, kad nėra. Nors tyrimo dokumente užrašyta, kad atsakymas buvo gautas jau rugsėjo 6 d.“, – stebėjosi pašnekovė.

Jauna moteris neslėpė apmaudo – dėl to, kad įrašas apie gydymą Regioninėje Telšių ligoninėje e.sveikatoje atsirado tik rugsėjo pabaigoje, jos šeimos gydytoja esą negalėjo taikyti jokio gydymo, nes nežinojo, kas tiksliai nutiko.

Eiliškumas: SAM teigimu, jei pacientui kyla pagrįstų abejonių dėl mokėjimo už suteiktas paslaugas, jis su skundu pirmiausia turėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. / freepik.com nuotr.

Pateikė skundus

Apie incidentą dėl galimo akušerės-ginekologės kyšininkavimo Ieva B. sakė per privačias žinutes socialiniame tinkle „Facebook“ pranešusi Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėjui. Jis, pasak pašnekovės, apgailestavo dėl įvykusios situacijos ir patarė pateikti oficialų skundą Regioninės Telšių ligoninės administracijai.

Jauna moteris kreipėsi ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), ir į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). „Norėčiau, kad kitos moterys nepatektų į tokią situaciją. Juk mes mokame už privalomąjį sveikatos draudimą, kodėl turėtume sumokėti už apsilankymą pas gydytoją dar kartą? Man tai atrodo nesąžininga. (...) Be manęs, eilėje tą dieną laukė dar dvi moterys, kurioms, kiek žinau, taip pat buvo pasakyta susimokėti. Jei taip kasdien? Nemanau, kad oficialu paduoti gydytojai į rankas 40 eurų ir tuomet kažkaip atsiranda siuntimas“, – stebėjosi Ieva B.

Atsakė į kritiką

„Kauno dienos“ žurnalistams bandant susisiekti su gydytoja Olga Š., Regioninės Telšių ligoninės administracijos atstovai informavo, kad jos nėra darbe, o asmeninį medikės telefono numerį atskleisti atsisakė motyvuodami asmens duomenų apsauga. Tačiau patvirtino rugsėjo 27 d. sulaukę persileidimą patyrusios moters skundo dėl galimai korupcinio pobūdžio šios gydytojos veiksmų.

Šiais metais, tą pačią rugsėjo savaitę, sulaukėme dviejų rašytinių skundų šios gydytojos atžvilgiu dėl galimai korupcinio pobūdžio veikos.

Atsakydami į Ievos B. kritiką dėl to, kad tada, kai pablogėjo jos sveikata, gydymo įstaigos skyriuje nebuvo medicinos darbuotojų, į kuriuos būtų buvę galima kreiptis, ligoninės atstovai pirmiausia pateikė savo versiją. „Kiekvienoje palatoje, taip pat ir vonioje, yra pagalbos iškvietimo mygtukai. Budėjimo metu skyriuje dirba dvi akušerės, tad natūralu, kad šalia pacientės jos fiziškai visą laiką būti negali“, – aiškino jie.

Tačiau kodėl įrašas apie gydymą ir jaunos moters būklę e. sveikatoje atsirado ne netrukus, kai ji buvo išrašyta iš ligoninės, – rugsėjo 1 d., o tik rugsėjo 21-ąją? Pasiteiravome, ar tai normali praktika?

„Tuo atveju, kai atliekami histologiniai tyrimai, stacionaro epikrizė e. parašu pasirašoma tik gavus ir išanalizavus histologinio tyrimo rezultatus, tačiau tokiu atveju, išrašant pacientę, jai atiduodamas popierinis išrašas apie gydymą ir ambulatorinio gydymo rekomendacijas“, – akcentavo Regioninės Telšių ligoninės atstovai.

Nušalino nuo darbo

Ligoninės atstovų teigimu, Ievos B. skunde išdėstytoms aplinkybėms tirti dėl Olgos Š. buvo sudaryta komisija neplaniniam vidaus auditui atlikti. Dėl vykdomo tyrimo gydytoja šiuo metu yra nušalinta nuo darbo.

„Gydytoja išsakytus priekaištus įvardija kaip galimo nesusikalbėjimo padarinius, t. y. gydytojos teigimu, informavimas apie mokamą konsultaciją neturint siuntimo buvo suprastas ir interpretuotas neteisingai“, – Olgos Š. versiją pateikė ligoninės atstovai.

Paklausti, ar Regioninėje Telšių ligoninėje įprasta, kai už konsultaciją susimokama mažesnė suma tiesiogiai gydytojui, o jei pacientai nesutinka, liepiama susimokėti kasoje, jie tvirtino, kad toks būdas nėra įprastas ir toleruotinas. „Atlikus mokėjimą savitarnos kasoje, visais atvejais mokėjimas patvirtinamas čekiu. Jokie kitokie pinigų už suteiktas paslaugas mokėjimo būdai įstaigoje negalimi“, – aiškino ligoninės atstovai.

Pasak jų, jei pasitvirtins Ievos B. teiginiai ir bus įrodyta, kad Olga Š. reikalavo tiesiogiai jai už konsultaciją sumokėti 40 eurų, tai būtų galima vertinti kaip nusikalstamą veiką. Ligoninės atstovai tikino – skundų dėl tokių situacijų, kad ši akušerė-ginekologė paskirtų pacientėms pakartotinę konsultaciją, kai šeimos gydytojo siuntimas jau išnaudotas, ir lieptų už ją susimokėti, nėra buvę.

„Pagal galiojančią tvarką gydytojo-specialisto konsultaciją sudaro iki trijų apsilankymų dėl tos pačios priežasties, t. y. jei pacientė kreipėsi dėl tos pačios priežasties pakartotinai, šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas ir už tokią konsultaciją pacientė mokėti neturi“, – paaiškino jie.

Atsidūrė STT akiratyje

Tačiau skundų, tarp kurių yra ir įtarimų dėl galimų Olgos Š. korupcinių veiksmų, būta. „Šiais metais, tą pačią rugsėjo savaitę, sulaukėme dviejų rašytinių skundų šios gydytojos atžvilgiu dėl galimai korupcinio pobūdžio veikos. Per pastaruosius penkerius metus buvo registruotas vienas rašytinis skundas dėl galimai neetiško gydytojos elgesio“, – vardijo Regioninės Telšių ligoninės atstovai.

Į Ievos B. skundą dėl galimo akušerės-ginekologės kyšininkavimo sureagavo ir teisėsauga. STT šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą. „Informuojame, kad dėl jūsų užklausoje minėtos Regioninės Telšių ligoninės gydytojos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo“, – „Kauno dienos“ žurnalistams teigė laikinai einanti STT Komunikacijos skyriaus viršininko pareigas Julija Gorovniovaitė.

Ministerijos komentaras

Susimokėti ar ne?

Pasak SAM, tais atvejais, kai pacientas pirmą kartą atvyksta konsultuotis turėdamas šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą, o gydytojas specialistas paskiria apsilankyti pakartotinai, nes nepavyksta visos reikiamos pagalbos suteikti pirmojo apsilankymo metu (pvz., reikia įvertinti paskirtų tyrimų rezultatus arba atlikti papildomą (-us) tyrimą (-us), priskirtą (-us) gydytojo specialisto kompetencijai, arba įvertinti gydymo efektyvumą), pakartotiniems apsilankymams naujo siuntimo neturi būti reikalaujama. Siuntimai pas antrinio ir tretinio lygio gydytoją specialistą nebūtini, jeigu lankomasi pas tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties.

Ministerijos teigimu, jei gydytojas vienos konsultacijos metu atliko visus tyrimus, įvertino jų rezultatus ir kt., o pacientas savo noru pageidauja specialisto konsultacijos, tyrimų ir pan., pacientui gali tekti susimokėti už gydymo įstaigoje suteiktas paslaugas. Jei pacientui teikiamos mokamos paslaugos, mokėti reikia į gydymo įstaigos kasą, kurioje išduodamas kvitas ar kitas mokėjimo dokumentas. Savo apsisprendimą ir sutikimą mokėti pacientas turi patvirtinti parašu.

Kur kreiptis suabejojus?

SAM pabrėžė, jei pacientui kyla pagrįstų abejonių dėl mokėjimo už suteiktas paslaugas, jis su skundu turėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė.

Jeigu pacientas kreipsis į sveikatos priežiūros įstaigą ir jos atsakymo nesulauks per teisės aktų nustatytą laikotarpį, t. y. 20 darbo dienų, arba įstaigos atsakymas netenkins, dėl, paciento manymu, pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, galima kreiptis į Valstybinę ligonių kasą ar į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą, dėl paslaugų kokybės ir prieinamumo – į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą. Kartu pateikti reikia ir gydymo įstaigos atsakymo kopiją, jei gydymo įstaiga nepateikia atsakymo per teisės aktų nustatytą laikotarpį – pateikiama rašto, adresuoto šiai įstaigai, kopija.

Gavę paciento kreipimąsi, ligonių kasų specialistai atlieka patikrinimus. Jei nustatoma, kad pacientas neturėjo mokėti, įstaiga įpareigojama grąžinti pacientui jo sumokėtas lėšas. Apie patikrinimo rezultatus informuojami pacientai ir jiems patariama kreiptis į įstaigą dėl lėšų grąžinimo.

Jei pacientas galvoja, kad iš jo buvo reikalaujama kyšio, gydymo įstaigoje visada turi būti viešinama informacija, kur jis turėtų kreiptis dėl tokių įtarimų. Daugiau informacijos – sam.lrv.lt/lt/korupcijos-prevencija/pranesk-1.