Teko patirti... mane apžiūrėjo keli gydytojai, pranašavo blogiausia,-kad liksiu akla, invalidė!..Aš sakau jiems, man viskas gerai... neregavo... Girdėjau už durų verkiančią mamą... Buvo iškviestas kunigas,-jis net bijojo prieiti prie manęs,nes buvau po avarijos žiauriai ištaškyta... Matau, kaip dejuodamas prieina prie manęs kunigas, patepa tik kojas, rankas,o prie galvos nėjo... žiūrėdama į jį, nes mano siela stivėjo prie galvos...tikrai šypsojausi... Kai pasveikau,jam papasakojau, jis ir tada šaukė-baisu, nenoriu prisiminti...
Po to panirau į komą dviem savaitėm... ir mačiau nuostabią Šviesą, pripildyta Dievo Meilės... Gražino į Žemę per pragarus... neduok Dieve, tenai patekti.. Mielieji, jie tikrai yra, - keiskite savo gyvenimus, mylėkite... ištverkite išbandymuose...
Teko pajausti mirti savo kailių.Neko nevyksta užmegi ir pasimato balta švesa tunelio ir paskui didings.Ta aš mačiau kol neatgaivino mano širdės antram gyvenimui.Stojusi buvo 3 kartus.Po atgaivinimo gyvenu 3 metus kolkas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)