Perdegimą profesinėje srityje dažnai sukelia neigiama aplinka, riboti darbo resursai ar valdymo efektyvumo trūkumas. Tai baigiasi įvairiais scenarijais – darbo pakeitimu, emociniu lūžiu, pertrauka nuo bet kokios veiklos ar dar liūdniau. Ką daryti, kad viso to neprireiktų?

Kyla socialiniams darbuotojams

Mokslininkų teigimu, profesinis perdegimas dažnai pasitaiko socialinio darbo srityje. Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkai tyrė socialinių darbuotojų profesinio perdegimo sindromą lemiančias organizacines priežastis. Šios priežastys apima profesiją, darbo tipą, darbo laiką, socialinį darbuotojų palaikymą, pagalbą ir paramą darbe, vadovavimo stilių, darbinės veiklos motyvavimą, bendravimo su kolegomis ir klientais reguliavimą, darbo krūvį ir kitas aplinkybes. Mokslininkai, atlikdami tyrimą, rėmėsi anksčiau perdegimo tyrėjų padaryta įžvalga, kad žemesnės kvalifikacijos darbuotojai yra labiau linkę patirti perdegimą nei aukštesnės kvalifikacijos, ir išskyrė priežastis, kurios labiausiai daro įtaką socialinių darbuotojų perdegimui. Viena tokių priežasčių – vadovavimo stilius. Pastebima, kad darbuotojai, kurie susiduria su autokratiniu vadovavimu, yra labiau linkę į profesinio perdegimo sindromą. Tačiau organizacijos, kur vadovaujama demokratiškai, šių problemų išvengia. Anot MRU mokslininkų, įstaigose, kuriose dominuoja autoritarinis vadovavimo stilius, dažniau kyla bejėgiškumo padėti klientui, nusiteikimo mesti darbą, mažos motyvacijos dirbti būsenos, o vadovavimo nebuvimas daro neigiamą poveikį darbuotojui.

Ilgos darbo valandos

Darbo laikas yra dar viena priežastis, nulemianti profesinį perdegimą. "Darbuotojai, dirbantys ilgiau nei aštuonias valandas per parą, yra labiau nepatenkinti darbu ir dažniau patiria perdegimą nei tie, kurių darbo diena trumpesnė. Kartu ir darbuotojo perdegimas siejamas su darbo resursais, valdymu ir profesine aplinka. Tad daugeliui darbuotojų visus sunkumus ištverti gali padėti ir tam tikras jų pareigų efektyvumas, savarankiškumas ar kolegų supratimas ir palaikymas. Darbe, siekiant kuo aukštesnės subjektyviosios darbuotojų gerovės, turėtų būti gerinamas klimatas, darbo sąlygos, užtikrinama darbuotojus tenkinanti aplinka, darbo užmokestis, saugios darbo sąlygos. Pozityvios emocijos darbo aplinkoje teigiamai nuteikia kiekvieną specialistą, todėl darbo rodikliai gali būti kur kas geresni", – teigia MRU Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė Vida Gudžinskienė.

Gali padėti kolegos

Kas mažina profesinio perdegimo sindromo atsiradimą darbe? MRU mokslininkai išskiria keletą svarbiausių aspektų, kaip su tuo derėtų tvarkytis ir į ką reikia atkreipti dėmesį savo kasdienybėje ir darbe. Pirma, verta planuoti savo laiką. Jį derėtų susiplanuoti taip, kad jo užtektų kokybiškam poilsiui. Taip pat neatidėlioti darbų, neatlikti jų vienu metu, susidėlioti aiškius prioritetus, o savąjį perfekcionizmą suvaldyti. Be laiko planavimo ir adaptacijos darbe, verta atkreipti dėmesį į paskirstyto darbo krūvį. Sunkiai pakeliami darbo užduočių kiekiai, įvairios sudėtingos situacijos, darbo valdymas yra psichologiniai reiškiniai, kurie sukelia stresą. Todėl pakeliamas darbo krūvis turėtų būti tinkamai apsvarstytas ir priskirtas pasitarus su vadovu.

Anot MRU mokslininkų, užmegzti gerus santykius su kolegomis darbe ir juos palaikyti yra puiki profesinio perdegimo prevencijos priemonė. Trumpas skambutis kolegai, keli sakiniai apie vienos ar kitos veiklos atlikimą ne tik padės geriau suprasti, kaip atlikti vieną ar kitą užduotį, bet ir puikiai nuteiks visai dienai. Tai ypač aktualu karantino metu dirbant nuotoliniu būdu. Noriu paskatinti palaikyti dalykinius kolegiškus, ryšius telefonu, "MS Teams" programėle, net pasidalyti dokumentu gali, o ir pokalbis gyvas, matai kolegą, girdi jo balsą ir vėl turi energijos užtaisą kelių valandų darbui ar mėgstamai veiklai. Drauge mes galime daug!" – įsitikinusi V. Gudžinskienė.