Kasdien grynas oras, jokio streso biure ir dešimtys tūkstančių žingsnių.
Andžejus žolę šienauja dvejus metus. Jaučiasi sveikai, kraujospūdžio beveik netikrina.
„Nežiūriu, kai komisiją tik pereinu, tada“, – teigė Andžejus.
Bet rezultatai – pavydėtini.
„Sakė, galite net į kosmosą skristi“, – juokėsi Andžejus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Medikai tokių istorijų norėtų girdėti daugiau. Mat aukštas kraujospūdis – tyli grėsmė lietuvių širdims. Dažnai nesukelia jokių simptomų, o baigtis gali infarktu ar insultu.
„Hipertenzija vadinama tyliąja pandemija, nes aiškių simptomų, skausmo, kad reikėtų kreiptis į gydytoją, nėra“, – aiškino Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidentas Marius Miglinas.
Dabar situacija prasta. Pasaulyje trečdalis, o Lietuvoje daugiau nei pusė 30–79 metų gyventojų skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu.
„Negana to, kad ne visiems diagnozuojama, dar ir labai mažai daliai gebame pasiekti tikslinį kraujospūdį“, – komentavo Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms Tomas Lapinskas.
Kodėl taip yra – problemų ne viena. Dalis žmonių spaudimą matuojasi per retai arba gydymą nutraukia vos pasijutę geriau.
„Pacientai hipertenzijos nelaiko liga. Daug kas galvoja, kad padidėjęs spaudimas praeis“, – teigė M. Miglinas.
„Kol kas dar nesimatuoju kasdien, tai tikrai ne“, – kalbėjo vyras.
„Niekada. Neturiu dar tokio žaisliuko. Tėvai, žinau, kad tikrinasi, aš – ne. Neturiu tam polinkio“, – sakė moteris.
„Pas mane per mažas kraujo spaudimas, man reikia tikrintis“, – komentavo kita moteris.
Dar prisideda laiko stoka pas gydytojus.
„Šeimos gydytojų užimtumas – 15 minučių vienam vizitui. Tikrai sunku išaiškinti pacientams, kad reikia naudoti vaistus, apie visą hipertenzijos pavojų“, – aiškino M. Miglinas.
Todėl medikai griebiasi naujos misijos – po dvejų metų sustiprinti lietuvių širdis.
„Norėtume, kad 75 procentai pacientų, kurie serga arterine hipertenzija, gebėtų kontroliuoti savo kraujospūdį“, – teigė T. Lapinskas.
Prie projekto jungiasi aštuonios gydymo įstaigos. Viena jų – Šeškinės poliklinika. Kas ketvirtam pacientui, sergančiam hipertenzija, skirs daugiau laiko ir daugiau aiškinimo.
„Taip, tai ganėtinai brangu organizacijai“, – kalbėjo Šeškinės poliklinikos vadovas Mindaugas Sinkevičius.
„Matuodami jų kraujospūdžius analizuojame, kodėl jie didesni, klausiame, ar geria vaistus, kokia mityba. Tokiu būdu koreguojame gydymą tiek vaistais, o pačiu gyvenimo būdu“, – aiškino M. Sinkevičius.
Anot medikų, vis dar gajus mitas, kad spaudimas didėja tik vyresniame amžiuje.
„Labai svarbu matuoti kraujo spaudimą ir paaugliams, ir 18–20 metų žmonėms“, – teigė Santaros klinikų Prevencinės kardiologijos skyriaus vedėja Jolita Badarienė.
Patirti infarktą gresia ir jaunam žmogui, jei jis stresuoja, daug valandų praleidžia prie ekranų, turi antsvorio.
„Antsvorio ir nutukimo didėjimas jaunesniame amžiuje, kas turi sąsajų su kraujospūdžio kilimu, reiškia, kad tos vertės tampa didesnės“, – komentavo T. Lapinskas.
Medikai pataria – svarbiausia reguliariai matuoti kraujospūdį ir žinoti, koks iš tiesų yra normalus.
„Siektinas – mažiau nei 140 iš 90. Jeigu gilinamės – 120–129 ir mažiau nei 80 milimetrų gyvsidabrio stulpelio“, – aiškino J. Badarienė.
Ir į spaudimo matavimą reikia žiūrėti rimtai – tikrintis pailsėjus 5 minutes, nepulti matuoti iškart po darbo ar išlipus iš lovos. O kai jau žinai skaičius, tada svarbus ir gyvenimo būdas.
„Vartoti mažiau druskos, daugiau judėti, būti fiziškai aktyviam“, – patarė J. Badarienė.
„Stengtis miegoti laiku ir po 8 valandas. Žinau, kad tas sveika ir labai gerai“, – kalbėjo moteris.
Anot gydytojos kardiologės, diagnozavus hipertenziją ji niekur nedingsta. Tačiau tinkamai gydant galima išvengti pavojingiausių komplikacijų.
(be temos)