M. Navickienė: geriau žmonės nemokamai pasiskiepytų, nei leistų savo pinigus testavimui | KaunoDiena.lt

M. NAVICKIENĖ: GERIAU ŽMONĖS NEMOKAMAI PASISKIEPYTŲ, NEI LEISTŲ SAVO PINIGUS TESTAVIMUI

  • 62

Nuo gruodžio 1 d. nebeliko nemokamų koronaviruso testų darbuotojams. Nuo šiandien visi, kas nepasiskiepiję, turės už testus susimokėti patys. Tik dalis testų lieka nemokami tam tikroms kategorijoms žmonių. Profsąjungos tikina, kad tai gali sukelti padidėjusį nedarbą. Apie tai ir kitas aktualijas Žinių radijuje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Mokami testai paskatins vakcinaciją?

Anot M. Navickienės, mokamas testavimas gali paskatinti žmones skiepytis.

„Aš visgi tikiuosi, kad žmonės priims tam tikrus sprendimus. Ir mes matome, kad priima – šiek tiek auga vakcinacijos tempai. Turbūt labiausiai reikėtų kalbėti apie pasirinkimą. Žmonės turi laisvą pasirinkimą. Jeigu jie, matydami ir žinodami, kad testai jiems kainuos, nesirenka tinkamiausio kelio užtikrinti saugumą sau ir aplinkiniams ir dėl kažkokių nemedicininių priežasčių vis dar nesiskiepija, vadinasi, jie savo pasirinkimu prisiima šitą pareigą mokėti už tai, kad aplinka darbovietėje būtų saugesnė. Reikia kalbėti ne tik apie besirenkančius nesiskiepyti žmones, bet ir apie tuos darbuotojus, kurie tvarkingai pasiskiepijo, saugo save, savo aplinkinius. Apie jų saugumą darbo vietoje mes taip pat turime kalbėti“, – sakė M. Navickienė.

„Girdime pačių įvairiausių pamąstymų ir iš darbdavių, ir iš profesinių sąjungų. Vieni darbdaviai pasiryžę toliau mokėti už testus kai kuriems žmonėms, kurių profesijos labai reikalingos, kiti teigia, kad nuo šios dienos tai bus pačių darbuotojų atsakomybė. Man atrodo, susitarimai skirtingose darbovietėse atrodys gana skirtingai. Aš norėčiau raginti ir tikėtis, kad nepasiskiepijusių darbuotojų skaičius darbovietėse mažės, ir šita priemonė turės įtakos – žmonės geriau nemokamai pasiskiepytų, negu leistų savo uždirbamus pinigus testavimui, kurio nereikėtų, jei žmogus priimtų sprendimą vakcinuotis“, – teigė M. Navickienė.

Žmonės geriau nemokamai pasiskiepytų, negu leistų savo uždirbamus pinigus testavimui, kurio nereikėtų, jei žmogus priimtų sprendimą vakcinuotis.

Esą darbdaviai tikino galvojantys kreiptis į valdžią – jie nepatenkinti, kad ant jų pečių kai kuria prasme guls ir skiepijimas. Jie galvoja Vyriausybei siūlyti, kad nepasiskiepijusiems nebūtų mokamos nedarbo išmokos. Pasak M. Navickienės, tokia priemonė verta apmąstymų.

„Visas priemones tikrai svarstome. Matyčiau apsunkinimų tokios priemonės įgyvendinime. Visgi tai yra draudiminis aspektas ir tam tikri teisėti žmonių lūkesčiai. Jie turi stažus, sumokėtus mokesčius už tam tikras draudimo rūšis – ar tai būtų nedarbo draudimas, ar sveikatos draudimas. Šita diskusija būtų sudėtinga teisine prasme. Bet jeigu darbdavių pasiūlymas bus, tai mes Vyriausybėje ar atskirose ministerijose visada apsvarstome visus pasiūlymus“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Infliacija pajamų augimo nepavys

Kitą savaitę prasidės biudžeto priėmimo procedūra. M. Navickienė tikino biudžetą socialumo prasme vertinanti teigiamai.

„Aš vertinu tikrai labai pozityviai. Pritariu, kad tai yra galimybių biudžetas, bet sykiu atliepiantis ir kelis tikslus. Vienas tikslas yra pajamų auginimas žmonėms, kad pajamos augtų labiau negu infliacija, kad perkamoji žmonių galia augtų ir mes galėtume šitą susiklosčiusią ekonominę situaciją išnaudoti geriausiu būdu, bet sykiu ir socialinė apsauga, būtent skurdo mažinimo aspektas. Manau, kad šiame biudžete mes esame labai subalansavę abu šiuos aspektus. Natūralu, kad mano kaip socialinės apsaugos ministrės tikslas yra tai, kad pajamų augimas pasiektų kuo platesnį kiekį mūsų visuomenės. Šiandien matydami skurdo rodiklius, ypač pagyvenusių asmenų skurdo rodiklius, vienišų žmonių skurdo rodiklius, turėjome imtis priemonių“, – šnekėjo ji.

K. Kavolėlio / „BNS Foto“ nuotr.

„Paveldėjome gana prastą situaciją ta prasme, kad pensijos yra mažos ir tų mažų pensijų problema yra labai ilgą laiką nespręsta. Iš karto ėmėmės šio darbo. Tas pensijų kėlimas, augimas, kurį mes planuojame, – apie 50 eurų pensininkui. Taip pat vienišo žmogaus išmokų atsiradimas be jokių prašymų man atrodo labai didelis žingsnis į priekį biurokratijos mažinimo prasme – žmogui nebereikės niekur eiti, varstyti durų ir prašyti to, kas jam priklauso. Šis priemonės tikrai mažins skurdą, o atlyginimų kėlimas didins žmonių perkamąją galią, tas yra labai svarbu. Pavyzdžiui, pensininkų, neįgaliųjų pajamų didinimui ir socialinėms išlaidoms turime apie 760 milijonų šiame biudžete. Tai yra ženklus pinigų įliejimas tam, kad žmonės patirtų mažesnį skurdą ir turėtų didesnes pajamas“, – tikino ministrė.

Tačiau atsiranda skeptikų, tikinančių, kad pensijos keliamos per mažai – esą dėl infliacijos, nuolat kylančių kainų pensininkai nepajus pakeltos pensijos. Su tokiomis mintimis M. Navickienė nesutiko.

„Infliacija dviem trečdaliais priklauso nuo tam tikrų globalių reiškinių reiškinių, kuriems mes neturime įtakos, tai yra ir išaugusios tarptautinės energijos, maisto kainos. Tačiau matome, kad Europos Komisijos prognozės kitiems metams yra, kad infliacija bus apie 3,1 proc. Lygindami tai, kaip kyla mūsų minimali alga, darbo užmokestis, neapmokestinamas pajamų dydis ir kitos pajamos, tikrai matome, kad augimas bus spartesnis negu infliacija. Šitą labai svarbu pastebėti. Infliacija, bent jau ekonomistų teigimu, yra laikinas reiškinys, laikinas efektas, susijęs su tarptautinėse rinkose išaugusiais tam tikrais energijos ar maisto kaštais. Turėtų susibalansuoti. Man atrodo, kad mūsų biudžete tai, kiek mes esame suplanavę pajamų ar pensijų, turėtų amortizuoti šitą kainų kilimą ir žmonių perkamoji galia turėtų augti“, – tikino ji.

Tikrai matome, kad pajamų augimas bus spartesnis negu infliacija.

„Man atrodo, kad šios Vyriausybės koridoriuose kalbame apskritai apie žmogaus orumą, kad ir kokioje situacijoje jis atsidurtų – ar būtų jaunas, ar pagyvenęs. Svarbu, kad žmogus savo valstybėje jaustųsi oriai. Aš tikrai girdžiu, ką kalba pensininkų atstovai. Mažos pensijos yra ir buvo didelė valstybės problema. Pačias mažiausias pensijas mes visada spręsdavome papildomomis išlaidomis iš biudžeto, mažų pensijų priemokomis, įvairiomis socialinėmis paramomis. Šitas dalykas turi spręstis. Būtent todėl nuo naujų metų mes ir pasiūlėme tiek bazinės pensijos dalies indeksavimą, tiek individualiosios dalies indeksavimo spartinimą. Dar svarbu, kad ta individualioji žmogaus pensijos dalis, kuri priklauso nuo jo sumokėtų įmokų, ji palaipsniui turi įgyti vis didesnę įtaką bendroje pensijoje – dabar 60 proc. yra bazinė dalis ir tik 40 proc. yra ta, kurią užsidirbo žmogus dirbdamas ilgus metus, uždirbdamas didesnį atlyginimą, sumokėjęs daugiau mokesčių. Mano įsitikinimu, mes turime palaipsniui eiti ta kryptimi, kad individualios pensijos dalis bent jau susilygintų su bazinės pensijos dalimi“, – tvirtino M. Navickienė.

„Bazinė dalis ir toliau bus nulemta žmogaus darbo stažo. Jei žmogus dirbo daug metų, sukaupė daugiau negu būtinąjį stažą, tai ir jo bazinės pensijos dalis augs sparčiau negu tam žmogui, kuris sukaupė nuo 15 iki 30 metų. Ką mes padarėme, tai tiesiog įvedėme universalumo apsektą nuo 15 iki 30 metų stažo rėžyje. Tai yra tik apie 11 proc. visų pensijos gavėjų – pakankamai nedidelis skaičius iš visų 600 tūkst. pensinio amžiaus žmonių. Darydami įtakos skurdo rodikliui analizę pastebėjome, kad būtent šioje kategorijoje žmonių mes turėjome didžiausią kiekį iš biudžeto primokamų mažų pensijų priemokų. Tas suvienodinimas šioje dalyje keičia visą apskritai bazinės pensijos dydį. Svarbiausia žinia yra ta, kad pensijos pokyčiuose stažas ir toliau vaidina vaidmenį. Tame 11 proc. žmonių yra apie du trečdaliai moterų, kurios stažo greičiausiai nesukaupė arba todėl, kad augino vaikus, arba prižiūrėjo savo neįgalius, pagyvenusius tėvus. Šis modelis sprendžia abu dalykus – ir skatina mokėti įmokas tam, kad pensija būtų didesnė tiems, kurie dirbo ilgiau ir užsidirbo, ir daro tam tikrą minimalią pasaugą tiems, kas gaudavo pačias mažiausias pensijas“, – kalbėjo ji.

„Kitas dalykas, kuris yra labai svarbus kalbant apie pagyvenusius žmones, pensininkus, su kuriais tikrai daug bendrauju, kad yra ne vien tik pinigai, ne vien tas absoliutus skaičius, kurį jis gaus kaip pensiją, bet daugelis, ypač trečiojo amžiaus universiteto atstovų sako, kad jiems yra labai svarbus ir kitas dalykas – būti visaverčiais visuomenės nariais, įtrauktais į visuomenės gyvenimą, kad mažėtų jų socialinė atskirtis, ne tik ekonominė. Visai neseniai subūriau senjorų forumą, į kurį pakvietėme visas pagyvenusių žmonių organizacijas ir ne tik jas – pakvietėme ir kitų ministerijų kolegas. Daugelis dalykų, kuriuos mums kelia pagyvenę žmonės, yra susiję ir su paslaugomis, kurias jie gali arba negali gauti. Tai nėra vien tik sveikatos paslaugos, yra ir švietimas, galimybė dalyvauti trečiojo amžiaus universiteto veiklose, kultūra, kad žmonės labiau įsitrauktų į visuomenines, kultūrines veiklas. Tie mūsų pokalbiai parodo, kad ekonominės problemos yra svarbios, bet reikia nepamiršti ir tos kitos dalies – žmonių įtraukties, kad jie jaustųsi galintys šioje valstybėje daryti įtaką“, – šnekėjo ministrė.

„Taip pat, ką mes kalbame su pagyvenusių žmonių asociacijomis arba jų aktyviomis bendruomenėmis, kad jie turi labai gerą ir gražią tarpusavio pagalbą. Yra nutolusiuose regionuose žmonių, iki kurių neateina ta informacija, kad jie gali kažkur įsitraukti, kad jie gali turėti prasmingai praleidžiamo laisvalaikio. Mes tą ir bandome daryti, bandome pasiekti kuo daugiau žmonių, kad jie žinotų, jog jie yra vertingi, reikalingi, gali sulaukti paslaugų, gali dalyvauti ir aktyviose bendruomeninėse veiklose“, – teigė ji.

Ilgalaikiams bedarbiams suteiks pagalbos

M. Navickienė aptarė ir kitas aktualijas. Štai Užimtumo tarnyboje vyksta pertvarkos, tačiau, pasak ministrės, pokyčiai šioje srityje nėra greiti.

Jeigu visgi nepavyksta žmogaus įtikinti grįžti į darbo rinką, jis taptų kito sąrašo dalyviu, kuris yra dar nepasiruošęs grįžti į darbo rinką.

„Mes turime žinoti, kokia mūsų valstybės kryptis, ką mes norime pasiekti. Kad per metus visi žmonės, kurie ilgus metus nedirbdavo ir buvo priklausomi nuo tam tikros socialinės paramos ir kitų dalykų, staiga grįžtų į darbo rinką, tokių iliuzijų neturiu. Bet mums reikia pasakyti, ko mes siekiame. Šiandien mes matome, kad tai, kaip mes valdėme antrąją pandemijos krizę ir kokias taikėme priemones, mums pavyko – mes išsaugojome daug darbo vietų, mūsų nedarbo rodikliai yra sugrįžę į priešpandeminį lygį. Matome, kad darbuotojų šiandieną labai trūksta, bet Užimtumo tarnyba vis dar atlieka tam tikrą socialinę funkciją. Tai yra dar viena socialinė institucija, kur žmonės registruojasi nebūtinai turėdami paskatą dirbti, kartais tiesiog turėdami norą gauti sveikatos draudimą, galimai dirbdami šešėlinėje darbo rinkoje. Tuo pačiu metu tarnybos darbuotojai bando dirbti su visais savo klientai, nepaisant to, kad jie galbūt neieško darbo“, – sakė ji.

„Pats principas, ko mes siektume su šita reforma, yra kad dalis žmonių, kurie šiuo metu nėra pasiruošę darbo rinkai, kurie du kartus iš eilės per šešis mėnesius atsisakytų tinkamo darbo pasiūlymo, kuris būtų ne per toli nutolęs nuo jo gyvenamos vietos, atitiktų jo kvalifikaciją, kompetenciją, atlygį, bet jis vis tiek to darbo dėl kažkokių priežasčių atsisako. Tada jam būtų siūlomas darbas, kuris galėtų būti ir mažiau apmokamas, mažiau kvalifikuotas. Jeigu visgi nepavyksta žmogaus įtikinti grįžti į darbo rinką, jis taptų kito sąrašo dalyviu, kuris yra dar nepasiruošęs grįžti į darbo rinką. Vadinasi, tas žmogus su savivaldybių pagalba turėtų gauti tam tikras papildomas paslaugas. Galbūt žmogus turi priklausomybes, nuo kurių jį reikia gydyti, galbūt jis turi labai daug įsiskolinimų arba įsiskolinimų, kurie jam neleidžia dirbti skaidriai. Tokiems žmonėms mes turime padėti. Jie įeitų į atskirą sąrašą, gautų ilgalaikes paslaugas. Dabar turime tokių pilotinių projektų su savivaldybėmis“, – teigė ministrė.

„Kitas aspektas yra tas, kad mes keistume reglamentavimą, jog jeigu Užimtumo tarnyba gauna signalą iš bet kurios kontroliuojančios institucijos, kad žmogus dirba nelegaliai ir uždirba pajamas, jų niekaip nedeklaruoja, nesumoka mokesčių ir vis dar yra Užimtumo tarnybos klientas, tai tokį žmogų bus galima išbraukti iš Užimtumo tarnybos sąrašų. Jeigu tu gauni pajamas, vadinasi, už sveikatos draudimą gali susimokėti“, – šnekėjo M. Navickienė.

„Ilgalaikiai bedarbiai yra tie, kuriuos mes turime aktyvinti, bet duoti jiems daugiau paslaugų. Jie gali tikrai turėti sudėtingų situacijų, sudėtingų problemų ir mes jau turime pilotinius projektus, kai su tais žmonėmis dirbame ir gana sėkmingai. Galima tą daryti, bet tam reikia daugiau pastangos. Ši pastanga turėtų būti atskira, nukreipta į tą žmonių grupę. O Užimtumo tarnybos specialistai pagrinde galėtų dirbti su greičiausiai galinčiais grįžti į darbo rinką žmonėmis, kuriems galbūt reikia greitai persikvalifikuoti ir užpildyti tas darbo vietas, kurios yra laisvos. Bet su dirbančiais šešėlyje tikrai būdavo problematiška, todėl, kad turėjai du kartus per metus gauti įrodymų, kad žmogus dirba šešėlyje. Šitas procesas tikrai yra apsunkintas ir tik teorinis“, – tikino ji.

 

 

GALERIJA

  • M. Navickienė: geriau žmonės nemokamai pasiskiepytų, nei leistų savo pinigus testavimui
Rašyti komentarą
Komentarai (62)

piktas

tegul lansbergis sau bybi nusigrauzia

Tai tegul

PAsiskiepijus ir nuo mokesčiu atleidzia

Wwwfffjjj

Visi moka mokesčius ,LRKonstitucijoje sakoma gydimas Lietuvoje nemokamas ,Kame reikalas, narkomanų komanda Seime ,nemato ar nesupranta ką LRKonstitucojoje rašo. Manau metas Seimo mėšlą išmiežti ,nes dvokia antri metai visa Lietuva, nuo to mėšlo.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS