Ruduo – vaisių, daržovių ir javų brandos metas, kai nuimtas derlius keliauja į tam tikras sandėliavimo patalpas. Žmogus stengiasi apsaugoti derlių nuo drėgmės, šalčio ir, žinoma, nuo įvairių kenkėjų.

Atšalus orams, bene, pagrindiniais derliaus niokotojais tampa graužikai, kurie stengiasi iš lauko sulįsti į pastatus, kur šilta ir yra maisto. Kovai su pelėmis ir žiurkėmis, kaip aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Veterinarinių vaistų ir biocidų vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Stankevičienė, žmogus pasitelkia įvairius apsisaugojimo būdus: nuo paprasčiausio, seniai žinomo spąstų padėjimo iki graužikų naikinimo priemonių – rodenticidų naudojimo.

Kas yra rodenticidai?

Rodenticidai yra graužikų naikinimo priemonės, kurios yra priskiriamos biocidams, o biocidai, tai medžiagos, skirtos žalingiems organizmams naikinti.
Specialistė N. Stankevičienė įspėja šių priemonių vartotojus, kad šios medžiagos gali būti pavojingos žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Biocidų naudojimas yra kontroliuojamas pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikoje biocidus autorizuoja dvi institucijos: Vilniaus visuomenės sveikatos centras (VVSC) ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui (NMVRVI) pavesta priimti paraiškas autorizuoti šių tipų biocidus: 3 tipo – veterinarinė higiena; 4 tipo – maisto ir pašarų sritis; 14 tipo – rodenticidai; 18 tipo – insekticidai, akaracidai ir kiti nariuotakojų kontrolės biocidai; 19 tipo – repelentai ir atraktantai ir 22 tipo – balzamavimo ir taksiderminiai skysčiai, jeigu jie yra naudojami veterinarinei paskirčiai.

Taigi, rodenticidai - tai 14 tipui priklausantys biocidai, naudojami pelėms, žiurkėms ar kitiems graužikams kontroliuoti kitais būdais nei juos atbaidant arba priviliojant.

Dažniausiai naikinami graužikai

Dažniausiai sutinkami graužikai tiek uždaroje, tiek agrokultūrinėje aplinkoje – rudoji žiurkė (Rattus norvegicus), juodoji žiurkė (Rattus rattus) ir naminė pelė (Mus musculus/domesticus), su kuriais paprastai susiduriama namų buityje, tiek mieste ar kaime, ūkiuose, kur auginamos kiaulės, galvijai ar kiti gyvūnai.

Pagrindinės graužikų naikinimo priežastys

• Ligų perdavimas žmonėms. Tiek žiurkės, tiek pelės platina įvairių ligų sukėlėjus perduodamus žmonėms. Pavyzdžiui, leptospirozė ir salmoneliozė yra gerai žinomos graužikų platinamos ligos. Tačiau yra ir kitų, infekcinių ligų, kaip toksoplazmozė ir listeriozė. Taigi, viena iš svarbiausių rodenticidų naudojimo priežasčių yra graužikų žmonėms perduodamų ligų prevencija.

• Ligų perdavimas gyvūnams. Graužikai platina daugybę ligų perduodamų ūkio gyvūnams, dėl ko žmogus ir gali susirgti kriptosporidioze, kampilobakterioze, salmonelioze ir kitomis ligomis. Todėl dažnai rodenticidų naudojimas tampa pagrindine graužikų kontrolės priemone, apsaugančia gyvulininkystės ūkius nuo šių žalingų kenkėjų.

• Maisto produktų, skirtų žmonėms ir gyvūnams, vartojimas. Graužikai gali būti pavojingi ne tik dėl įvairių ligų platinimo, bet ir dėl maisto produktų užkrato, skirtų vartoti tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Dažniausiai javai, ankštiniai augalai, daržovės ir mėsa, tiek iki, tiek po apdorojimo proceso, jų tinkamai neapsaugojus, gali būti suvartojami kenkėjų.

• Užterštas, sugedęs žmonių maistas ir gyvūnų pašaras. Atkreiptinas dėmesys, kad tiesioginius nuostolius lemia ir graužikų šlapimu, išmatomis ar plaukais užteršta produkcija. Tokia produkcija – nepriimtina pardavimui, brangi išvalyti, todėl ją tenka išmesti, patiriamos papildomos išlaidos ir neigiamas poveikis aplinkai.

• Žala turtui ir infrastruktūrai. Graužikai gali kenkti ir infrastruktūrai. Jie daro žalą žmonių nuosavybei, įrenginiams: pragraužia elektros kabelius, sukelia elektros tiekimo sutrikimus, gaisrus, pridaro žalos nuotekų vamzdynams, sukelia potvynius. Visa tai – brangiai kainuojančios rekonstrukcijos. Namų sąlygomis graužikai geba sugadinti įvairias medines detales, asmeninius daiktus, šilumos izoliaciją, elektros instaliaciją.

• Socialinės pasekmės. Dėl ligų, kurias platina graužikai, paprastai jie laikomi visuomenės pasibaisėjimo objektu. Tyrimai rodo, kad astmos ir depresijos dažnumas yra didesnis gyvenamosiose patalpose, kuriose yra pelių. Žiurkių buvimas miestų teritorijose ir jų nepaisymas, neigiamai veikia prekybą parduotuvėse, įmonėse ir slopina vidines investicijas.

• Gyvūnijos ir nykstančių rūšių apsauga. Žiurkės gali neigiamai veikti ir vietinę fauną. Ypač atkreipiamas dėmesys į įvairių paukščių kiaušinių ir jauniklių sunaikinimą. Graužikų kontrolė, naudojant rodenticidus, yra esminis šių sričių apsaugos būdas.

Rodenticidų naudojimo tikslai

Rodenticidai naudojami dviems pagrindiniams tikslams: graužikų populiacijai mažinti užkrėstose teritorijose ir prevencijai (apsaugai) nuo šių gyvūnų, o kartu ir nuo jų platinamų ligų ar kitų užkratų. Graužikai nepriimtiti vietose, kur gaminamas, apdorojamas, saugomas ir parduodamas maistas. Neigiamas graužikų poveikis juntamas visose gyvūnų auginimo/laikymo vietose. Tai apima ir ūkius, kuriuose gaminamas pienas, mėsa, kiaušiniai. Todėl šios sritys reguliariai prevenciškai apdorojamos rodenticidais. Tačiau nesvarbu kuriuo tikslu (prevencija, populiacijos mažinimas užkrėstose teritorijose) naudojami biocidai, svarbu, kad rodenticidų naudojimas būtų apgalvotas, naudojamas kuo mažesnis jų kiekis, nedarant žalos aplinkai.

Rodenticidų veikliosios medžiagos

Graužikai – gyvūnai, kuriuos pakankamai sunku naikinti, nes prieš pilnai suėsdami jauką, jie pabando mažą kasnelį, įsitikindami, kad tai nesukelia sutrikimų ir tik po to ėda likusį jauką. Todėl rodenticidas turi būti beskonis, bekvapis, mirtinos dozės bei uždelsto veikimo.

Rodenticidai gali būti gaminami tik su įvertintomis pagal biocidų Reglamento reikalavimus veikliosiomis medžiagomis, o tiekiami į rinką, tik juos autorizavus.
Dažniausiai rodenticidai gaminami kaip jaukas ar dūminės. Veikliosios medžiagos, skirtos gaminti jaukui, vadinamos antikoguliantais. Jos stabdo kraujo krešėjimą, blokuoja vitamino K ciklą. Paprastai jaukas graužikams yra granulių, blokelių, pastos ar grūdų pavidalu.

Ne taip plačiai kaip jaukas naudojamos dūminės. Jų naudojimas reikalauja ypatingų, specialių saugumo priemonių ir prietaisų. Šis graužikų naikinimo būdas – taikomas retai.

Rodenticidų ženklinimas

Visi biocidai, tame tarpe ir rodenticidai, turi būti tinkamai paženklinti. Etiketėje turi būti aiškiai ir neištrinamai pateikta ši informacija: kiekvienos veikliosios medžiagos pavadinimas, koncentracija, autorizacijos liudijimo numeris, autorizacijos liudijimo turėtojo pavadinimas, agregatinis būvis, naudojimo paskirtis, naudojimo instrukcija, naudojimo dažnis ir dozės kiekvienai autorizacijos liudijime numatytai paskirčiai, išsami informacija apie galimą tiesioginį arba netiesioginį neigiamą` šalutinį poveikį, pirmosios pagalbos priemonės.

Kadangi šis produktas kelia riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, etiketėje neturi būti tokių ar panašių teiginių, kaip: „mažos rizikos biocidinis produktas“, „netoksiškas“, „nekenksmingas“, „natūralus“, „nesukeliantis žalos aplinkai“, „nekenkia gyvūnams”.

Jei biocidai prieinami plačiajai visuomenei, jų sudėtyje turėtų būti sudėtinių dalių, atgrasančių nuo jų vartojimo, ir, visų pirma, jie neturi patraukti vaikų dėmesio. Be to, biocidai, kurie gali būti klaidingai palaikyti maistu, įskaitant gėrimus, arba pašarais, pakuojami taip, kad būtų sumažinta tokios klaidos tikimybė.

Graužikų naikinimo priemonių naudojimas

Išskiriami šie biocidų naudojimo būdai: pastatų viduje ir išorėje, kanalizacijos vamzdynuose, atvirose teritorijose, atliekų sąvartynuose.

Rodenticidai gali būti skirti profesionaliam ir neprofesionaliam naudojimui. Rodenticidai, kuriuos galime įsigyti parduotuvėse - skirti neprofesionaliam vartotojui, paprastai jie yra naudojami buityje.

Rodenticidai, kurių naudojimas reikalauja specialių apsaugos priemonių, įrangos, kurie yra naudojami atsižvelgus į graužikų stebėseną yra skirti profesionaliam naudojimui. Jie dažniausiai yra naudojami gyvūnų auginimo laikymo vietose, maisto ruošimo, perdirbimo įmonėse, kitose visuomeninės paskirties vietose. Deratizaciją su tokais biocidais paprastai atlieka specialiai tam apmokyti asmenys, dažnai tai yra deratizacijos paslaugas siūlančios įmonės.

Rodenticidų poveikis aplinkai

Mokslininkai teigia, kad tradicinis susirūpinimas dėl rodenticidų poveikio aplinkai, dirvožemiui, vandeniui ir orui - nepagrįstas. Tačiau, vis dėlto, yra įrodymų, kad biocidai gali turėti neigiamos įtakoti aplinkai per poveikį laukiniams ar naminiams gyvūnams. Kartais rodenticidai yra naudojami vykdant nusikalstamą veiklą, medžiojant plėšriuosius paukščius ar laukinius gyvūnus. Tokia nusikalstama veikla yra griežtai draudžiama ir smerkiama.

Rodenticidai neigiamą poveikį, be naudojimo nusikalstamai veiklai, gali sukelti dar dvejais poveikio būdais. Pirma, rodenticidiniai jaukai gali būti patrauklūs daugeliui laukinių gyvūnų rūšių, taip pat, ir naminiams gyvūnėliams bei gyvuliams, kurie juos gali suvartoti kaip maistą. Tai vadinama pagrindiniu poveikiu. Taip pat, tiksliniai graužikai gali tapti potencialiai pavojingo maisto, su rodenticidų liekanomis, pernešėjais plėšrūnams ir maitėdoms. Tai vadinama antriniu poveikiu.

Kadangi, visi antikoguliaciniai rodenticidai gali sukelti pirminį ir antrinį apsinuodijimą, todėl būtina mažinti rodenticidų, o kartu ir visų antikoguliacinių veikliųjų medžiagų naudojimą gamyboje.

Alternatyvūs graužikų kontrolės būdai

Egzistuoja kiti, alternatyvūs graužikų naikinimo būdai, Šiuos būdus galima suskirstyti į dvi kategorijas: pirmoji – siekiama fiziškai sunaikinti graužiką (spąstai, klijais išteptos lipnios lentelės), antroji – graužikų populiacijos mažinimas.

Fiziškai graužikai naikinami naudojant spąstus, gaudykles. Tačiau šių priemonių veiksmingas ir humaniškas naudojimas reikalauja įgūdžių ir išmanymo. Tokios graužikų naikinimo priemonės turėtų būti statomos atsižvelgiant į tai, kad išvengti neigiamo poveikio netiksliniams laukiniams bei naminiams gyvūnams, žmonėms, ypač, vaikams. Tokios priemonės turi būti reguliariai tikrinamos, kad pagauti, bet nesunaikinti graužikai būtų humaniškai sunaikinti. Tokie spąstai – veiksmingi esant mažam graužikų išplitimui.

Dar kartais yra taikomas būdas – gyvos fiksacijos spąstai. Jis turi privalumą: dažnai tikrinant nenukenčia pagauti netiksliniai gyvūnai, kadangi jie nesužalojami ir gali būti paleidžiami. Tokius spąstus reikėtų tikrinti du kartus per parą. Pagauti tiksliniai gyvūnai turi būti humaniškai sunaikinami. Tačiau,vėl gi, šis būdas yra tinkamas tik esant mažam graužikų išplitimui ir daugiau taikomas pelėms.

Populiacijos mažinimas. Graužikai plinta ten, kur yra atitinkamos sąlygos – maistas, buveinės, o žiurkių atveju, reikalingas ir vanduo. Taigi, neišpildžius vieno ar kelių šių reikalavimų, įmanoma sumažinti graužikų populiaciją. Pagrindinė graužikų kontrolės strategija – užkirsti kelią prie maisto ir vandens atsargų, bei vietovių, kuriose graužikai gali padaryti urvus, mažinimas.
Graužikų izoliavimas susijęs su apsauga „jautrių“ pastatų, tai yra: maisto, pašarų laikymo vietomis. Įrengus patalpas, neprieinamas graužikams, būtų žymiai sumažintas biocidų naudojimas. Tačiau tokių patalpų įrengimas pakankamai komplikuotas gyvulininkystės ūkiuose, kur turi būti prieiga prie maisto ir vandens.

NMVRVI specialistai primena, kad rodenticidų jauko negalima dėlioti „kur papuolė“. Jaukas visada turi būti apsaugotas nuo aplinkos poveikio: uždengtas ar įdėtas į specialią talpą, dedamas nurodytais atstumais ir jo visada reikia dėti tiek, kiek nurodyta biocido naudojimo instrukcijoje.

Ūkio subjektai, vykdantys graužikų stebėseną, sunaudoja mažesnius rodenticidų kiekius, tokiu būdu sutaupo ne tik pinigines lėšas, bet sykiu apsaugo žmones ir gyvūnus nuo įvairių graužikų platinamų ligų. Šių preparatų naudojimas neturi kenkti visuomenei ar aplinkai.