NEMOKAMA PACIENTŲ PAVĖŽĖJIMO PASLAUGA: VISKAS, KĄ REIKIA ŽINOTI

Negalintys savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos, vyresni nei 75-erių ir socialiai pažeidžiami pacientai bus nuvežami ir parvežami nemokamai. Tačiau savivaldybėms vis dar neaišku, kas už tokią paslaugą mokės ir kaip organizuoti patį procesą. Apie tai – LNK reportaže.

Bandomasis pacientų pavėžėjimas pasiteisino. „Šis bandomasis pavėžėjimo projektas turi virsti į nacionalinį lygmenį ir startuoti nuo liepos 1 d.“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Pacientams, kuriems nustatytas 50 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumas, vyresni nei 75-erių ir nepasiturintys džiūgauja – nebereikės sukti galvos, kaip ir su kuo nuvažiuoti, tereikės paskambinti trumpuoju nemuriu 1808.

„Mes bijome, kad gali išaugti į tokį dalykėlį, kad atsiras daug klientų, kurie pageidaus nemokamai važiuoti į įstaigas, pas gydytojus, kam čia mokėti?“ – baiminasi Panevėžio rajono meras Antanas Pocius. Paslauga pacientui nemokama, tačiau mokės kas? „Tas klausimas neišspręstas ir iš kokių lėšų mes turėsime tai daryti, deja, deja, neaišku“, – teigė meras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Savivaldybės yra pasirengę tą pavėžėjimą daryti, tačiau visuomet iškyla klausimas, kokios tai yra lėšos. Aš suprantu, valstybės biudžetas yra suplanuotas, tačiau savivaldybės taip pat yra suplanavę savo biudžetus“, – svarstė Savivaldybių asociacijos l. e. p. prezidentas Audrius Klišonis.

„Biudžete nėra šiai paslaugai numatyta (lėšų), kadangi sausio 1-ąją mes dar nebuvome įsitikinę, kad ši paslauga veiks. Susipirkti transportą reikia, reikės kitų metų biudžete dėlioti šiuos dalykus“, – dėl finansavimo turintis neaiškumų sakė ir Šiaulių rajono meras Česlovas Greičius.

Šiaulių rajone bandomojo varianto net nebuvo. Kaip reikės dirbti, meras sako, važiavo pasimokyti į kitas savivaldybes. Nuo birželio 1-osios jau turės turėti ir žmogų, kuris visą tai koordinuos. „Kaip bebūtų keista, gaila ir apmaudu, bet visos pertvarkos, reformos ateina su tokiu neaiškiu galutiniu rezultatu, neaiškia teisine baze. Turbūt tokia yra nusistovėjusi praktika, kad pabandysime, o savivaldybės jau pačios išsikapstys“, – pasipiktinimo neslėpė Č. Greičius.

„Na, yra tokių savivaldybių, kurios galbūt labiau kelia problemas, negu ieško sprendimo būdų“, – į tai atsakė sveikatos apsaugos viceministras.

Pavėžėjimas bus skirstomas į tris lygmenis. Vienas – savivaldybės, kai pacientas vežamas tik savivaldybės ribose. Kai jau kertama savivaldybės riba – taps valstybės lygmens, taip pat valstybės lygmens bus įvardijamas specializuotas pavėžėjimas gulintiems pacientams, kur gali prisijungti greitosios medicinos pagalbos automobiliai.

„Ten, kur nereikia teikti pagalbos, greitoji neturėtų būti siunčiama, nes bet kokiu atveju tai yra ir įrangos dėvėjimasis, ir automobilio, ir, aišku, žmogiškųjų išteklių. Dabar tokia karšta bulvė, kurią mėto vieni nuo kitų“, – teigė greitosios medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.

Yra tokių savivaldybių, kurios galbūt labiau kelia problemas, negu ieško sprendimo būdų.

Pagal lygmenis skirsis ir finansavimas. „Valstybinis specializuotasis dengiamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, valstybinis nespecializuotas dengiamas iš valstybės biudžeto lėšų, na ir savivaldybės lygmens pavėžėjimas. Matyt, (jis) ir yra tas, dėl kurios turime sutarti“, – kalbėjo A. Pečkauskas.

Tačiau nesutarimų yra ne viename, o dviejuose lygmenyse. „Yra numatyta, kad kertant savivaldybės ribą paslauga vadinsis valstybės lygio valstybės finansuojama, tai šiuo atveju žiedinėms savivaldybėms, tokioms kaip Vilniaus, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, yra išimtis. Vadinasi, mes turime surasti būtent viduje tų lėšų“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos patarėja Agnė Andriulytė.

„Žiedinių savivaldybių administracija iš tikrųjų esame pikti, kad mums išvis nebus kompensuojami jokie dalykai“, – sakė Šiaulių rajono meras.

„Ministerija pateikė pavyzdį, kad jeigu savivaldybėje yra 50 tūkst. gyventojų, tai gal reikėtų lėšų nuo 100 tūkst. iki 1,5 mln. eurų. Būtent Kauno rajone yra virš 115 tūkst. gyventojų, tai galime įsivertinti, kokie tai galėtų būti kaštai“, – skaičiavo Kauno rajono administracijos savivaldybės gydytoja Gabrielė Petraitė.

Č. Greičius sako, kad siūlė paslaugos pradžią pavėlinti bent pusmečiu ir labiau pasiruošti, tačiau „ministerija principingai viską startui paruošė nuo liepos 1 d.“

„Kodėl mes tai turėtume daryti? Nei Vietos savivaldos įstatymas, nei joks kitas įstatymas mūsų neįpareigoja vežti pacientų, dėl to mes ir prašome: parodykite pagrindus ir parodykite visą algoritmą, kodėl mes turėtume tai daryti“, – piktinosi A. Andriulytė.

Savivaldybių asociacija žada dėl lėšų kreiptis ir į Finansų ministeriją, ir į premjerę. Dar šiems metams reikėtų maždaug 8 mln. eurų.

„Aš manau, kad mes tikrai surasime ir schemą, ir finansavimą, ir manau, kad tiesiog susidėliosime. Labai suprantu, yra naujovė, ji daug kam kelia nerimą dėl to, kad yra naujovė“, – ramino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.