Išsivysčiusiose šalyse smarkiai sugedę vaiko dantys laikomi ženklu, jog vaiko tėvai arba globėjai nesugeba juo deramai pasirūpinti. Mokslininkai nustatė, kad labiau genda tų vaikų dantys, kurie gyvena nepasiturinčiai, patiria stresą ar netgi smurtą.

Žinoma, dantų sveikatai turi įtakos ir paveldimumas, danties kietųjų audinių sandaros ypatumai, seilių sudėtis, ir netgi vaiko temperamentas, tačiau, pasak odontologų, šiems veiksniams galima suversti tik 50 proc. kaltės – likusieji 50 proc. vis dėlto tenka socialinei kultūrinei aplinkai, kurioje auga mažasis žmogus, tėvų išsilavinimui, sąmoningumui ir socialinei padėčiai.

Kai kurie specialistai laikosi dar griežtesnės nuomonės ir tvirtina, kad dauguma vaikų, kuriems diagnozuotas ankstyvasis dantų ėduonis, gali būti laikomi kenčiančiais nuo dantų nepriežiūros, o tai reiškia, kad pažeidžiama jų teisė augti sveikiems. Pavyzdžiui, Švedijoje tėvai negali vengti vaikų vizitų pas odontologus. Jų dažnis yra nustatytas teisės aktais, ir jeigu tėvai neatveda mažylio numatytu laiku, odontologai siunčia jiems kvietimus. Pakartoję kvietimą kelis kartus, bet nesulaukę atvykstant vaiko, dantų gydytojai privalo kreiptis į tarnybas, atsakingas už vaikų gerovę.

Be reikalo netaiso pieninių dantų

Sovietmečiu gyvavusios privalomosios dantų patikros mokyklose ir darbovietėse išnyko kartu su anais laikais. Dabar už savo dantų sveikatą kiekvienas atsakingas asmeniškai, tačiau labai didelei daliai ši atsakomybės našta per sunki. 2006-2009 m. atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje dantų gydymo daugiau ar mažiau bijo net 51 proc. žmonių. Vokietijoje tokių yra vos 11 proc., Australijoje – 16 proc., Turkijoje – 21,3 proc. O jeigu suaugusieji bijo patys, vadinasi, ir vaikų neskatina tikrintis ar gydytis.

Vaikų su ėduonies pažeistais dantimis Lietuvoje yra tiek pat, kiek ir bijančiųjų dantų gydytojo – 51 proc. Toks vaikų dantų sugedimo mastas būdingas nebent Indijai, kurios 70 proc. gyventojų gyvena kaime - Lietuvoje kaime gyvena tik 33 proc. žmonių.

Didelės baimės akys dar labiau išsiplečia į mūsų vaikų dantų sveikatos statistiką pažvelgus išsamiau: 7-8 metų amžiaus grupėje ėduonies paplitimas siekia 85,5 proc., 9-10 metų – 88,9 proc., 12 metų – 70,6 proc. Kai kurių tyrimų duomenimis, ypač bloga padėtis Jonavoje ir Plungėje – šiuose miestuose dantų skylučių rasta net devyniems iš dešimties mažamečių. Vaikų dantys mažiau sugedę net besivystančia šalimi laikomoje Brazilijoje (75 proc.) arba karo kamuojamoje Sirijoje (70 proc.). O ką jau kalbėti apie Vokietiją (39 proc.), Švediją (11 proc.) ar Kanadą (5 proc.).

„Dideli dantų ėduonies intensyvumo rodikliai gali būti aiškinami tuo, kad ėduonis ypač dažnai pažeidžia pieninius dantis, o jie mūsų šalyje gydomi retai“, – sausai aiškina mokslininkai. Iš tiesų, išgirdę, kad vaiko pieniniuose dantyse yra kelios skylutės, kai kurie vaikų tėvai tik numojo ranka: vis tiek iškris.

Tačiau, pasak odontologų, numoti ranka nederėtų: palikti sugedusį pieninį dantį ramybėje galima nebent tada, kai iki jo natūralaus iškritimo likęs ne daugiau kaip pusmetis. Jeigu sugedusiam dančiui burnoje teks būti ilgiau, privalu kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti tolesnį veiksmų planą. Smarkiai ėduonies pažeistą dantį skauda, jis negražiai atrodo, skleidžia nemalonų kvapą, be to, tirpdo žandikaulį, sukelia kaulo, antkaulio, minkštųjų audinių uždegimus, pūlinius veido ir kaklo srityse.

Nesveikuose dantyse esantys mikrobai ir jų gaminami toksinai įjautrina organizmą ir gali sukelti arba paaštrinti tokias ligas kaip tonzilitas, lemti širdies, sąnarių, inkstų veiklos sutrikimus. Ėduoniui įsibujojus, gali būti pažeistos net ir po pieniniu dantimi tūnančios nuolatinio danties užuomazgos – toks dantis arba jau išdygs nesveikas, arba prakiurs vos išdygęs. 

„Pasvarstykime, jei vaikui nuolatiniai dantys pradeda gesti vos spėję išdygti, kaip atrodys jo burna sulaukus pilnametystės? Brandos? Jau seniai suskaičiuota ir įrodyta, kad vieno danties gydymas nuo vaikystės iki senatvės, įskaitant plombų keitimą, dantų šaknų gydymą, galiausiai – danties ištraukimą ir implantavimą arba protezavimą, atsieina 50 kartų brangiau negu to danties profilaktika ir jo sveiko išlaikymas. O juk gerai pagalvojus, kažin ko ypatingo ir nereikia – tiesiog pakanka tinkamai prižiūrėti dantukus nuo pat mažumės ir reguliariai lankytis pas odontologą, net tada, kai nieko neskauda“, – sako Jurgita Pocienė, Daugiavaikių šeimų asociacijos MES įkūrėja ir vadovė.

Paaugliams jau reikia protezų

Nors pagal Lietuvoje galiojančią tvarką pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugos gyventojams turi būti teikiamos nemokamai, o išlaidos kompensuojamos iš lėšų, skirtų pirminio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai už prirašytą gyventoją nustatytomis bazinėmis kainomis, vis dėlto už ačiū susitvarkyti dantis valstybinėje poliklinikoje vargu ar pavyks. Kaip informavo Lina Bušinskaitė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, poliklinikoje suaugusiems pacientams papildomai tenka sumokėti už vienkartines priemones, plombines ir kitas odontologines medžiagas, atsižvelgiant į sunaudotą jų kiekį ir tuo metu galiojančias kainas.

Išimtis – vaikai ir vyresni, besimokantieji dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne vyresni kaip 24 metų jaunuoliai, ir socialiai remtini asmenys, pateikę gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus atitinkamą pažymą; jiems minėtos priemonės ir medžiagos suteikiamos nemokamai.

„2012 m. gydymo įstaigose Lietuvoje buvo prirašyta daugiau kaip 575  tūkst. vaikų iki 18 metų, 220 tūkst. (38 proc.) iš jų buvo suteikta pirminė odontologinė pagalba. Iš viso suteikta 660 tūkst. paslaugų, už kurias gydymo įstaigoms ligonių kasos sumokėjo 24,8 mln. litų PSDF biudžeto lėšų. Taigi vieno paciento iki 18 metų apsilankymui pas odontologą skirta 112,5 Lt, o vienos paslaugos kainos vidurkis – 37,6 lito“, – vardija skaičius L. Bušinskaitė.

Kaip matyti iš statistikos, valstybės užtikrinama pirmine odontologine pagalba naudojasi tik kiek daugiau nei trečdalis Lietuvos vaikų. Tikėtina, kad dalis jų gydosi privačiai, tačiau šis skaičius dėl savaime suprantamų ekonominių priežasčių veikiausiai nėra didelis. Likusioji dalis, ko gero, bando į sugedusius dantis nekreipti dėmesio tol, kol dėmesio paprasčiausiai nebelieka į ką kreipti – buvusių baltų perliukų vietoje žioji tik juodos nuolaužos. Pasak Ovidijaus Kulboko, klinikos „Ovidenta“ atstovo, odontologų jau nestebina, kai pagalbos kreipiasi paaugliai, nebeturintys krūminių dantų – juos negrįžtamai būna sunaikinęs ėduonis. Tokiems vaikams lieka vienintelė išeitis – protezavimas.

L. Bušinskaitės duomenimis, pernai protezavimo paslaugos buvo suteiktos 971 vaikui iki 18 metų, joms valstybė išleido 1,8 mln. litų, o per šių metų 8 mėnesius – jau 829 vaikams, ir iš PSDF lėšų už tokias paslaugas vaikams sumokėta 1,4 mln. litų.