Kolorektalinis vėžys kasmet nusineša beveik 1 mln. gyvybių visame pasaulyje ir yra vienas dažniausiai nustatomų vėžinių susirgimų. Deja, dalis pacientų gydymą pradeda ligai jau pažengus ir pažeidus ne vieną organą. Kadangi kolorektalinis vėžys pradinėse stadijose yra beveik nepastebimas, gydytojai ragina laiku atlikti prevencinius tyrimus – anksti aptikus ligą ir laiku skyrus personalizuotą gydymą, pacientas gali tęsti visavertį gyvenimą.

Paaiškėjo kritinė situacija

Kolorektalinis vėžys gali išsivystyti bet kurioje storosios žarnos dalyje – tiesiojoje arba gaubtinėje žarnoje. Dėl tylių simptomų ir daugeliui nemalonių patikrų vengimo, net 60 proc. pacientų liga diagnozuojama jau trečios arba ketvirtos stadijos, o kartu būna aptinkamos ir metastazės kituose organuose: limfmazgiuose, kepenyse, plaučiuose (NVI vėžio registro duomenys).

Taip nutiko ir ketvirta vėžio stadija sergančiai 35-erių moteriai, kurios vyras pasakoja apie ilgą kelią, kurį teko nueiti iki ligos diagnozės.

„Maždaug prieš pusantrų metų žmona pajuto neaiškius pojūčius – tarsi trūko energijos, krito svoris, lyg ir buvo užkietėję viduriai, vėliau atsirado dideli nugaros skausmai, ėmė tirpti kairė koja. Vizitą pas gydytoją atidėliojo tol, kol skausmai tapo nebepakenčiami, bet gydytoja pasakė, kad tai hemorojus“, – pirmuosius žmonos simptomus prisimena pacientės vyras Justas.

Vaistai nepadėjo, skausmas stiprėjo, todėl moteris vis lankėsi pas gydytojus.

„Sveikata akivaizdžiai blogėjo kasdien. Galiausiai apsilankėme pas gastroenterologę, kuriai užteko pamatyti žmonos veidą, kad nusiųstų atlikti du kraujo tyrimus dėl vėžio, ir paaiškėjo, kad situacija – kritinė. Tik po daugiau nei pusę metų trukusių paieškų gavome atsakymą, kad žmona serga ketvirtos B stadijos storosios žarnos vėžiu su išplitimu į kepenis, pilvo ertmę ir tulžies pūslės latakus. Toks vėžys progresuoja ne savaitėmis, o dienomis“, – pasakoja Justas.

Proveržis: Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. E. Baltruškevičienė teigia, kad ištirti įvairūs genai, kurių pokyčiai padeda pasirinkti veiksmingiausią gydymo metodą ir nuspėti ligos prognozę. / Asmeninio archyvo nuotr.

Pavojinga nepaisyti simptomų

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė įvardija, kad viena vėlyvos kolorektalinio vėžio diagnozės priežasčių yra tuštinimosi sutrikimų, kraujo išmatose, pilvo pūtimo, skausmo ar hemorojų primenančių simptomų nepaisymas. Be to, šie simptomai dažniausiai pasireiškia jau pažengusioje stadijoje.

Gydytoja pasakoja, kad tikrai pasitaiko atvejų, kada pacientai į gydymosi įstaigą atvyksta dėl užsitęsusio kosulio, o ieškant jo pirminės priežasties, atrandami vėžiniai pakitimai plaučiuose, kuriuos sukėlė storosios žarnos navikas.

„Kartais, ypač vyresnio amžiaus pacientams, būna nustatoma lėtinė mažakraujystė. Tokiu atveju jie pastebi būtent anemijos sukeliamus simptomus, dažniausiai nuovargį ar silpnumą. Tačiau jei valgant visavertį maistą ar vartojant maisto papildus hemoglobino kiekis kraujyje vis tiek išlieka mažas, reikėtų pasidomėti, kas sukelia tokią savijautą. Ilgalaikė anemija yra viena iš onkologinių ligų indikacijų. Menopauzę išgyvenančios moterys, kurios skundžiasi mažakraujyste, taip pat turėtų būti tiriamos dėl onkologinių susirgimų“, – aiškina gydytoja.

Galimybės kontroliuoti ligą

Anot gydytojos onkologės chemoterapeutės, pažengęs mokslas leidžia sėkmingai gydyti net ir ketvirtos stadijos kolorektalinį vėžį. Ištirti įvairūs genai, kurių pokyčiai gali padėti ne tik pasirinkti veiksmingiausią gydymo metodą, bet ir nuspėti ligos prognozę.

Plečiasi ir specialių medikamentų arsenalas, o tai suteikia pacientams galimybę, bendradarbiaujant su gydytojais, kontroliuoti ligą net ir ne visiškai pašalinus naviką ar esant metastazėms.

„Pacientai neretai tikisi, kad jiems bus skiriama chemoterapija, ir liga bus įveikta. Tačiau kalbant apie metastazavusią ligą, gydymas dažniausiai būna ilgalaikis, kupinas tiek intensyvių, tiek mažiau intensyvių periodų. Taikant chemoterapiją, biologinę terapiją ar operacinį gydymą, neišvengiama dažnų apsilankymų specialistų kabinetuose, kartais ir papildomos terapijos ar operacijų, ligos eigos sekimo ir pokyčių vertinimo. Sutelkus jėgas, mokslą ir kantrybę, gydymo rezultatai tikrai gali būti sėkmingi, leidžiantys paversti vėžį „lėtine liga“. Tokiais atvejais pacientai daugiau laiko praleidžia ne ligoninėse, o namuose ir net gali toliau dirbti“, – detalizuoja gydytoja onkologė dr. E. Baltruškevičienė.

Svarbi artimųjų parama

Ketvirta ligos stadija sirgusios pacientės vyras pasakoja, kad dėl jauno amžiaus žmonai buvo sudarytas agresyviausias gydymo planas. Nors moterį vis dar vargina stiprūs skausmai, malšinami kitais vaistais ir lašinėmis, vyras sako negalintis atsistebėti savo žmonos stiprybe ir energija: tomis dienomis, kai jai neskauda, ji ir į miestą su drauge išeina, ir parsiveda iš darželio vaiką, rūpinasi namų buitimi.

„Nėra jokių ligos požymių – jeigu tik neskauda, ji gali daug ką daryti. Net ir gydytojai stebėjosi: esą ligos aprašymas rodo, kad žmonai yra labai blogai, bet ji atrodo labai stipri. Net ir plaukai nuo chemoterapijos nenuslinko“, – džiaugiasi Justas ir taip pat atkreipia dėmesį, koks svarbus yra emocinis palaikymas.

„Per visą šį laiką ligoninėse pastebėjau, kad kai atvyksta gydytis vyras, labai dažnai šalia būna jo žmona. O jeigu gydytis atvyksta moteris, dažniausiai ji yra viena. Turbūt nemaža dalis žmonių išsigąsta šios ligos ir pabėga. Bet aš to nesuprantu, juk pats pasirinkau savo žmogų ir savo kelią drauge su juo, tiek džiaugsme, tiek varge. Todėl kiekviename žingsnyje esame kartu ir, manau, tai žmoną labai palaiko ir stiprina“, – pastebi jis.

Galimybė: gydytojas chirurgas proktologas A. Dulskas sako, kad, laiku pradėjus gydymą, pacientas gali gyventi kokybišką gyvenimą. / Nacionalinio vėžio instituto nuotr.

Įvertinti naudą ir žalą

Gydytojas chirurgas proktologas doc. dr. Audrius Dulskas taip pat priduria, kad, pradėjus gydymą, gera gyvenimo kokybė yra galima, tačiau ligos sudėtingumas ir sunkumas lemia ir šalutinių poveikių atsiradimą. Pavyzdžiui, jei buvo taikomas operacinis gydymas, šiek tiek sutrumpinus žarną atsiranda tam tikri žarnyno sistemos sutrikimai, kartais gali būti naudojamas specialus tuštinimosi maišelis – stoma.

„Svarbu žinoti, kad gydymas veikia visas dažniausiai ir greičiausiai besidauginančias ląsteles – ne tik vėžines, bet ir odą, žarnyno gleivinę, plaukus. Tad yra tikimybė vėliau pasireikšti gydymo nulemtiems šalutiniams reiškiniams, tokiems kaip viduriavimas, pilvo spazmai, kartais atsiranda kojų ir rankų pirštų tirpimas, temperatūros pokyčių netoleravimas ar odos būklės pakitimai. Tačiau su šalutiniais poveikiais susitvarkyti ir susitaikyti tikrai galima. Priimdami sprendimą gydytis visada įvertiname naudą ir žalą, taip pat visais atvejais bendradarbiaujame ir diskutuojame su pacientu, aptariame visas galimybes, grėsmes ir tikėtinus rezultatus“, – sako jis.

Sutelkus jėgas, mokslą ir kantrybę, gydymo rezultatai tikrai gali būti sėkmingi, leidžiantys paversti vėžį „lėtine liga“.

Ne nuosprendis, bet indikacija

Išsivysčiusiose šalyse kolorektalinis vėžys diagnozuojamas daug dažniau, negu neišsivysčiusiose. Anot gydytojo chirurgo doc. dr. A. Dulsko, Lietuvoje prevencinė kolorektalinio vėžio programa yra moderni ir veiksminga, tačiau pacientams, turintiems genetinį polinkį į onkologinę ligą, patariama atlikti tyrimus gerokai anksčiau, nei nurodyta programoje.

„Šio vėžio patikros programoje dalyvauja 50–74 metų amžiaus asmenys be išimties, tačiau jeigu asmens giminaičiui kolorektalinis onkologinis susirgimas buvo nustatytas anksčiau, nei didesnės rizikos amžiuje, kviečiame atvykti pasitikrinti 10 metų anksčiau, nei artimasis išgirdo diagnozę. Tyrimo metu atliekamas slapto kraujo išmatose testas ir jeigu jis būna teigiamas, siunčiame kolonoskopijos tyrimui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sulaukus teigiamų pirmojo testo rezultatų, nereikia pernelyg išsigąsti – tai nėra nuosprendis, o indikacija, kad reikia atlikti detalesnius tyrimus ir išsiaiškinti to priežastis. Kuo anksčiau bus aptiktas navikas, tuo sėkmingesni bus gydymo rezultatai“, – sako gydytojas.

Pasakodamas žmonos istoriją, pacientės vyras Justas taip pat atkreipia dėmesį į prevencijos svarbą.

„Pats išsityriau nuo galvos iki pirštų galiukų ir su šeimos gydytoja nutarėme kartą per metus būtinai visus šiuos tyrimus kartoti. Laiko prasme tai yra juokai, svarbiausia žinoti, kad esi saugus ir gali užkirsti kelią tokioms ligoms. Jos per dieną juk neatsiranda, todėl labai raginu stebėti savo sveikatą. Pasakoju mūsų istoriją ne tikėdamasis pagalbos, bet todėl, kad tie, kas ją išgirs, nueitų pasitikrinti ir paragintų tai daryti savo šeimos narius“, – ragina vyras.

Interneto nuotr.

Nemokamai teikiama pagalba

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) primena apie galimybę nemokamai gauti pagalbą: psichologo, dietologo, teisininko konsultacijas, savanorių pacientų gidų teikiamą pagalbą telefonu, pacientų navigacijos sistemą priesvezi.lt – visa informacija pateikiama pagal ligos kelio etapus.