PERŠALIMO LIGOS: ARBATA AR TABLETĖ?

Per savaitę sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir koronavirusu nežymiai ūgtelėjo. Mažiausiai sergančiųjų buvo Utenos apskrityje, daugiausiai – Vilniaus apskrityje. Dėl gripo į ligonines praėjusią savaitę paguldyta 11 žmonių: šeši vaikai ir penki vyresni nei 65 metų asmenys, praneša LNK.

Žmonės papasakojo, ką mieliau renkasi nuo peršalimo – natūralias priemones ar vaistus?

„Linkstu į natūralias priemones. Renkuosi arbatas“, – kalbėjo moteris.

„Nelabai vartoju vaistus. Dažniausiai geriu arbatas su medumi ir imbieru“, – teigė mergina.

„Sušalau baseine, skauda gerklę. Galvoju, kad šitie vaistai tiks ir nuo gerklės, ir nuo visko. Nelabai renkuosi natūralias priemones“, – sakė senjorė.

„Pirmiausiai renkuosi natūralias žoleles. Antroje eilėje būtų pastilės. Kai jau nebepakylu iš lovos, tada pagalvoju apie skambutį gydytojui“, – teigė moteris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ką daryti peršalus, plačiau papasakojo vaistininkė Jovita Aleknienė.

– Kaip reikėtų įsivertinti žmogui, kuris pajuto pirmus peršalimo simptomus? Ar reikėtų jau griebtis kokių tablečių, o gal pradžioje būtų galima prasisukti su natūraliomis priemonėmis?

– Labai nesudėtinga tai nustatyti. Reikėtų kliautis vienu kriterijumi – temperatūra. Jei turite temperatūros iki 38 laipsnių, tai užtenka vaistažolių arbatos, medaus, imunitetą stiprinančių vitaminų. Bet jei temperatūra jau yra aukštesnė nei 38 laipsniai, tuomet reikėtų tablečių gydyti peršalimą.

– Ar reikia skubėti pas savo šeimos gydytoją, o gal pradžioje užtenka pasikalbėti su vaistininku?

– Tik prasidėjus simptomams, geriausia yra kreiptis į vaistinę ir pasitarti su vaistininku. Prasidėjus pirmiems simptomams, ypač, kai nėra temperatūros, turime visą aibę vaistų pasiūlyti. Bet jei yra temperatūra, stiprus gerklės skausmas, labai alinantis kosulys, tuomet reikia kreiptis pas gydytoją.

– Jei temperatūra nėra aukšta, bet savijauta labai prasta, ar reikėtų sunerimti?

– Jei temperatūra nėra aukšta, bet savijauta prasta, pradžiai užtenka ateiti į vaistinę ir padėti gydytis pagal vaistininko patarimą. Tačiau jei negerėja per tris dienas, tada kreiptis pas gydytoją.

– Kokias klaidas daro lietuviai gydant peršalimą?

– Manau, kad lietuviai gan neblogai moka gydytis peršalimą. Bet didžiausia klaida yra, kai namuose turi antibiotikų ir galvoja, kad jų išgėrus, greičiau praeis. Dažniausiai peršalimą sukelia virusas, o antibiotikai neveikia viruso. Todėl tokiu atveju galima net pasunkinti ligos eigą. Kita klaida yra gerti dideles dozes vaistų nuo temperatūros, kai tos temperatūros dar nėra.

– Žmonės dar kartais mėgsta pamaišyti tas veikliąsias medžiagas. Ar galima taip daryti?

– Žinoma, kad galima. Tik reikėtų nepamiršti, kad reikia padaryti pertrauką. Išgeriame vieną tabletę, palaukiame iki šešių valandų ir tik tada imame kitą tabletę. Taip daryti reikia tik tada, kai išgėrus tabletę, temperatūra nekrenta, tada palaukus išgeriame kitą.

– Kas dar gali būti veiksminga iš paprastų priemonių, kurių turime namuose?

– Tinka visos vaistažolių arbatos. Neturite vaistažolių arbatos, tada tinka bet kokia arbata. Svarbu, kad tai būtų šiltas skystis. Galima įdėti į arbatą citrinos, medaus. Jei kyla temperatūra, galima daryti šaltus kompresus, dėti vėsius, drėgnus rankšluosčius ant riešų, kaktos.

– Kokia jūsų nuomonė apie vis populiarėjančias inhaliacijas?

– Jos labai gerai, kai yra pritaikytos. Jei turime sausą kosulį, tai nereikėtų daryti inhaliacijos su vaistais, kurie skatina atsikosėjimą ir gleivių išsiskyrimą. Tai tik dar labiau pasunkins sausą kosulį.

– Ar saugu naudotis tais būdais, kurie yra bandyti dar mūsų močiučių? Jos išvirdavo puodą bulvių, uždėdavo rankšluostį ant galvos reikėdavo kvėpuoti.

– Tas būdas nėra blogas, tačiau reikia daryti labai atsargiai. Mes jo nerekomenduojame, nes veido odai nėra labai gerai nei karštas vanduo, nei karšti garai. Galima nusideginti.