PROFESORIAUS KREDO: KOKIA GYVENSENA — TOKIA IR SVEIKATA

Norint pasveikti vien apsilankyti pas gydytoją nepakanka. Reikia keisti gyvenseną. Tuo įsitikinęs ilgametis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, dabar – Lietuvos kūno kultūros akademijos profesorius, Šilainių poliklinikos Mitybos ir kūno svorio centro konsultantas Leonardas Lukoševičius.

– Jūs – Kaune žinomas sveikuolis, ilgus metus dėstęs biochemiją studentams, tapote mitybos ir gyvensenos dėstytoju. Kodėl pakeitėte savo įsitikinimus?

– Įsitikinimų nepakeičiau, tik pagilinau juos, priėjau prie išvados, kad dažniausiai ligos susijusios su mityba ir gyvensena. Be biochemijos kurso, vedžiau gyvensenos biocheminių aspektų, maisto saugos seminarus studentams, šeimos gydytojams ir farmacijos podiplominių studijų klausytojams. Pastariesiems tai dėstau ir dabar.

Žmogaus sveikata kinta visą gyvenimą. Įvairiausi veiksniai gali ją ne tik žaloti, bet ir stiprinti. Medicina daug nuveikė gydant sergančiuosius, tačiau labiausiai, net 50 proc., sveikata priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Kiti veiksniai – aplinka ir paveldėjimas, sudaro po 20 proc. ir tik 10 proc. mūsų sveikatos priklauso nuo medicininių technologijų. Gaila, kad dauguma žmonių šito teiginio nesuvokia.

– Ar dėl to nenusivylėte – juk daugybę metų mokote visuomenę sveikos gyvensenos?

– Prieš trylika metų pradėjo veikti Kauno apskrities Trečiojo amžiaus universitetas, kurio Sveikos gyvensenos fakulteto dekanu buvau visuomeniniais pagrindais. Fakulteto uždavinys buvo teigti klausytojams žinias apie sveikatos išsaugojimą ir gyvenimo kokybės gerinimą. Jį lankydavo apie pusantro šimto klausytojų. Fakultetas veikė pustrečių metų. Veiklą teko nutraukti, nes neatsirado rėmėjų. Po to man dar metus skambindavo klausytojai ir pageidavo paskaitų.

– Dabar tai perkėlėte į Šviesuvos asociacijos veiklą?

– Šviesuva – tai akademiko Jurgio Brėdikio idėja skleisti visuomenei aktualias mokslo populiarinimo žinias, įgyvendinta 2009 m. Šviesuvos veikloje dalyvauja visas būrys žymių Lietuvos mokslininkų, akademikų ir visuomenės veikėjų. Jau įvyko daug įdomių ir prasmingų renginių, kurie organizuojami nemokamai, o organizatoriai dirba visuomeniniais pagrindais. Pažymėtinas paskaitų ciklas apie tradicinę Rytų mediciną, kurį kuravo ir paskaitas skaitė akademikas J.Brėdikis. Man tenka kuruoti holistinio požiūrio į sveikatą paskaitų ciklą. Akcentuojame civilizacijos ligų ir gyvensenos ryšį.

– Vis dažniau girdime cituojant Rytų medicinos credo: “Pakeiskite mąstymą ir pasikeis jūsų kūnas.” Kaip jūs vertinate vis labiau giriamą kinų mediciną?

– Pasaulio sveikatos organizacija dar 1977 m. priėmė tradicinės kinų medicinos integracijos į šiuolaikinę mediciną programą ir rekomendavo taikyti jos metodus kaip papildomas priemones. Pastaruoju metu daug kam imponuoja Kinijos fenomenas. Tai vienas civilizacijos lopšių, kuriame sukurta unikali medicinos žinių sistema, gebanti veikti subtiliąsias žmogaus energijas. Ji ateina kaip komplementinė, arba papildomoji, medicina.

Rytų medicina neprieštarauja Vakarų medicinai ir gali būti taikoma kartu su ja. Ji tarsi atsvara plačiam cheminių vaistų vartojimui, kurie nepateisino dedamų vilčių. Kuriamos sistemos, kaip derinti Rytų medicinos principus ir Vakarų medicinos pasiekimus, technologijas, mokslo potencialą, įrodymais pagrįstą mediciną.

Rytų medicinos filosofijos pagrindinė kryptis yra profilaktika, jos tikslas – šviesti žmogų, atskleisti jam ligos priežastis, leisti pačiam suvokti ligos kelią. Organizmas priešinasi bet kokiai intervencijai. Vakarų medicina gydo organus, o Rytų – organizmą, siekdama atkurti žmogaus sveikatą.

– Didžiuojamės medicinos pasiekimais, kurie prilygsta pasauliniams, bet Lietuvos vyrų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų beveik tris kartus didesnis nei ES, moterų – pustrečio karto. Lietuvoje didėja mirtingumas ir nuo onkologinių ligų. Kas tai lemia: gydytojai abejingai gydo ar neįperkame vaistų?

– Pas mus yra puikių kardiologų, onkologų, chirurgų, šeimos gydytojų, kurie deda daug pastangų gydant ligonius, bet nevykdoma, o tik deklaruojama pirminė profilaktika, visas dėmesys nukreiptas tik į skiepus. Reikia pažymėti, kad profilaktikos problemos nelengvai sprendžiamos ir ES šalyse, tarp klinikinės praktikos ir rekomendacijų yra atotrūkis, kyla daug neiškumų.

– Vis dėlto ir užsienyje gydytojai visų pirma skiria vaistus, pavyzdžiui, statinus turintiesiems pernelyg aukštą cholesterolį, užuot skirę kokią nors bado dietą.

– ES atlikti tyrimai parodė, kad, nepaisant intensyvaus vaistų nuo hipertenzijos vartojimo, sergančiųjų padidėjusio kraujospūdžio liga nesumažėjo. Kraujo riebalų korekcija statinais yra efektyvi, tačiau beveik pusei pacientų jų koncentracija yra didesnė už rekomenduojamą. Nuolat didėja ir vaistų nuo išeminės širdies ligos vartojimas, bet efektas ne visada pasiekiamas. Šie faktai įrodo, kad gydymas turi būti kompleksinis, su gyvensenos korekcija.

– Kodėl žmonės serga ir nebrangina sveikatos?

– Kai kurie žmonės nesuvokia savo gyvenimo tikslo. Didžiajai daugumai žmonių svarbiausia yra turėti daug materialaus turto, pinigų. Būti sveikam ir turtingam trukdo tie patys veiksniai: padidėjęs nerimastingumas, kai vengiama naujovių, bijoma nesėkmių, kamuoja stresai, kurie skatina riebalų kaupimąsi. Kitus žmones alina per žemas aktyvumas – nenoras nieko daryti, nuolatinis nepasitenkintas lėtina medžiagų apykaitą, slopina skydliaukės veiklą, kūno masė auga net ir normaliai valgant. Šiuo atveju tinka posakis, kad visos ligos – nuo nervų.

– Dėl ligų neretai kaltinama mityba, dominuojantys nesveiki, riebūs maisto produktai, pusfabrikačiai. Ar tai, jūsų nuomone, tiesa?

– Baltijos šalių gyventojai aliejaus suvartoja vos ne du kartus daugiau nei Suomijos. Mums nerūpi, kad aliejai yra gryni riebalai, nors ir neturi cholesterolio. Duoną sviestu tepa du kartus daugiau lietuvių ir estų nei suomių ir latvių. Šviežią pieną geria kas antras lietuvis, o suomių – tik 3 proc., estai ir latviai – atitinkamai kas ketvirtas ir kas trečias.

Kalbant apie pieną, aš visada prisimenu 164 cm ūgio ir 160 kg svorio pacientę, kuri kas vakarą išgerdavo po pusę litro pieno su batonu.

Daržovių ir vaisių Lietuvoje suvartojama du kartus mažiau nei Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje.Beje, žiemą ir pavasarį daržovės ir vaisiai turi daug mažiau biologiškai aktyvių medžiagų. Šiuolaikinės maisto gamybos technologijos sumažina jų koncentraciją maisto produktuose, todėl mitybos ekspertai daro išvadą, kad šiuolaikinė mityba nėra visavertė. Mano galva, vienintelis kelias – kuo daugiau maisto produktų gamintis namuose ir labai atidžiai stebėti, ką perkame.

– Kaip vertinate farmacininkų brukte brukamus ir neretai specialistų skeptiškai vertinamus sintetinius vitaminus ir maisto papildus?

– Vertinant tai, kaip mes maitinamės, būtina papildomai vartoti vitaminų ir mikroelementų papildų, kuriuos turi rekomenduoti specialistai, o ne bet kas. Vitaminai – ne vaistai, bet be jų gyvybė neįmanoma: iš vitaminų susidaro kofermentai, kurie įeina į fermentų sudėtį, o šie katalizuoja biochemines reakcijas ir reguliuoja medžiagų apykaitą. Be to, iš kai kurių vitaminų organizme susidaro antioksidantai ir hormonai. Šiuo atveju papildų skeptikai, matyt, turi galvoje įvairius ekstraktus iš ne visada žinomų šaltinių su skambiais daug žadančiais pavadinimais

– Kodėl mums to neiškina šeimos gyydtojai?

– Mitybos konsultacija yra gana sudėtingas procesas, užtrunkantis apie dvi valandas. Būtina išsiaiškinti paciento gyvensenos klaidas ir pateikti konkrečias rekomendacijas, atlikti kai kuriuos tyrimus. Šeimos gydytojai tokių konsultacijų teikti negali, nes vienam pacientui skirta apie 10 minučių. Be to, reikalingos specializuotos žinios, todėl šeimos gydytojai gali tik patarti kreiptis į mitybos specialistą, o po to pasidometi, kaip sekasi. Deja, kaip parodė apklausos duomenys, šeimos gydytojai retai pataria didinti fizinį aktyvumą, keisti mitybą, o JAV, Anglijoje tokių patarimų gauna beveik pusė pacientų.

Mane labiausiai jaudina tai, kad mūsų žmonės nesuvokia, kokią įtaką ligoms atsirasti turi gyvensena ir mityba. Jiems trūksta žinių, elementariausių gyvensenos taisyklių. Nesilaikydami sveikos gyvensenos reikalavimų žmonės greičiau nutunka ir dėl to išsivysto daugybė ligų: padidėjęs kraujospūdis, išeminė širdies liga, cukrinis diabetas, insultas, miokardo infarktas. Tokių ligų rinkiniu – metaboliniu sindromu Lietuvoje serga daugiau kaip 40 proc. žmonių, jo pradiniai simptomai jau aptinkami tarp vaikų.

Ypač prasta mūsų vyrų sveikata: jie gyvena apie 10 metų trumpiau nei ES vidurkis, o už savo moteris – net 11 metų trumpiau. Lietuvos vyrai dažniausiai serga priešinės liaukos, kvėpavimo organų ir žarnyno navikais. Turbūt labiausiai medikams nerimo kelia vyrų agresyvumas, savo sveikatos nesaugojimas ir suicidinis elgesys.

– Kodėl vyrai tradiciškai nesirūpina savo sveikata?

– Nuo seno suformuota iliuzija, kad vyras yra stiprioji lytis, todėl jam gamta užkodavo geresnę sveikatą, tačiau taip nėra. Matyt, vyrai ne visada sugeba suderinti savo sveikatos išteklius su sveikatos rizikos veiksniais. Vyrai vengia profilaktiškai tikrintis sveikatą. Net ir mano patyrimas tai patvirtina: iš konsultuotų asmenų vyrai tesudarė apie 3 proc. Moterys turėtų labiau rūpintis savo vyrų sveikata. Šiuo atveju tinka H.Balzako žodžiai: „Tautos ateitis – motinų rankose.“

– Pafantazuokime: ką darytumėte, jei visuomenei sveikatinti jums duotų 100 mln. litų?

– Imčiausi tikrosios, o ne popierinės profilaktikos. Kiekviename rajone reikia įsteigti mitybos ir gyvensenos kabinetus, kuriuose būtų teikiamos nemokamos konsultacijos. Šiuo metu mokamas konsultacijas teikia privačios įstaigos. Nesutinku su nuomone, kad gyventojai nenori sveikiau gyventi. Jie paprasčiausiai nežino, kaip tai daryti. Reikalingos pakartotinės konsultacijos, o tai – ekonominės išlaidos. Tokias konsultacijas turi teikti tik gydytojai arba specialiai paruošti konsultantai, kurie sugebėtų motyvuoti pacientą.

Sveikos gyvensenos principų turi būti mokoma nuo lopšelio-darželio. Šis darbas turi būti tęsiamas vidurinėse mokyklose ir universitetuose. Teko konsultuoti vaikus, kurie labai išgyvena dėl nutukimo ir draugų patyčių. Lietuvai reikalingi sveiki žmonės, todėl sveikatos politika turi keistis realiai, nes jos vadyba netinkama.

– Ar žinias, kurias sukaupėte ir perteikiate kitiems, taikote sau?

– Argi nematyti pažiūrėjus į mane? O jei rimtai – valgau saikingai, renkuosi kuo sveikesnius produktus, laikausi fizinio aktyvumo režimo, kiekvieną rytą mankštinuosi sveikatingumo centre.