Radikulitas – tai stuburo smegenų nervų šaknelių pažeidimas, lydimas aštraus skausmo, o  kartais ir – judėjimo sutrikimų. Jis gali prasidėti bet kurioje stuburo dalyje, o dažniausia priežastis yra ant kremzlių ir slankstelių susikaupusios druskos bei negydoma osteochondrozė.

Paprastai šis negalavimas ištinka, kai tarpslanksteliniai diskai prispaudžia tarp jų esančias nervų šakneles. Taip atsitinka esant stuburo deformacijai ir tarpslankstelinių diskų degeneracijai, kuri dažniausiai yra osteochondrozės pasekmė. Kitos deformacijos priežastys yra įgimtos stuburo ydos, traumos, sušalimas ir įvairios infekcinės ligos.

Osteochondrozė apie save praneša skausmu, stinguliu ir slankstelių traškėjimu judant. Iš pradžių galima jausti tik nuovargį, sunkumą ir nugaros raumenų tempimą. Skausmo pojūtis gali būti gana trumpalaikis, tačiau pamažu – laiko trukmė individuali ir neapibrėžta – skausmas stiprėja ir jo priepuoliai ilgėja. Kaip minėta, jų kulminacija yra radikulitas.

Tačiau radikulitą gali sukelti ne tik osteochondrozė, jis gali prasidėti ir nuo streso, infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimų ir sunkumų kilnojimo bei slystelėjimo, sprūstelėjimo ir kitokių nevalingų judesių. Statistika rodo, kad nuo šios negalios kenčia kas aštuntas Žemės gyventojas ir, anksčiau buvusi tik pagyvenusių bei vidutinio amžiaus žmonių problema, ši liga ima jaunėti.

Jei „susuko“ radikulitas, galima išgerti porą tablečių skausmą malšinančių vaistų, patrinti skaudančią vietą specialiu tepalu, pavyzdžiui, bičių ar gyvačių nuodais ir atsigulti į lovą. Beje, ji turi būti gana kieta. Porą dienų reikėtų ramiai pagulėti, o vėliau praverstų fizioterapijos procedūros bei gydomoji mankšta. Radikulitas gydomas ir priešuždegiminiais vaistais, tokiais, kaip ortofenas, ibuprofenas bei diklofenakas, beje, jie numalšina ir skausmą, taip pat B grupės vitaminais. Tačiau geriausia savigyda neužsiiminėti ir kreiptis pagalbos į specialistus.