Tyrimas: jaunų žmonių finansinė sveikata Lietuvoje – prasčiausia | KaunoDiena.lt

TYRIMAS: JAUNŲ ŽMONIŲ FINANSINĖ SVEIKATA LIETUVOJE – PRASČIAUSIA

  • 5

Lietuvoj finansiškai labiausiai pažeidžiami 18–29 metų žmonės, rodo naujausias tyrimas. Anot jo, tarp visų amžiaus grupių jie pasižymi tiek prasčiausiais finansiniais gebėjimais, tiek ir silpniausiomis žiniomis apie finansus.

Banko „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas, kuris kuris apima finansinių gebėjimų bei žinių vertinimą, 18–29 metų grupėje siekia 47 balus iš 100, 30–39 metų grupėje – 51 balą, 40–49 metų grupėje – 49 balus, 50–59 metų – 53 balus, 60 metų ir vyresnių – 55 balus.

„Finansinės sveikatos indeksas yra aukščiausias 60 metų ir vyresnių gyventojų grupėje, o žemiausias yra tarp jaunų suaugusiųjų. Vis dėlto, nors vyresnių, ypač sulaukusių pensinio amžiaus gyventojų pajamos mažos, jie neretai turi santaupų, būstą, yra sukaupę nemažai finansinių žinių. Tuo metu savarankišką gyvenimą ir karjeros kelionę pradedantis jaunimas dažnai stokoja visų šių elementų, retas gali pasigirti ir solidesnėmis pajamomis“, – pranešime sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Finansinės sveikatos indeksas yra aukščiausias 60 metų ir vyresnių gyventojų grupėje, o žemiausias yra tarp jaunų suaugusiųjų.

 

Finansinių gebėjimų subindekso vidurkis Lietuvoje siekia 51 balą, finansinio raštingumo – 55 balus. Tuo metu 18–29 metų grupėje rodikliai siekia atitinkamai 46 ir 50 balų ir yra žemiausi iš visų amžiaus grupių.

Apklausos duomenimis, mažiau nei dešimtadalis jaunų žmonių užtikrintai gali pasakyti, kad jaučiasi visiškai finansiškai saugūs. Tai, anot J. Cvilikienės, patvirtina ir kiti tyrimo rezultatai.

„Kaip rodo apklausa, daugiau nei pusės jaunų žmonių mėnesio išlaidos viršija jų pajamas arba yra joms lygios. Tai rodo, kad su finansiniu nesaugumu nemaža dalis jaunimo susiduria kone kasdien“, – sakė ji.

Tarp 18–29 metų gyventojų 3 mėnesių pajamų dydžio ar didesnį finansinį rezervą turi tik 12 proc. respondentų. Palyginimui, tokio dydžio santaupų sako turintys 56 proc. 60 metų ir vyresnių gyventojų.

Kaip pastebi Finansų instituto vadovė, maždaug 1 iš 10 jaunuolių jaučiasi gebantys susidoroti su netikėtomis išlaidomis, panaši dalis gali užtikrintai pasakyti, kad jų finansai suteikia jiems pakankamai laisvės.

Tuo metu visų respondentų, kurie sako esantys visiškai finansiškai savarankiški, vidurkis siekia 54 proc.

Reprezentatyvų tyrimą sausio mėnesį „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų nuo 18 iki 75 metų.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

praktiškai

konservatoriai ir vikingų banko statytiniai pasiekė užsibrėžtą tikslą- apiplėšti istątymiškai....

Finansiškai nesveikas

Kaip sakydavo mano senelis - iš didelio rašto išėjo iš krašto …Finansinė sveikata - nauja diagnozė ?

Šiaip

Tai jo norėti, jei jauni žmonės didesnę dalį pajamų palieka greito maisto užkandinės, kavinėse ir koncertuose . Kai tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės perka pagal galimybes, jeigu neturi pakankamai lėšų - tik duoną ir pieną, miltų , kruopu, druskos, bulvių, maistą gaminasi namie, nesilaiko renginiuose, nevažinėja paspirtukai at nuomotais automobiliais, vaikšto pėstute. Kai neturėjau ką valgyti- užteko duonos ir vandens. Aišku toks racionas tik neilgą laika- kol atsiras pajamų. Pajamos jaunimo didesnės dalies yra didesnės nei vyresnių, todėl baimė žaisti nesąmones.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS