Dėl anksčiau buvusių operacijų atvira išsiplėtusios aortos chirurgija 35-erių Viktorijai būtų ypač rizikinga. Todėl Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų gydytojai pirmieji Baltijos šalyse atliko minimaliai invazyvią procedūrą su individuliai pritaikytu stentgraftu.

Daugiadalykio konsiliumo sprendimas

Pasak procedūrą atlikusių gydytojų VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro intervencinės radiologijos skyriaus gydytojo intervencinio kardiologo doc. Andriaus Berūkščio ir intervencinio radiologo Roko Girčiaus, ši minimaliai invazyvi procedūra su individuliai pritaikytu stentgraftu atlikta pacientei po daugiadalykio konsiliumo sprendimo.

„Pacientei jau yra atlikta ne viena operacija – protezuotas aortos vožtuvas ir pilvinė aorta, stentuota nusileidžianti aorta. Kai ir aortos lanke buvo aptikta aneurizma, didėjo jos plyšimo grėsmė, buvo suplanuota ši procedūra“, – sako intervencinis kardiologas doc. A. Berūkštis. – Kartu su gydančiu kardiologu, kardiochirurgais buvo nuspręsta, kad per kirkšnį atliekama procedūra, net ir turėdama tam tikros rizikos, bus saugesnė nei atvira operacija.“

Iššūkis: kardiologo A. Berūkščio ir radiologo R. Girčiaus atlikta procedūra pareikalavo ypatingo meistriškumo. / Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų nuotr.

Prireikė ypatingo preciziškumo

Aortos lanko aneurizmos gydymas dengtu stentgraftu vyksta taikant bendrą nejautrą, kontroliuojant rentgenu. Stentgraftas (sintetiniu audiniu – graftu – dengtas metalinis karkasas) yra pagamintas individualiai pagal pacientės anatomiją su skylėmis, į kurias įkišami papildomi stentai galvos arterijoms.

„Operacija unikali tuo, kad pirmą kartą Baltijos šalyse stentgraftas panaudotas ypatingoje kraujotakos vietoje – aortos lanke su šakomis, kurios aprūpina krauju galvos smegenis. Procedūrai atlikti reikia ypatingo preciziškumo, nes bet kokios neatsargios ar užtrukusios manipuliacijos gali sukelti insultą ir kitų rizikų. Džiaugiamės, kad pacientė išvengė šių komplikacijų, procedūra atlikta sklandžiai“, – sako intervencinis kardiologas doc. A. Berūkštis. – Šios apie tris valandas trukusios procedūros pranašumas yra tas, kad jos metu nereikalinga dirbtinė kraujotaka, lengvesnė pooperacinė eiga, pacientas trumpiau gydomas ligoninėje, jis greičiau sveiksta.“

Atliekant šią procedūrą ypač svarbus komandinis daugelio sričių specialistų – gydytojų anesteziologų, kardiologų, kardiochirurgų, intervencinių kardiologų ir radiologų, slaugytojų – darbas.

Ypatinga gimtadienio dovana

Pacientės Viktorijos ligą lėmė Marfano sindromas, kuriam būdingos įvairios širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat nustatomas ir aortos įvairių vietų išsiplėtimas (mediciniškai vadinamos aneurizmos). Šių pacientų gyvybei kyla grėsmė, kai aneurizmos skersmuo pasiekia 5 cm.

Operacija unikali tuo, kad pirmą kartą Baltijos šalyse stentgraftas panaudotas ypatingoje kraujotakos vietoje – aortos lanke su šakomis, kurios aprūpina krauju galvos smegenis.

Išskirtinė procedūra Viktorijai buvo numatyta atlikti ne eilinę dieną, o minint 35-ąjį gimtadienį.

„Kadangi operacijų turėjau jau ne vieną, tai tik džiaugiausi, kad šios procedūros nesutrukdė kokios nors kliūtys – karantinas ar kažkas kita, kaip buvo prasidėjus pandemijai, – sako moteris. – Savos aortos jau nebeturiu – ją visą sutvirtino šiuolaikinėmis medicinos galimybėmis pasinaudoję puikūs gydytojai.“

Viktorijos ligų pradžia susijusi su nėštumu – kūdikio besilaukianti moteris kreipėsi genetikų konsultacijos ir šie patvirtino Marfano sindromą.

„Kūdikis gimė po suplanuotos Cezario operacijos, kiek sustiprėjusi po jos buvau operuota vėl – atlikta atvira širdies operacija. Po metų – stiprus skausmas pilve ir diagnozuota pilvinės aortos atsisluoksniavimas, atlikta jos stentavimo operacija. Tuo metu buvo nustatyta ir aortos vožtuvo stenozė (susiaurėjimas) – būtina ir čia tvarkyti, – savo operacijų ir procedūrų maratoną prisimena Viktorija. – Šią procedūrą sutrikdė prasidėjusi pandemija. Tačiau jai pasibaigus, vėl vykau į ligoninę tęsti gydymo. Esu dėkinga jau daug metų mane gydantiems visiems gydytojams. Šį kartą – už puikiai atliktą unikalią procedūrą.“

Viktorija jaučiasi gerai, o sustiprėjusi svajoja vėl rūpintis savo gėlynais ir nudžiuginti sūnų. „Esu biologė, gamta man suteikia atgaivą. Na, o sūnus, kuris yra ir paguoda, ir didelis džiaugsmas, vis klausia, kada galėsime įgyvendinti jo svajonę ir drauge pasivažinėti dviračiais“, – šypsosi Viktorija.