UŽDRAUSTAS MAISTO PRIEDAS – VIS DAR PARDUOTUVIŲ LENTYNOSE?

Socialiniame tinkle viena mama sukėlė audrą dėl vaikui dovanotų saldumynų, kurių etiketėje rado nurodytą ES nuo pernai uždraustą maisto produktuose naudoti maisto priedą. Kokių pavojų slepia šis priedas?

Titano dioksidas

„Kas norėtų „kokybiškų saldumynų“ savo vaikams su vienu ES 2022 m. uždraustu priedu, kuris potencialiai yra genotoksiškas, ir kitu, dar neuždraustu, bet net ant etiketės išskirtu, kaip galinčiu neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį?“ – feisbuke klausė Jarūnė.

Atžalai dovanų gavus spalvotų guminukų, ji pasmalsavo, iš ko pagaminti šie skanumynai.

„Jau net etiketėje parašyta, kad vienas iš dažiklių E129 (Alura raudonasis AC) gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį. Pagal įvairius šaltinius šitas dažiklis yra laikomas pavojingu, yra histamino išlaisvintojas ir gali suintensyvinti astmos simptomus, kartu su benzoatais sukelia vaikų hiperaktyvumą. Kitas dažiklis E120 (kochinelas, karmino rūgštis, karminas), gaminamas iš trintų vabzdžių skeletų, gali sukelti alerginę reakciją ir vaikų hiperaktyvumą, todėl netinkamas vaikų mitybai. Dar vienas dažiklis E133 (briliantinis mėlynasis FCF) pagal įvairius šaltinius laikomas pavojingu, gali sukelti alerginių reakcijų“, – vardijo mama.

„Na ir vyšnaitė ant torto – dažiklis E171 (titano dioksidas). Jis jau nuo 2021 m. yra laikomas nesaugiu, o nuo 2022 02 visoje ES įsigaliojo draudimas maisto gamyboje naudoti titano dioksidą. Buvo duotas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis, per kurį verslas turėjo prisitaikyti ir pakoreguoti savo produktų gamybą, pašalindamas titano dioksidą iš maisto produktų sudėties. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkų vertinimu, suvartojus titano dioksido dalelių, galima genotoksiškumo rizika. Titano dioksido dalelių absorbcija yra maža, tačiau organizme jos gali kauptis. Maisto priedui E171 negalima nustatyti leistinos paros suvartojimo normos. Jis uždraustas ir gyvulių pašaruose“, – dėstė moteris.

Ji nurodė, kad ant guminukų etiketės nurodytas galiojimo laikas – 2025 m. vasario 28 d., ir klausė, kodėl tokie maisto produktai vaikams vis dar prekyboje? „Didžiausia komedija yra tai, kad ant guminukų pakuotės užklijuotas lipdukas TU VALGAI KOKYBIŠKUS SALDUMYNUS“, – rašė mama, ant „Majų“ produkcijos pastebėjusi tokį lipduką.

Staigmena: mama pasmalsavo etiketėje, kokių saldumynų dovanų gavo vaikas, ir buvo nemaloniai nustebinta gaminio sudėtyje pastebėjusi ES draudžiamą maisto priedą titano dioksidą E171. Jarūnės nuotr.

VMVT neturi informacijos

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), į kurią kreipėsi ir minėta moteris, nusiųsdama turimą informaciją, ir „Kauno dienos“ žurnalistai, teigė, kad „nėra nustačiusi ar gavusi informacijos apie tai, kad verslas nesilaikytų šio maisto priedo E171 draudimo sąlygų“.

Titano dioksidas, kaip baltos spalvos dažiklis, naudotas konditerijoje glajams, įdarams ir pan., saldumynuose, maisto papilduose tablečių pavidalu ir kituose maisto produktuose.

Dažniausiai maisto priedai padaro produktą priimtinesnį vartotojui – gražesnės spalvos, geresnės tekstūros ar skonio.

VMVT patvirtino, kad titano dioksidas vertinamas kaip nesaugus, nes „EFSA negalėjo atmesti susirūpinimo dėl titano dioksido nanodalelių genotoksiškumo, todėl, esant daug neaiškumų, padarė išvadą, kad titano dioksidas (E171), naudojamas kaip maisto priedas, nebegali būti laikomas saugiu“.

VMVT „Kauno dienai“ nurodė, kad „maisto priedo E171 draudimas įsigaliojo taikant pereinamuosius laikotarpius gamybai ir išpardavimui“. Ir pripažino, kad produktų su E171 vis dar teisėtai gali būti rinkoje.

„Atsižvelgiant į produktams suteikiamus galiojimo laikus, tikėtina, kad ilgesnio galiojimo produktų, teisėtai pagamintų iki 2022-08-07, yra / galėtų būti rinkoje. VMVT nuomone, maisto verslas, reaguodamas ir atsižvelgdamas į vartotojų jautrumą ir interesus, turėjo atsižvelgti į galiojančią Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuomonę dėl titano dioksido saugos ir siekti maksimaliai tenkinti vartotojų lūkesčius“, – teigė tarnybos atstovai.

Vienas kąsnis – nieko tokio?

Kaip VMVT vertina požiūrį, kad nuo nedidelio kiekio, nuo vieno kąsnio nieko neatsitiks? „Klaidinga vienareikšmiškai teigti, kad maisto priedai yra kenksminga medžiaga. Visi leidžiami maisto priedai (tam tikrame maiste, tam tikru kiekiu) yra saugūs ir juos saugu vartoti per maistą. Leistų maisto priedų naudojimo sąlygos maiste nuolat peržiūrimos. Pagal bendrą maisto priedų leidimo suteikimo procedūrą ir pervertinant yra įvertinama maisto priedo kilmė, jo gamybos būdas, poveikis (rizika) žmonių sveikatai (Europos maisto saugos tarnyba įvertina turimus naujausius toksikokinetikos, pusiau lėtinio toksiškumo, genotoksiškumo, lėtinio toksiškumo arba kancerogeniškumo; toksiškumo reprodukcijai ir vystymuisi duomenis) ir suvartojimo duomenys“, – teigė tarnybos atstovai.

Jie minėjo, kad tarp leidžiamų maisto priedų yra tokių, kurie vis dėlto turi neigiamą poveikį tam tikroms žmonių grupėms, ypač, kai tokio maisto, kuriame yra tų maisto priedų, yra vartojama per daug ar per dažnai.

Apie atitinkamų tokių kelių maisto priedų buvimą maiste vartotojai visada privalomai informuojami maisto produktų ženklinime, pvz.:

•oranžinis geltonasis (E110); chinolino geltonasis (E104); karmoisinas (E122); raudonasis dažiklis (Allura Red) (E129); tartrazinas (E102); raudonasis ponso dažiklis 4R (E124) – gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį;

•aspartamas, aspartamo-acesulfamo druska (sadikliai) laikomi fenilalanino šaltiniu;

•polioliai (sorbitolis (E420), manitolis (E421), izomaltas (E953), maltitolis (E956), laktolis (E966), ksilitolis(E967), eritritolis (E968)) didesniu kaip 10 proc. kiekiu maiste – vartojant dideliais kiekiais gali sukelti viduriavimą;

•E 220–228 (sieros dioksidui – sulfitams) daugiau kaip 10 mg/kg maiste yra laikomi alergenais – nurodomi paryškintai.

Nebūtinai pigesnis

Pasidomėjome, kaip VMVT vertina maisto produktų pasiūlą, jų sudėtį dabartinėje rinkoje ir kaip vertina maisto priedų gausą maiste.

Tarnybos atstovai teigė, kad maistas gali būti gaminamas nenaudojant maisto priedų ir tokių maisto produktų vartotojas gali rasti pagal apie maistą pateiktą informaciją (ženklinimą).

Maisto priedai negali maskuoti prastesnės kokybės žaliavos ar maisto, higienos laikymosi trūkumų.

„Vartotojui, atsižvelgus į jo paties poreikius, yra suteikta galimybė prieš įsigyjant maistą pirmiausia susipažinti su jo sudėtimi ir kita svarbia informacija (pvz., vartojimu, laikymo sąlygomis ir pan.). Maisto priedų nebus ar bus mažiau neperdirbtuose maisto produktuose, išskirtinės kokybės produktuose, pvz., ekologiškuose produktuose“, – komentavo tarnybos atstovai.

Jie akcentavo, kad maisto priedų naudojimas ar nenaudojimas maiste nesusijęs ir negali būti siejamas su prastesnės kokybės ar pigesniu maistu.

„Maisto priedas, kurį svarstoma leisti ar jau yra leidžiamas, visada turi turėti pranašumų ir naudos ne tik gaminamam produktui, bet ir vartotojui, pvz., maisto priedai padeda išlaikyti maisto produkto maistingąsias savybes; padeda išlaikyti maisto produkto kokybę ar stabilumą arba pagerinti juslines savybes (su sąlyga, kad nebus nuslėptas tikrasis maistas (ar jo savybės), nes tai klaidintų vartotoją) ir pan. Maisto priedai negali maskuoti prastesnės kokybės žaliavos ar maisto, higienos laikymosi trūkumų“, – nurodoma atsakyme.

Atsarga: dietologė J. Parnarauskienė perspėjo, kad, jei produktas pagamintas ne ES, jo sudėtyje gali būti titano dioksido. J. Parnarauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Dietologė: maisto priedai iškreipia skonio jutiklių veiklą

Santaros klinikų gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė „Kauno dienai“ papildė, kad titano dioksidas naudojamas kaip maisto dažiklis (E171) ir, kaip ir visų maisto dažiklių, jo technologinė funkcija yra padaryti maistą vizualiai patrauklesnį, suteikti spalvą maistui, kuris kitu atveju būtų bespalvis, arba atkurti pirminę maisto išvaizdą.

Dietologės turimais duomenimis, pagrindinės maisto produktų grupės, kur naudojamas titano dioksidas – saldainiai, kavos balintojai, pieno produktai, kepinių dekoracijos ir baltieji padažai, perdirbti riešutai. VMVT sąraše – ir sriubos, sultiniai, įvairios sumuštinių užtepėlės.

„Nors titano dioksido absorbuojami tik nedideli kiekiai žarnyne, tačiau jis kaupiasi audiniuose. Todėl jo poveikis priklauso nuo gaunamo kiekio ir vartojimo laiko. Nuo 2022 m. šis maisto priedas Europos Komisijos yra uždraustas naudoti maisto produktuose. Amerikos maisto ir vaistų agentūra neuždraudusi šio maisto priedo, taip pat jo (kaip ir kitų maisto priedų) žymėjimas ten pagamintų produktų etiketėse nebūtinas. Jei produktas yra pagamintas ne ES, jo sudėtyje gali būti šio maisto priedo“, – perspėjo J. Parnarauskienė.

Maisto priedai – tai medžiagos, specialiai dedamos į maisto produktus tam tikroms technologinėms funkcijoms atlikti, pavyzdžiui, dažyti, pasaldinti arba padėti ilgiau išsaugoti maisto produktus.

Kai kurie maisto priedai, kaip druska ar cukrus, yra natūralūs (nors taip pat turi savo E kodą) ir įprastai vartojami gaminant ar konservuojant maistą. Tačiau daugelis maisto priedų yra dirbtiniai – cheminės medžiagos, kurių nenaudojame namuose, o naudoja tik gamintojai.

„Dažniausiai maisto priedai padaro produktą priimtinesnį vartotojui – gražesnės spalvos, geresnės tekstūros ar skonio; todėl žmonės dažniau juos ir renkasi, taip iškreipdami savo skonio jutiklių veiklą ir skonio suvokimą. Paskui sunku vėl priprasti prie natūralaus maisto skonio, kuris dažniausiai ne toks ryškus. Be to, apdorotus maisto priedais produktus galima greičiau nei natūralius paruošti ir valgyti. Tai pasidarė labai svarbu šiuo metu, kai daugelis neskiria laiko maisto kultūrai – produktų rinkimuisi, patiekalų gaminimui ir valgymui“, – teigė dietologė.

Kuo mažiau maisto priedų, ypač skonio ir kvapo stipriklių, dažiklių, turi produktas, tuo yra geriau.

Įmonė: klaida ant lipduko

„Kauno dienai“ su bendrove „Majai“ susisiekti nepavyko, bet bendrovės gamybos vadovė Lina Valienė su LRT.lt pasidalijo bendrovės atlikto vidinio patikrinimo rezultatais.

Jo metu, kaip teigė atstovė, nustatyta, kad guminukuose minimo priedo nėra – guminukų, gaunamų iš gamintojo, sudėtyje nenurodytas draudžiamas priedas. Jis ant lietuviškos etiketės, aiškino L. Valienė, atsidūrė dėl žmogiškojo faktoriaus padarytos techninės klaidos.

„Iki 2022 m. vasario 7 d. Europos Komisijos patvirtintas reglamentas leido naudoti E171 priedą. Visi gaminiai iš bendrovės „Majai“ į rinką patenka tik gavus atsakingų valstybės institucijų leidimus, nes atitinka ES dėl maisto produktų nustatytus reglamentus“, – LRT.lt redakcijai atsiųstame komentare nurodė L. Valienė.

Peržiūrėjus „Maximai“ tiekiamą produkciją, anot jos, buvo pastebėti lipdukai su klaidingomis sudėtimis šių pozicijų guminukuose: vaisių skonio juostelės indelyje „Majai“ 150 g; guminukų juostelės „Majai“ (įvairių sk.) 140 g; guminukų įvairiaspalvės uogytės 200 g.

L. Valienė priminė kad ilgesnio galiojimo produktai, turintys E171, dar gali būti rinkoje, jeigu buvo pagaminti iki 2022 m. rugpjūčio 7 d.

Minėta mama įmonės komentarą apie etiketėse "įsivėlusią klaidą" ir teiginius, kad priedo E171 guminukuose nėra, vertina skeptiškai: „Nustatyti, ar šiuo atveju minima įmonė nesilaiko reikalavimų, reikalingas patikrinimas, tačiau, kaip suprantu iš mano pačios gauto VMVT atsakymo, niekas tokio patikrinimo nesiruošia daryti. Mūsų guminukai jau šiukšlinėje, jų niekam nerekomenduočiau valgyti ne tik dėl šio priedo, bet ir dėl kitų, tačiau aišku kiekvienas renkasi pagal save. Sveikų pasirinkimų visiems!“