Shutterstock nuotr.

VAIKŲ ENDOKRININĖS LIGOS IR SLEPIASI, IR KLAIDINA

2015-03-09 11:21
Kauno.diena.lt inf.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos korpuso Didžiojoje auditorijoje surengta konferencija „Vaikų endokrininės problemos“, skirta vaikų endokrinologams, pediatrams, šeimos gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojoms. Visi šie gydytojai specialistai atsakingi ne tik už tai, kad būtų tinkamai diagnozuojamos bei gydomos endokrininės vaikų ligos. Pasak pranešėjų, jiems bei vaikų tėveliams atsakomybė tenka ir dėl to, kad vaikas laiku sulauktų medikų pagalbos, mat dažna endokrininės sistemos liga diagnozuojama per vėlai.

Cukrinis diabetas negali pasislėpti

Konferencijoje nuspręsta apžvelgti pagrindines vaikų endokrininės sistemos ligas, nes neretai šios vaikų ligos diagnozuojamos per vėlai, ilgai neatpažįstamos. Pasak konferencijos organizatorės, Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotojos dr. Margaritos Valūnienės, kad taip nebūtų, endokrinologijos specialistai ragina atidžiau savo vaikus stebėti tėveliams, mokytojams, šeimų gydytojams, nes be jų rūpesčio, vaikai į specialistų akiratį nepatektų.

Viena dažniausių endokrininės sistemos ligų – cukrinis diabetas.

„Ši liga negali pasislėpti – anksčiau ar vėliau ji vis tiek išaiškės. Jei uždels ligos pradžią – atvažiuos komos būklės“, - teigia Lietuvos vaikų endokrinologijos pradininkė, Moters ir vaiko klinikos vaikų endokrinologė Vida Miglė Liugaitė, perskaičiusi pranešimą apie vaikų endokrinologiją Šiaulių krašte.

Cukrinio diabeto registras Lietuvoje pradėtas 1983 metais. Pradžioje jame buvo registruojami vaikai iki 14 metų, dabar į registrą įrašomi vaikai iki 18 metų. Turint registrą atsiranda galimybė analizuoti sergamumo tendencijas, lyginti. Gydytoja palygino kelių metų sergamumo rodiklius. Štai 1983 metais 100 tūkstančių vaikų teko 5,9 susirgimai, o 2013 metais – net 24,1 atvejai.

Vaikų, sergančių pirmo tipo vaikų diabetu skaičiai Šiaulių mieste ir Šiaulių krašte labai panašūs. Medikė pastebi, jog dažniausiai cukrinis diabetas išryškėja paauglystėje, 10–14 metų bei 15-18 metų vaikams. Dažniau suserga berniukai, tačiau mažai atsilieka ir mergaitės.

Dažnam cukriniu diabetu sergančiam vaikui reikalinga geresnė medicinos priežiūra. Taip yra dėl to, kad ne visi vaikai dar naudoja insulino pompas, kurios ypač gerina gliukozės kiekio kraujyje reguliavimą.

Cukrinis diabetas, anot specialistės, dažniausiai išsivysto dėl klaidingo gyvenimo būdo: per mažo fizinio aktyvumo, netinkamos mitybos.

Pirmieji cukrinio diabeto simptomai - troškulys, dažnas šlapinimasis, svorio kritimas. „Jie neatsiranda per vieną dieną, trunka mėnesį – du, kol pastebi artimieji ir veda vaiką pas šeimos gydytoją, kuris ir siunčia mums diagnozei patvirtinti“, - sako vaikų endokrinologė V. Liugaitė, Gydytoja pastebėjo, jog pastaruoju metu situacija geresnė, nes artimieji jau moka pažinti ligos požymius.

„Anksčiau ir naktį kviesdavo – atvažiuokite, vaikas komoj. Paaiškėja, jog jau mėnuo vaikas blogai jautėsi, bet visi tikėjosi, kad praeis“, - pasakoja pranešėja.

Apie tai, kaip galima pakeisti, pagerinti, paskubinti diabeto diagnozę, ir kodėl ją reikia skubinti kalbėjo LSMU Kauno klinikos Endokrinologijos klinikos vaikų endokrinologė dr. E. Jašinskienė, skaičiusi pranešimą „Cukrinio diabeto diagnostika“. Pasak medicinos mokslų daktarės, skauda širdį, nes Lietuvoje diabetas nustatomas labai vėlai.

Žemaūgiškumas dažnai nepastebimas

Konferencijos pranešėjos pastebėjo neretai pasitaikančią vaikų endokrinologijos ligą hipopituitarizmą, dėl kurio pavėluotai kreipiamasi pagalbos, kai vaiko skeletas jau susiformavęs. Nors žemaūgiškumo būklės ir dažnos, tačiau neretai uždelsiama diagnostika. Šiauliuose praėjusiais metais dėl Ternerio sindromo gydytos tik keturios mergaitės.

2014 metais augimo hormono trūkumas buvo diagnozuotas septyniems vaikams, gyvenantiems Šiaulių rajone ir devyniems Šiaulių mieste gyvenantiems vaikams. Šiauliuose, pasak V. Liugaitės, šiais metais vienai mergaitei diagnozuotas Ternerio sindromas.

Didžiausia šiandienos problema – nutukimas. Vaikų endokrinologės V. M. Liugaitės teigimu, šeimų gydytojai dar sako, kad nutukimas yra endokrininė problema. Tačiau endokrininės ligos problemos priežastimi esančios labai retai. Dažniausia priežastis – persivalgymas ir mažas judėjimas. „Kompiuteriai – mūsų vaikų peiliai, nes leisdami diena prie jų vaikai mažai juda. Kelionės į mokyklą - vos dvi stotelės, bet vaikai važiuoja autobusu. Be to vaikai valgo nesveiką maistą, geria nesveikus gėrimus. Būtina keisti mąstyseną, keisti požiūrį“, - teigia vaikų endokrinologė V. M. Liugaitė.

Prieš ketverius metus pradėtas tirti vitamino D kiekis kraujyje. Pastebėta, jog vaikams, o ypač paaugliams, trūksta šio vitamino. Kartais vitamino trūkumas yra labai ženklus.

Esant vitamino D stygiui vaiką apima nuovargis, raumenų silpnumas, vargina prakaitavimas, kojų sąnarių skausmai. Šiuos simptomus, pasak medikės, galima skirti ir prie daugelio kitų ligų. Ypatingos rizikos grupės yra greitai augantys vaikai, paaugliai. Jiems profilaktiškai reikia 3-4 kartus daugiau vitamino D. Rizikos grupei priklauso vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis: kepenų, žarnyno, autoimuninėmis ligomis, cukriniu diabetu. Mažiausių grupėje – neišnešioti naujagimiai, patyrę perinatalinę asfiksiją. Rizikuoja ir mamos, sergančios cukriniu diabetu, nes dažnai gimsta vaikai, kuriems ateityje gali stigti vitamino D.

Medikai pataria atlikti vaikams kraujo tyrimą dėl vitamino D, ypač šaltuoju metų laiku, kai mažiau būnama saulėje, kuri taip pat yra vitamino D šaltinis. Pasak medicinos mokslų daktarės M. Valūnienės, iki dvejų metukų vaikams būtina profilaktinė vitamino D dozė. O paauglystėje taip pat reiktų gerti vitamino D papildų.

Trūkstant vitamino D yra didesnė tikimybė sirgti cukriniu diabetu, širdies ligomis, silpsta imunitetas, net atsiranda polinkis į depresiją, dažniau lūžta kaulai, genda dantys. Vitaminas D padeda išvengti rachito, artrito, osteoporozės.