Justinos Lasauskaitės nuotr.

VIENA PAVOJINGIAUSIŲ ONKOLOGINIŲ LIGŲ. KAIP SUMAŽINTI JOS RIZIKĄ?

2023-07-04 10:00
Kauno.diena.lt inf.

Plaučių vėžys yra viena pavojingiausių onkologinių ligų, kuria kasmet visame pasaulyje suserga apie 2 mln. žmonių. Naujausiais statistiniais duomenimis, plaučių vėžys yra antras pagal dažnumą vėžys pasaulyje. Lietuvoje plaučių vėžys kasmet diagnozuojamas maždaug 1 500 pacientų ir daug metų yra antra dažniausia onkologinė vyrų liga. Taip pat tai yra viena iš vėžio formų, kurios riziką galima žymiai sumažinti pakeitus įpročius.

Dūmų juoda prigimtis

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, rūkymas sukelia net 90 proc. visų plaučių vėžio atvejų. Uždegus cigaretę, jos viduje esantis tabakas pasiekia 600 °C temperatūrą. Tabako degimo metu išsiskiria dūmai, kuriuose apstu kenksmingų medžiagų. Visų pirma, tai yra dervos ir apie 100 skirtingų kancerogenų.

Įkvėptos dervos kaupiasi plaučių paviršiuje, pažeidžia ir žudo ląsteles, taip sukeldamos lėtinių uždegimų, kurie gali peraugti į vėžį. Maža to, cigarečių dūmuose esantys kancerogenai pakeičia plaučių ląstelių DNR ir lemia nevaldomą jų dauginimąsi – tai ir yra vėžys. Cigarečių dūmuose yra ir anglies monoksido – tai bekvapės ir bespalvės dujos, pagrindinė rūkančiųjų širdies ir kraujagyslių ligų priežastis.

Noriu išskirti ir pasyvų rūkymą – žalingas yra ne tik tiesioginis, bet ir antrinis, ir tretinis rūkymas.

Kartu su dūmais ir anksčiau minėtais chemikalais rūkant įkvepiama ir nikotino – medžiagos, dėl kurios dauguma rūkalių ir griebiasi cigaretės. Plačiai paplitęs mitas, kad nikotinas yra ir didžiausia cigarečių kenksmingumo priežastis, tačiau tai – netiesa. NVI duomenimis, nors jis sukelia priklausomybę, nikotinas nėra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis, įskaitant vėžinius susirgimus.

Kenkia ne tik sau

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektoriaus vadovas gydytojas pulmonologas prof. Marius Žemaitis teigė, kad nerūkantys šia liga suserga retai, – tyrimais įrodyta, jog žmonėms nustojus rūkyti, plaučių vėžio būtų tik pavieniai atvejai.

„Noriu išskirti ir pasyvų rūkymą – žalingas yra ne tik tiesioginis, bet ir antrinis, ir tretinis rūkymas. Tas pačias nuodingas medžiagas į plaučius įtraukia ir nerūkantys asmenys, kurie būna šalia rūkaliaus. Taip pat galbūt mažai kam žinoma apie tretinio rūkymo pavojus – neįkvėpti kancerogenai, kurie yra tabako dūmuose, niekur nedingsta. Kenksmingos dalelės nusėda ir įsigeria į įvairius paviršius – ant baldų, kilimų, sienų, o kartu su dulkėmis gali bet kada pakilti“, – teigė M. Žemaitis.

Kiti rizikos faktoriai

Kiti plaučių vėžio rizikos veiksniai yra susiję su žmogui pavojingomis cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip asbestas. Asbestas Lietuvoje yra uždraustas nuo 2005 m., tačiau vis dar yra nemažai namų su asbesto šiferio stogais. Jau seniai žinoma, kad asbesto dulkės sukelia plaučių vėžį, todėl reikia saugotis kontakto su jomis.

Dar viena plaučių vėžį sukelianti medžiaga yra natūraliai susidarančios radioaktyviosios radono dujos. Pagrindinis šių bespalvių ir bekvapių dujų šaltinis Lietuvoje yra dirvožemis. Iš jo per nesandarius pastatų pamatus ar fasado konstrukcijas dujos gali patekti į patalpas ir jose kauptis. Siekiant išvengti žalingo radono poveikio, reikia nustatyti šių dujų koncentraciją patalpose ir įvertinti visas priemones, kurios leistų užkirsti kelią dujoms patekti į patalpas.

Riziką susirgti plaučių vėžiu didina ir kontaktas su tokiomis pramonėje naudojamomis medžiagomis kaip uranas, chromas ar nikelis. Dirbantiems su jomis būtina laikytis visų darbo saugos instrukcijų.

Pasak gydytojo, jei žmogus suserga gretutinėmis plaučių ligomis, pavyzdžiui, lėtine obstrukcine plaučių liga ar tuberkulioze, jos taip pat didina riziką susirgti šia onkologine liga. Negana to, plaučių vėžiui taip pat reikšmingas ir paveldimumo faktorius. Asmenys, kurių artimiems šeimos nariams yra ar buvo diagnozuotas plaučių vėžys, turėtų atlikti reguliarius plaučių patikrinimus.

Neignoruoti grėsmės

„Noriu pabrėžti, kad nėra tokio dalyko, kaip saugus surūkytų cigarečių kiekis. Žinoma, ne visi rūkantieji suserga plaučių vėžiu, nes tam įtakos turi ir kiti jau minėti rizikos faktoriai, tačiau koreliacija tarp rūkymo ir plaučių vėžio yra itin didelė“, – teigė M. Žemaitis.

Svarbiausias būdas sumažinti plaučių vėžio riziką yra nepradėti, o jau pradėjus – mesti rūkyti. Taip pat kiekvienam asmeniui, siekiančiam sumažinti bet kurios rūšies, įskaitant ir plaučių, vėžio riziką, taip pat svarbu vengti pasyvaus rūkymo, sąlyčio su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, kurios gali skatinti ligos vystymąsi.

Galima sumažinti žalą

Asmuo, nusprendęs mesti rūkyti, jaus nikotino poreikį, todėl pakaitinė nikotino terapija gali padėti išsivaduoti iš priklausomybės. Rūkymo žalai ir rizikai sumažinti skirti produktai – nikotino pleistrai, gumos, purškalai – leidžia rūkančiajam gauti nikotino be dervų, anglies monoksido ir kitų toksinų. Vartojant šiuos produktus, nikotino kiekis pamažu yra mažinamas, kol galiausiai jo visiškai atsisakoma.

Gaminių, turinčių sudėtyje nikotino, yra ir daugiau – tai elektroninės cigaretės, kaitinamasis tabakas, kramtomasis tabakas. Kadangi šiuose gaminiuose degimo procesas nevyksta, kai kuriose šalyse jie yra pripažinti produktais, galinčiais sumažinti rūkymo žalą.

Gairės: plaučių vėžys, rūkymas, onkologinė liga

Rašyti komentarą

Komentarai (1)