VVKT: kodėl svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistus bei vakcinas? | KaunoDiena.lt

VVKT: KODĖL SVARBU PRANEŠTI APIE ĮTARIAMAS NEPAGEIDAUJAMAS REAKCIJAS Į VAISTUS BEI VAKCINAS?

  • 18

Prisidėkite prie saugesnio vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimo – praneškite apie nepageidaujamas reakcijas į jas – tokia žinute šią savaitę visame pasaulyje vaistų agentūros kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus bei visuomenę ir primena, kodėl reikia būti aktyviems ir pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas.

Lietuva kartu su dar 64 valstybėmis dalyvauja socialinės žiniasklaidos kampanijoje „Vaistų saugumo savaitė“ (#MedSafetyWeek), kuri skirta priminti, kodėl svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistus bei vakcinas (ĮNR). Tokia kampanija rengiama jau šeštus metus iš eilės.

Vakcinos yra geriausias būdas apsaugoti žmones nuo įvairių infekcinių ligų ir jau išgelbėjo milijonus gyvybių visame pasaulyje. Kaip ir vartojant bet kurį kitą vaistą, pasiskiepijus žmogus gali patirti šalutinių poveikių. Kiekvienas pranešimas apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vakciną nuo COVID-19 prisideda prie jų saugumo.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) atkreipia dėmesį, kad, prieš užregistruojant vaistą (vakciną), jis yra testuojamas atliekant klinikinius tyrimus, tačiau visi klinikiniai tyrimai yra atliekami griežtomis sąlygomis su palyginti nedaug pacientų.

Kasdieniame gyvenime vaistai (vakcinos) nėra vartojami klinikinių tyrimų sąlygomis, tuos pačius vaistus (vakcinas) vartoja milijonai įvairaus amžiaus grupių pacientų, kurių gyvenimo būdas skiriasi. Didelė dalis pacientų vienu metu vartoja ir kitus vaistus.

Klinikiniais tyrimais galima nustatyti dažnesnes ir nuspėjamas ĮNR. Tačiau retesnės ĮNR gali būti pastebėtos tik tada, kai vaistą (vakciną) vartoja daug daugiau pacientų įprastomis sąlygomis. Kai kurios ĮNR gali būti nustatomos tik tuomet, kai vaistą (vakciną) vartoja daug žmonių tam tikrą ilgesnį laikotarpį. Taip pat dalis retų ĮNR gali pasireikšti jau nustojus vartoti vaistą (vakciną).

Kiekvienas pranešimas apie ĮNR yra svarbus. VVKT, Lietuvoje stiprindama rinkoje esančių vaistų saugumo stebėseną, kreipiasi į gydytojus, slaugytojus, vaistininkus, pacientus ir juos vienijančias organizacijas ir prašo, pastebėjus ar patyrus ĮNR, nedelsiant pranešti. Sveikatos priežiūros specialistai, skiriantys vakcinas, ypač raginami aptarti su pacientais galimus šalutinius vakcinų poveikius ir būti budriais bei stebėti, ar pacientai nepatiria naujų ar retų įtariamų nepageidaujamų reakcijų.

Informaciją apie galimus vaisto (vakcinos) šalutinius poveikius galima rasti pakuotės lapelyje, kuris yra įdėtas į kiekvieno vaisto (vakcinos) pakuotę, taip pat VVKT interneto svetainėje. Tereikia paspausti šią nuorodą https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir į paieškos laukelį įvesti vartojamo vaisto (vakcinos) pavadinimą. Norint pranešti informaciją apie šalutinį vaistų poveikį, tereikia paspausti šią nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv. Užpildyti atsidariusią formą užtruks vos kelias minutes. Pranešti apie ĮNR galima ir e. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt, užpildant specialią formą, bei nemokamu telefonu 8 800 735 68 (gyventojams).

VVKT taip pat primena, kad sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai), gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vaistą (vakciną) atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą. Pranešti galima:

– tiesiogiai užpildant formą internetu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist.

– užpildant pranešimo formą, skirtą specialistams (ją galima rasti https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386) ir atsiunčiant e. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

VVKT taip pat atkreipia dėmesį, kokiais atvejais turėtų būti teikiami pranešimai apie ĮNR į vaistą (vakciną):

– kai yra įtariamas ryšys su konkrečiu vartotu vaistu (vakcina),

– kai kyla abejonių dėl ĮNR ir vaisto / vakcinos vartojimo priežastinio ryšio.

Apie tai turi pranešti sveikatos priežiūros specialistas arba pats pacientas. Pateikiant ĮNR pranešimus, esant galimybei, svarbu pridėti ir medicininius dokumentus, kurie gali būti reikšmingi pagrindžiant įtariamos nepageidaujamos reakcijos priežastinį ryšį su vakcina.

Teikiant pranešimą apie ĮNR, VVKT nereikia pateikti savo asmeninių duomenų, VVKT prašo pateikti tik kontaktinę informaciją, kad, reikalui esant, būtų galima susisiekti. Visi pranešime pateikti duomenys yra saugūs ir konfidencialūs. Jei pacientas nenori pranešimo apie patirtą ĮNR pateikti pats, gali paprašyti, kad tai už jį padarytų kitas asmuo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas ar vaistininkas. Tačiau VVKT būtina žinoti asmens, patyrusio ĮNR, amžių ir lytį, nes ši informacija yra svarbi tiriant ir vertinant veiksnius, dėl kurių kai kurie pacientai gali patirti tam tikras ĮNR.

Rašyti komentarą
Komentarai (18)

Va

Po marmalo suleidimo suaktiveja kitos ligos o avinam tai nedasunt. Serga ir mirsta masiskai vakcinuoti.

yja

visi pasisako apie neigiamą vakcinos poveikį. Keista, bet man suveikė teigiamai. Teko nori nenori skiepytis dėl susidariusių aplinkybių. Tikrai ilgai atidėliojau ir, jei ne būtinybė, nebūčiau skiepijusis. Nesu vadinamoji antivakserė, bet į eksperimentus žiūriu atsargiai. Tai va, iš visų esamų vakcinų geresnė pasirodė pfizer. 1 skiepo dieną buvo rankos nervų šaknelių uždegimas(čia mano gyvenimo "džiaugsmas"). Centre pasakė, kad skiepui reikšmės neturi. Pasiskiepijau, nes terminai spaudė. Keista, bet kitą dieną po skiepo uždegimas praėjo kaip nebuvęs. Ir šiaip jaučiausi gerai, nors buvau pasiruošus blogiausiam. 2 skiepas - nustojo skaudėti kojas, nors skaudėjo beveik nuolat. Po skiepo nesmarkiai paskaudėjo ranką. Na, kažko neigiamo nepastebėjau, bet juk kiekvienam būna kitaip. Įdomu ar čia tik mano organizmas taip reagavo į skiepą ar tokių žmonių yra daugiau. . Jokiu būdu neagituoju skiepytis ar ne. Čia buvo mano sąmoningas sprendimas esant būtinybei ir apmąsčius esamą situaciją.

Pillietis

Statistikos lentelėse apdairiai įrašyti skaičiai asmenų, kurie nepaskiepyti. Net logiškai tai yra ydinga, nes skiepijimo prasmė yra apsaugoje nuo mirčių. Kaip matote lentelės apatinėje juostelėje, vidutiniškai per laikotarpį nuo duomenų apie mirtis pateikimo pradžią 276 mirę 64, t.y. 23,2 proc. mirė paskiepyti pagal pilną programą.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS