Šiais metais baudos už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus buvo didintos jau du kartus. Sugriežtinus atsakomybę, pažeidimų paprastai sumažėja, tačiau situacija Lietuvos keliuose rodo, kad lietuviai vis tiek pažeidžia taisykles ir tai daro negalvodami apie padarinius.

Trūksta atsakomybės

Rinkos tyrimų bendrovė "GfK CR Baltic" tinklalapio autoledi.lt užsakymu birželį atliko apklausą internete. Joje dalyvavo 1505 Lietuvos gyventojai, kurių amžius – 18–75 metai. Per apklausą respondentų teirautasi, kokių KET pažeidimų jie daro ir kodėl.

Pasak tyrimą atlikusios bendrovės "GfK CR Baltic" Lietuvos padalinio vadovo Andrius Norkevičiaus, net ir padidinus baudas už KET pažeidimus, lietuviai jų daryti nevengia, o priežastys ir pasiaiškinimai rodo, kad lietuviams svarbiau savi interesai, o ne saugumas.

Tarp atsakymų pasitaikė ir tokių, kurie rodo, kad kai kurie šalies vairuotojai apskritai nepasižymi atsakomybės jausmu.

Pėstieji nesisaugo

"Apklausos rezultatai parodė, kad pėstieji nesisaugo ir darydami pažeidimus randa, kaip save pateisinti. Dažniausias KET pažeidimas, kurį daro Lietuvos pėstieji, – važiuojamosios kelio dalies perėjimas tam neskirtoje vietoje. Beveik du trečdaliai apklausoje dalyvavusių respondentų prisipažino darantys šį pažeidimą.

Paklausti, kodėl tai daro, du trečdaliai atsakė, kad perėja būna toli arba jos apskritai nėra, tiek pat šį pažeidimą darančių teigė, kad tuo metu nevažiuoja automobiliai, o beveik pusė apklaustųjų paaiškino, kad skuba", – pasakojo A.Norkevičius.

Trečdalis respondentų tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui nesegi atšvaito ar neturi kito šviesą atspindinčio daikto (liemenės ar žibinto). Dažniausias šio pažeidimo paaiškinimas – tiesiog neturi tokio daikto arba retai vaikšto tamsiu paros metu, o trečdalis šį pažeidimą darančių pamiršta atšvaitą prisisegti.

Penktadalis apklaustųjų pereina važiuojamąją kelio dalį degant raudonam šviesoforo signalui. Absoliuti dauguma teigia, kad nėra automobilių, du trečdaliai tai paaiškina skubėjimu.

Tik penktadalis visų apklaustųjų kaip pėstieji nedaro KET pažeidimų.

Rūpi tik savi interesai

Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių respondentų vairuoja automobilį, todėl jų teirautasi apie dažniausiai daromus KET pažeidimus. Apklausos rezultatai parodė, kad vairuotojai dažniausiai pažeidžia taisykles, nes jiems rūpi tik savi interesai.

"Kaip ir anksčiau atliktos apklausos, ši patvirtino, kad dažniausi vairuotojų KET pažeidimai išlieka greičio viršijimas ir kalbėjimas telefonu. Net pusė vairuotojų viršija greitį ir šiek tiek mažiau nei pusė kalba mobiliuoju telefonu. Greitis dažniausiai viršijamas, nes vairuotojai tiesiog skuba arba pasitiki savo jėgomis ir vairavimo įgūdžiais.

Telefonu dažniausiai kalbama, nes neturima laisvųjų rankų įrangos ir manoma, kad tai niekam nekenkia", – teigė tyrimą atlikusios bendrovės vadovas.

Greitį viršijantys mano, kad tai darydami niekam nedaro nieko bloga arba viršija nedaug, kiti teigia nežiūrintys į spidometro rodmenis. Be to, greitį dažniau viršija vyrai nei moterys.

Kalbėti telefonu penktadaliui šį pažeidimą darančių žmonių yra tiesiog įprotis, o dešimtadalis mano, kad tai nėra rimtas pažeidimas, tiek pat mano, kad taip darydami niekam nekelia pavojaus. Taip pat kalbėtojai telefonu paaiškino, kad kelionė automobiliu tinkamiausia proga skambinti, nes kitu metu tiesiog nėra laiko.

Saugos diržų nesisegantys vairuotojai aiškina, kad jie nepatogūs ir varžo judesius, be to, tai yra įprotis.

Posūkių signalo persirikiuodami arba sukdami nerodantys vairuotojai taip daro, kai aplink nėra automobilių, kiti tiesiog pamiršta. Be to, dažnai manoma, kad kai vairuotojas greitai persirikiuoja, posūkio rodyti nereikia.

Automobilį statantys neleistinoje vietoje aiškina, kad nėra nemokamų statymo vietų, kad automobilį stengiasi pastatyti arčiau namų ar kad taip saugiau.

Kelio ženklų vairuotojai nepaiso, nes jų nepastebi. Taip atsakė daugiau nei pusė darančių šį pažeidimą. Be to, kelių ženklų nepaisantys vairuotojai mano, kad ženklų apribojimai varžo jų galimybes, kad taip važiuoti patogiau arba taip nutinka dėl skubėjimo.

"Labai skubėjau"

Neblaivūs prie vairo sėda, nes daugiau nėra kam vairuoti. Taip atsakė pusė darančių šį pažeidimą. Be to, yra teigiančių, kad jie greitai išsiblaivo, – taip mano ketvirtadalis darančių šį pažeidimą, arba tiki, kad jiems nieko bloga nenutiks.

Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus, lietuviai linkę pažeisti KET dėl to, kad jiems trūksta vidinės kultūros, saviauklos, tad daryti tokius pažeidimus yra norma.

"Lietuviai vis dar mano, kad pažeidinėdami KET išvengs atsakomybės – nebus nubausti. Skaudu, kad daugelis pažeidėjų nesugeba įvertinti galimų savo veiksmų padarinių, paprastai jie linkę manyti, kad nieko nenutiks. Visi per apklausą dažniausiai išvardyti pažeidimų paaiškinimai yra populiarūs ir gyvenime, o pagrindinis vairuotojų paaiškinimas, kaip buvo minėta, skubėjimas: dažniausiai skubama darbo ar verslo reikalais, į posėdį, spręsti asmeninių problemų", – kalbėjo G.Aliksandravičius.

Pavyzdys – tėvai

Lietuvos automobilininkų sąjungos atstovė, akcijos "Apsaugok vaiką nuo pavojų kelyje!" iniciatorė Eglė Kestenienė teigia, kad KET pažeidimai ir požiūris į taisykles – svarbi saugaus elgesio suvokimo dalis, perduodama iš kartos į kartą.

"Vyresnė karta išsiugdžiusi požiūrį, kad saugos priemonės – tai kažkokia nereikalinga išmonė, labiau reikalingas priežiūros tarnybos, o jaunoji karta, kaip žinome, mokosi iš pavyzdžių. Kad ir kiek mokytume jaunimą saugiai elgtis gatvėse ir keliuose, jei šeimoje vyrauja kitoks supratimas, didelė dalis darbo eina perniek, – teigė E.Kestenienė. – Tačiau turime informuoti, mokyti ir įtikinti, kad žmogus turi saugoti pats save, kad be saugumo priemonių situacija keliuose nesikeis. O skyrus tam dėmesio, laikui bėgant, saugos diržai, vaikų kėdutės, dviratininkų šalmai ir atšvaitai taps normaliai mąstančio ir save saugančio žmogaus įpročiu."

Mokymas – ne idealus

Automobilių sporto ir saugaus vairavimo treneris Artūras Pakėnas patvirtino, kad eismo dalyviai Lietuvoje vis dar nesuvokia KET svarbos ir dažniausiai mano, kad kaip tik jiems nieko negali atsitikti.

"Tai būtų galima paaiškinti ir sumažėjusiu pasitikėjimu Vyriausybe, Seimu, jų leidžiamais įstatymais. Manau, išeitis būtų ne tik didinti baudas, bet ir siekti, kad dauguma pažeidėjų būtų nubausti. Tik bausmės neišvengiamumo principas privers pažeidėjus susimąstyti", – tvirtino A.Pakėnas.

Pasak jo, atsakomybės jausmas ugdomas ne tik ruošiant vairuotoją, bet ir auginant pilietį: "Spragų reikėtų ieškoti ne vairavimo mokyklose, nors jos mūsų šalyje neidealios, bet bendroje auklėjimo ir švietimo sistemoje. Be to, kai man vairuotojas ar kitas eismo dalyvis sako, kad niekada nepažeidžia eismo taisyklių, aš suprantu, kad bendrauju su visišku melagiu ar žmogumi, nieko nenutuokiančiu apie KET."

Įvaizdis yra viskas

A.Norkevičiaus teigimu, daugiau nei pusė visų apklausoje dalyvavusių respondentų važinėja dviračiu, todėl jų teirautasi apie saugumo priemones dviratininkams.

"Atsakymai rodo, kad Lietuvoje dviratininkams važinėti saugiai dar ne visur yra tinkamos sąlygos. Paklausti, ar važinėja dviračių takais, daugiau kaip pusė atsakė, kad visuomet, jei toks yra. Trečdalis atsakė, kad ten, kur važinėja, iš viso nėra dviračių takų.

Be to, ne visi dviratininkai naudoja šviesą atspindinčius elementus ar liemenę, o šalmas nedėvimas, nes nesuvokiama jo svarba arba daugiau nerimaujama dėl to, kaip tai atrodys iš šalies", – apie tai, kad lietuviams svarbiau įvaizdis nei saugumas, pasakojo A.Norkevičius.

40 proc. važinėjančių dviračiu dėvi šviesą atspindinčią liemenę (segi šviesą atspindinčius elementus), o trečdalis nenaudoja šviesą atspindinčios liemenės ar elementų, nes tokių daiktų neturi.

Kiti tokių priemonių nenaudoja, nes pamiršta prisisegti arba nesupranta, kuo jie gali būti naudingi.

Yra ir tokių, kuriems šios priemonės trukdo. Kiti neprisisega, nes nevažinėja tamsiu paros metu arba nevažinėja gatvėmis.

Nors šalmą dėvėti važiuojant dviračiu – tik rekomenduotina, šalmą visuomet dėvi tik 8 proc. dviračiu važinėjančių respondentų. Trečdalis jų nedėvi šalmo, nes nepatogu, o dešimtadalis važinėja be šalmo, nes nežino, kuo jis gali būti naudingas.

Taip pat dešimtadalis teigė, kad nedėvi šalmo, nes jis per brangus. Kiti atsakė, kad tiesiog šalmo neturi arba važinėja nejudriomis gatvėmis.

Nerūpi net vaikai

E.Kestenienė tvirtina, kad yra labai daug suaugusiųjų, nesuvokiančių grėsmės dėl netinkamai prisegto arba visai neprisegto vaiko vežiojimo automobilyje.

"Lietuviai vis dar nepaiso KET, nurodančių, kaip saugiai automobilyje vežti vaikus. Tai būtų galima paaiškinti ir atsakomybės stoka. Juk vaikas – potenciali auka, galinti smarkiai nukentėti net ir vos stabtelėjus. Bet tie patys tėvai, nenaudojantys saugos kėdučių, manau, žiemą neleidžia pusnuogių vaikų į lauką ir neleidžia žaisti su ugnimi", – stebėjosi pašnekovė.

Apklausos rezultatai parodė, kad mažamečių vaikų saugumu automobilyje rūpinamasi dažniau, tačiau ir vyresni vaikai turėtų būti ne tik segami tinkamai, bet ir naudojamos automobilių kėdutės, kurios užtikrintų ir šoninę vaiko apsaugą per eismo įvykį, nors vyresniems vaikams saugos kėdutės neprivalomos.

KET numato, kad saugos kėdutes vaikams būtina naudoti iki 3 metų. Tačiau apklausa parodė, kad net ir vaikus iki vienų metų automobilių kėdutėse veža ne visi. Jas naudoja 86 proc. šio amžiaus vaikų turinčių tėvų. Tačiau net 12 proc. tėvų, turintys tokio amžiaus vaikų, nenaudoja vaikiškos saugos kėdutės, nes nesupranta jos svarbos.

Rizikos nevengia

91 proc. 1–3 metų vaikus turinčių tėvų visuomet sodina vaikus į saugos kėdutes, tačiau 5 proc. šio amžiaus vaikus turinčių tėvų nenaudoja saugos kėdutės, nes vaiką sega automobilio saugos diržais. Tai yra per anksti, nes automobilio saugos diržai pritaikyti tik suaugusiesiems. Na, o 3 proc. mano, kad kėdutės jau nebereikia.

39 proc. 4–6 metų vaikus auginančių tėvų visuomet sodina vaikus į vaikiškas saugos kėdutes, o 7–12 metų – penktadalis. Kiti šio amžiaus grupės vaikus turintys tėvai mano, kad jų vaikams kėdutės nebereikia, ir sega juos automobilio diržais.

"Vežti vaiką be saugos kėdutės ar prisegtą nepritaikytu diržu tokia pat rizika: gal nukentės, o gal ne. Tačiau visiems pravartu nepamiršti paprasto dalyko: įvykus nelaimei, laiko atgal nepasuksite", – sakė E.Kestenienė.