Kartu jaunimas tikisi gana greito atlyginimo augimo – 44 proc. mano, kad jis turėtų didėti iškart po bandomojo laikotarpio, o dar 41 proc. – per pirmus darbo metus, pranešė tarnyba.
Jaunimui renkantis darbą svarbiausias išlieka atlyginimas (70 proc.), beveik pusė prioritetu laiko lankstų darbo grafiką (45 proc.) ir beveik tiek pat – darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą (40 proc.).
„Jaunimo elgsena darbo rinkoje pastaraisiais metais keičiasi. Jauni žmonės drąsiau keičia darbą, aktyviai domisi naujomis galimybėmis ir yra jautresni socialinio teisingumo klausimams“, – pranešime teigė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Ji sako, kad finansai ir darbo užmokestis yra lemiantis veiksnis jaunam žmogui renkantis darbą, tačiau svarbios yra ir darbo sąlygos – draugiškas kolektyvas, netoksiška aplinka, lankstumas, karjeros galimybės.
„Atvirumas rinkai reiškia, kad jeigu man kažkas nepatiks, aš keisiu darbovietę ir tai darysiu labai drąsiai, nes emocinė būsena yra labai svarbi. Vis dėlto nebūtinai tik finansai yra svarbu, bet viskas susiveda į tai, kad balansas yra svarbu“, – ketvirtadienį pristatydama apklausos rezultatus sakė tarnybos direktorė.
Tyrimo rezultatai rodo, kad daugumai jaunų žmonių svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo (62 proc.). Nors daliai jaunimo didesnis atlyginimas išlieka svarbiausiu prioritetu, kas dešimtas būtų pasiryžęs uždirbti mažiau mainais į daugiau laisvo laiko.
Anot apklausos, pamaininį darbą ir budėjimus neigiamai vertina pusė jaunuolių (51 proc.), beveik tiek pat sako, kad svarbiausia galimybė lanksčiai derinti darbo pradžią ir pabaigą.
I. Balnanosienės teigimu, jaunosios kartos požiūryje į darbą vis didesnę reikšmę įgauna gyvenimo kokybė, psichologinė gerovė ir galimybė derinti profesinius bei asmeninius poreikius: „Darbdaviams tai signalizuoja, kad konkurencingam atlygiui vis dažniau tenka konkuruoti su lankstumu, poilsio galimybėmis ir sveiką darbo kultūrą kuriančiomis priemonėmis.“
Du trečdaliai apklaustų jaunuolių (67 proc.) patenkinti savo darbu, tačiau 76 proc. prisipažino bent kartais galvojantys apie jo keitimą. Ketvirtadalis ketina keisti darbą, 13 proc. ieško naujų pasiūlymų.
Jaunimo sprendimą keisti darbą dažniausiai lemia atlygio ir emocinės gerovės veiksniai. Beveik pusė apklaustųjų darbą paliktų dėl netenkinančio atlyginimo, o daugiau nei keturi iš dešimties – dėl streso, emocinio nuovargio ar perdegimo rizikos. Trečdaliui svarbios karjeros ir profesinio augimo galimybės.
Be to, psichologinė gerovė tampa vienu svarbiausių darbo kokybės rodiklių. Perdegimas ir emocinis nuovargis yra viena pagrindinių darbo keitimo priežasčių. Tik 1 proc. jaunuolių nejaučia jokio nerimo.
„Nepaisant to, kad jaunimas yra smalsus, žingeidus, drąsus keistis, bet kažkur pasąmonėje vis dar yra tas perfekcionizmo mygtukas ir reiklumas sau, tikriausiai ir iš švietimo sistemos, ir iš šeimos ateinantis, ir ta baimė neatliepti lūkesčių bei perdegti yra kartais didesnė už smalsumą“, – pristatyme sakė I. Balnanosienė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ birželio–liepos mėnesiais apklausė kiek daugiau nei 1 tūkst. respondentų nuo 19 iki 29 metų.
(be temos)
(be temos)