Aplinkos viceministrė: reikia ieškoti sprendimų dėl neveikiančių žemės įsigijimo ribojimų | KaunoDiena.lt

APLINKOS VICEMINISTRĖ: REIKIA IEŠKOTI SPRENDIMŲ DĖL NEVEIKIANČIŲ ŽEMĖS ĮSIGIJIMO RIBOJIMŲ

Aplinkos ministerija sutinka, kad ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės yra apeinamas ir neveikia, todėl reikia ieškoti šios problemos sprendimo būdų.

Aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės teigimu, pasiūlymus ministerija pateiks po to, kai rugsėjo pabaigoje ūkininkams pristatys užsienio šalyse taikomos žemės įsigijimo ribojimų praktikos analizės rezultatus.

„Mes iš tikrųjų šitą klausimą žinome. Tikrai sutinkame, kad jis yra aktualus ir manome, kad reikėtų ieškoti sprendimų“, – BNS ketvirtadienį teigė su šeimos ir jaunųjų ūkininkų atstovais susitikusi M. Juodvalkė.

„Kad jis (ribojimas – BNS) neveikia ir yra apėjimo būdų, mes tikrai sutinkame. Mes matome, kad praktika ir skaičiai rodo, kad jis neveikia“, – kalbėjo viceministrė. 

Lietuvos šeimos ir jaunųjų ūkininkų atstovai Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms ketvirtadienį perdavė rezoliuciją, kurioje atkreipė dėmesį į, jų teigimu, neveikiantį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, taip pat paragino iki 60 tūkst. eurų apriboti tiesioginių išmokų bazinę dalį bei paremti smulkių ir vidutinių šeimos ūkių kooperaciją.

Aplinkos viceministrės teigimu, ministerija šiuo metu analizuoja užsienio šalyse taikomą žemės įsigijimo ribojimų praktiką. Pasak M. Juodvalkės, „plačiam žemės ūkio sektoriaus atstovų ratui“ analizės rezultatus ketinama pristatyti rugsėjo pabaigoje.

Anot viceministrės, išklausiusi ūkininkų pastabų ministerija tuomet pateiktų savo pasiūlymus.

„Planuotume mes susitikti su ūkininkais ir apsitarti. Pasižiūrėsime, kokie tos diskusijos rezultatai ir atitinkamai jau formuluosime savo siūlymus“, – sakė M. Juodvalkė.

„Šitas klausimas yra sudėtingas ir paprastų atsakymų be gilesnės diskusijos ir analizės, matyt, nebus. Po diskusijos mes pamatysime, kaip įvertinsime kitų šalių praktiką, (...) tada ir apsispręsime“, – pridūrė viceministrė.

Jos teigimu, būtent smulkieji ūkininkai labiausiai pabrėžia žemės įsigijimo ribojimų neveiksmingumą.

„Jiems tas kriterijus (500 hektarų ribojimas – BNS) tinka, jie tik nori sudėlioti saugiklius taip, kad to kriterijaus būtų laikomasi“, – sakė M. Juodvalkė. 

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dabar numato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas anksčiau teigė, kad toks draudimas yra „neveiksnus“, nes ūkiai stambėja, nepaisant saugiklių, kurių apėjimo schemų yra labai daug, todėl šio ribojimo Aplinkos ministerija pavasarį siūlė atsisakyti. Tačiau vėliau jis pranešė, kad ribojimo atsisakyti neketinama, bet jis turėtų būti griežčiau kontroliuojamas.

M. Juodvalkė anksčiau teigė, kad 2010 metais daugiau nei 500 ha žemės turėjo 430 ūkininkų, tuo metu 2020 metais šis skaičius išaugo bent šimtu.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Nuomonė

Nesuprantu,kas čia vyksta? Ribojimai ir tarpininkai. Jeigu nori parduoti savo žemę,turi kreiptis į NZT, gauti leidimą, ponams sumokėti pinigus. Valdžia duoda pasipelnyti tarpininkams. Tai žmogus dar Lietuvoje turi kokią nors nuosavybę ir teisę parduoti kada nori ir kam nori? Pilnai įteisinta baudžiava21 a. Ponai,kai parduoda savo būstą, kažkodėl nereikia kreiptis į NZT,gauti leidimą, siūlyti pirkti kaimynams. Mieste juk būstai,butai stovi ant valdiškos,itin brangios žemės. Ten1aras kainuoja brangiai,negu kaime visas sklypas.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS