Dar nesame pasiruošę
Seimo nario Tomo Tomilino teigimu, jeigu dabar Lietuva padarytų keturių dienų darbo savaitę, tai kiltų daug chaoso. Pasak politiko, tam dar nesame tinkamai pasirengę.
„Kai kurios įmonės jau dabar pereina į keturių dienų savaitę. Yra padaryti tyrimai, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pasisakymas, jog įmonės patenkintos. Blogiausias scenarijus būtų, jeigu mes paimtumėme ir taip aklai kitais metais jau įvestumėme šią naują tvarką. Tai blogas ir mažiausiai tikėtinas scenarijus. Protingas scenarijus – jeigu mes link to judėtumėme po truputį, skatintumėme kolektyvinius susitarimus ir tuo pačiu prasidėtų diskusija dėl europinės direktyvos. Ne reglamentas, bet direktyvas, kad visa Europa siekia trumpesnės darbo savaitės. Manau, kad ta laisva penktadienio diena turėtų būti skirta labiau ne pramogoms, o kvalifikacijos kėlimui“, – savo nuomonę dėstė T. Tomilinas.
Svarbiausia – darbas ir pinigai
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis šią idėją pavadino utopine. Pasak jo, keturių dienų darbo savaitė ne tik kenktų verslui, bet ir patiems darbuotojams.
„Tokiu atveju turėtumėme pakeisti savo mąstymą, nes dabar esame įpratę gyventi, dirbant penkias dienas per savaitę. Paslaugos, mokyklos, visi kiti dalykai. Tuomet verslai turi susirasti papildomų žmonių, kad jie kompensuotų ir dirbtų vietoj tų, kurie tuo metu nedirba. Tai yra visiška nesąmonė. Gali būti, kad žmonės norės dirbti toliau penkias dienas per savaitę, bet už tą papildomą dieną norės irgi gauti didesnį atlyginimą. Tai prasilenkia su bet kokia ekonomikos logika. Nei viena pasaulio valstybė nėra dar perėjusi prie oficialios keturių darbo dienų savaitės“, – piktinosi vyras.
A. Romanovskis pabrėžia, jog ši diskusija šiuo metu išvis nėra tinkama. Rusija vykdo agresiją prieš Ukrainą. Pasak jo, mes kaip tik dabar turėtumėme kalbėti, kad reikia daugiau dirbti, o darbas – vertybė.
„Daugelis darbuotojų net neima atostogų, jas kaupia, nes nori dirbti ir vėliau gauti daugiau atostoginių grynais pinigais. Nors daugelis darbdavių ragina atostogauti ir ilsėtis. Darbuotojams jų atlyginimas ir pajamos yra svarbiausias dalykas darbe. Net labiausiai išsivysčiusios visuomenės nekalba apie keturių darbo dienų savaitę“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
VU ekonomistas, prof. R. Lazutka pastebi, jog pasiekėme tokį gyvenimo lygį, kai dažnu atveju laisvas laikas pasidaro svarbesnis negu pinigai.
„Daugiau uždirbti yra prasminga tiems, kurie uždirba mažai. Bet tie žmonės, kurie uždirba daug, tai jiems laisvas laikas tampa brangesnis. Mes ir matome, kad žmonės, kurie dirba daugiau individualų ar kūrybinį darbą, tai jie pasirenka dirbti mažiau. Tačiau jų kvalifikacija tokia rinkoje, kad gali per trumpą laiką uždirbti pakankamai nemažai, todėl labiau vertina laisvalaikį. Viršvalandžių irgi ne taip noriai imasi dirbti. Žmonėms, kurie uždirba mažai – laisvalaikis nėra brangus, jie geriau pasirenka dirbti daugiau“, – kalbėjo VU ekonomistas.
Kyla daug klausimų
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio teigimu, šiuo metu Lietuva nėra pasiruošusi keturių dienų darbo savaitei. Anot jo, esame dar labai toli, kad galėtumėme lengva ranka dirbti aštuoniomis valandomis mažiau per savaitę.
„Jau prieš dešimtmetį atsirado tokių darbų, kur darbo savaitė yra trumpesnė ir lankstesnė – 40 valandų dirbti nereikia. Tam, kad suprastumėme, kaip įvesti tokią praktiką oficialiai, reikia galvoti apie atskiras profesijas ir jų darbo vietas. Pavyzdžiui, gydytojai ir mokytojai. Jeigu jų darbo savaitė būtų trumpesnė, kas atsitiktų? Šių specialistų ir taip trūksta, o kas jeigu jie nenorėtų dirbti viršvalandžių už didesnį atlygi – kiltų daug problemų. Būtų, turbūt, ilgesnės eilės gydymo įstaigose. Visiškai neaišku, kaip viskas būtų su mokymosi procesu. Ar moksleiviai privalės tik keturias dienas eiti į mokyklą? Iškyla daugybę klausimų“, – aiškino ekonomistas.
N. Mačiulis pastebi, jog istorijos kontekste darbo savaitės trumpėjimas yra nuolatinis procesas, tai progreso pasekmė. Tačiau įvesti tokią tvarką pirmai ir vienintelei Lietuvai iš visų Europos šalių – per daug sudėtinga.
„Apart viešojo sektoriaus, iškyla problemų pramonės ir žemės ūkio srityse. Pavyzdžiui, javapjūtė vyksta tiek dienų per metus ne dėl to, kad žemdirbiai taip nori, o dėl to, nes greičiau to padaryti neįmanoma. Užauginti viščiuką irgi užtrunka, kiek užtrunka – nepagreitinsi. Pagaminti automobilį ar kažkokią elektronikos įrangą kiekviena įmonė ir taip stengiasi kuo greičiau ir kokybiškiau. Jeigu darbo dienų sutrumpinimas įvyktų visame pasaulyje – problemos nematau. Santykinis Lietuvos įmonių konkurencingumas nenukentėtų. Bet jeigu Lietuva taip padaro vienintelė, tuomet nukentėtų įmonių, kurios konkuruoja eksporto rinkoje, konkurencingumas“, – teigė vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas.
Tai prasilenkia su bet kokia ekonomikos logika. Nei viena pasaulio valstybė nėra dar perėjusi prie oficialios keturių darbo dienų savaitės.
Trumpesnė darbo savaitė – įmanomas iššūkis
Įmonės „Gijos“ Žmonių ir komandos vadovė R. Baleišienė pasakoja, jog įmonė keturių dienų principu dirba jau penkti metai ir turi jau pakankamai patirties. Ne visi įmonės darbuotojai taip dirbti gali, tačiau dauguma turi trumpesnę ir lankstesnę darbo savaitę.
„Toks darbo modelis nėra šimtu procentu įgyvendintas mūsų įmonėje, nes yra tokių pozicijų ir darbų, kur reikia septynių darbo dienų per savaitę. Tačiau apie 80 proc. įmonės darbuotojų dirba keturias darbo dienas. Nėra taip, kad sumažinome darbo valandų skaičių ir dabar dirbame 32 valandas, o ne 40. Mes tiesiog turime vidinį susitarimą, kad penktadienis yra budėjimo diena. Galime rinktis, kur tuo metu būti, bet tuo pačiu, reikalui esant, turime būti pasiekiami. Matome, kad mūsų klientai, tiekėjai ir rangovai dirba penkias darbo dienas. Negalime taip visiškai nekelti telefono ragelio penktadieniais. Tiesiog pas mus įmonėje yra lankstus požiūris į darbą ir jo rezultatą“, – apie įmonės tvarką kalbėjo moteris.
R. Baleišienės teigimu, toks darbo modelis darbuotojams labai patinka. Norint įgyvendinti šią darbo tvarką, pirmiausia vyko bandomasis projektas. Darbuotojai mokėsi suaktyvinti savo darbą, kad per keturias dienas pasiektų tą patį rezultatą kaip ir per penkias.
„Paskutinio tyrimo duomenimis, net 97 proc. darbuotojų tokią darbo savaitę vertina labai teigiamai ir norėtų toliau taip dirbti. Rezultatams toks darbo modelis nepakenkė, nes kitu atveju būtumėm nustoję taip dirbti. Yra dalis darbuotojų, kurie sako, kad streso pajaučia daugiau, nes tos keturios dienos būna intensyvesnės. Apskritai, darbuotojai tokią darbo savaitę vertina teigiamai ir džiaugiasi lankstumu“, – tikino Įmonės „Gijos“ Žmonių ir komandos vadovė.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai