Tyrimas: blogesnės kokybės produktai – didelė problema | KaunoDiena.lt

TYRIMAS: BLOGESNĖS KOKYBĖS PRODUKTAI – DIDELĖ PROBLEMA

  • 1

Birželio pabaigoje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba paskelbė tyrimų, ką apie dvejopą maisto produktų kokybę mano Lietuvos vartotojai, rezultatus: net 74 proc. žmonių mano, kad dvejopa produktų kokybė yra problema, o 70 proc. tai laiko diskriminacija.

Tyrimas vyko gruodį–vasarį, imant grupinius interviu iš vartotojų, apklausus tiesiogiai ir internetu. Jis apėmė tarptautinių prekės ženklų produktų – kavos, šokolado, sūrio, sultinio, kečupo ir kitų – vertinimą.

Nesijaučia lygiaverčiais

"Esame lygiaverčiai ES nariai, tačiau tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės tokie nesijaučia. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atliktas gyventojų nuomonės tyrimas šiuo klausimu unikalus ES mastu ir atskleidžia svarbias vartotojų elgsenos tendencijas – jei lietuviai būtų informuoti apie produktų sudėties skirtumus, beveik pusė jų abejotų, ar pirkti tokią prekę, – sako teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė. – Vieni pirmųjų pradėjome kelti produktų dvigubos kokybės klausimą ir pasiekėme, kad žmonės nebebūtų klaidinami, – priimta direktyva, kuria skirtingų produktų pardavimas tokioje pačioje pakuotėje pripažįstamas nesąžininga komercine veikla."

Dalyje ES valstybių parduodami identiškai supakuoti, tačiau galbūt prastesnės kokybės maisto produktai nei kitose šalyse. 2018 m. spalį pradėtu tyrimu siekta įvertinti Lietuvos vartotojų žinias ir nuomonę apie produktų dvejopą kokybę bei ištirti, kokį poveikį galbūt dvejopa produktų kokybė daro vartotojų elgsenai priimant sprendimus dėl pirkimo.

Esame lygiaverčiai ES nariai, tačiau tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės tokie nesijaučia.

Lemtų pasirinkimą

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 75 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog vienos ES šalys gauna geresnės kokybės (tų pačių prekės ženklų) maisto produktus nei kitos. Vartotojų paklausus, ar pirktų Lietuvoje produktą, jeigu ant jo pakuotės būtų nurodyta, kad šio produkto sudėtis kitokia, nei tokios pačios prekės kitoje ES šalyje, 43,69 proc. respondentų nurodė, kad tokia informacija neigiamai paveiktų jų pasirinkimą – 30,8 proc. vartotojų tokio produkto greičiau nepirktų, o 12,88 proc. – tikrai nepirktų.

Pusė respondentų, žinodami, kad produktas skirtas tik Rytų Europos šalių rinkoms, suabejotų, ar tokį produktą įsigyti. Šias prekes pirktų vos 2,85 proc. respondentų. Tačiau net 60,55 proc. rinktųsi produktą, skirtą Vakarų Europos šalims, net ir žinodami, kad jis nei kaina, nei kokybe nesiskiria nuo kitoms šalims skirtų prekių. Taigi, vertinant produkto kokybę, sveikumą ir pasitikėjimą gamintoju, vartotojams pakanka pamatyti informaciją apie pagaminimo ir pardavimo šalį. Labiausiai pasitikima produktais, skirtais Vokietijai, Danijai ir Nyderlandams, mažiausiai – Lietuvai ir Latvijai.

Vakarai yra Vakarai

Paprašius nurodyti, kurios ES šalys, respondentų nuomone, gauna geresnės kokybės tų pačių tarptautinių prekės ženklų produktus, iš 28 ES šalių respondentai iš viso nurodė 17 (sąraše pirmauja Vokietija, Švedija, Prancūzija), 9 šalys respondentų buvo nurodytos kaip gaunančios tokios pačios kokybės produktus kaip Lietuvoje (Lenkija, Latvija, Estija ir kt.) ir tik 1 šalis (Rumunija) buvo nurodyta kaip gaunanti prastesnės kokybės prekes, nei tiekiamos Lietuvai.

Tie patys 75 proc. respondentų pritaria, kad dvejopa kokybė galioja ne tik maisto, bet ir kitiems produktams, buities prekėms, žaislams, drabužiams.

Pirmą kartą Lietuvoje atlikto vartotojų elgsenos tyrimo rezultatai yra dar vienas ES egzistuojančios dvejopos kokybės produktų problemos įrodymas. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad dvejopa produktų kokybė turi neigiamą poveikį vartotojų pasiryžimui pirkti tam tikrus produktus.

Vis dėlto skiriasi

Pernai pavasarį pasiūlytuose ES direktyvų pakeitimuose Europos Komisija pasiūlė nustatyti, kad skirtingose šalyse to paties prekės ženklo, bet skirtingos sudėties produktų pardavimas būtų laikomas nesąžininga prekyba. Už tai turėtų būti taikomos iki 4 proc. metų apyvartos baudos.

Tačiau prieš dvi savaites Europos Komisija paskelbė visiškai kitokias išvadas: kad mokslininkai nerado įrodymų, jog ES rytinių ir vakarinių šalių rinkoms skirtų maisto produktų kokybė aiškiai skiriasi. Tačiau, pasak viceministrės I.Gudžiūnaitės, kokybė labai skiriasi.

"Parduodamo Vokietijoje sūrelio sudėtis gana paprasta, iš kokių penkių ingredientų – sūris, druska, žolelės ir panašiai, – aptariant tyrimų "Produktų dvejopos kokybės poveikis Lietuvos vartotojams" rezultatus, sakė I.Gudžiūnaitė. – Lietuvoje tas pats gamintojas, tas pats sūrelis taip pat reklamuojamas, tačiau sudėtyje yra dar penki papildomi elementai, kaip kažkokios rūgštys, papildomai pridedančios skoninių savybių. Manau, kad sūrelio atveju čia būtų kokybės skirtumas ir turbūt būtų prastesnė kokybė Lietuvos rinkai, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje."

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Šiaip

Šiaip turėtų laikytis principo, visi lygūs. Išnyktų visos problemos. Ponai patriotai, kaip tai įgyvendinti turėtų būti jūsų galvos skausmas. Pokol kas, šunauja loja karavanas eina.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS