Kęstutis Budrys verslui žada valstybės pagalbą bei išaiškinimą, jei vežėjus vienijančios struktūros ar įmonės „viena kitai tais patarimais negali pilnai padėti“.
„Matome, kad dalis jų yra susimokėję už stovėjimą, reiškia yra tų būdų. Galiu tik patvirtinti, kad visais atvejais, kai iškyla tokio pobūdžio teisinių klausimų, esame pasiruošę padėti ir ieškoti išeičių. Turiu omenyje tiek Užsienio reikalų ministeriją, kaip koordinuojančią politiką instituciją, tiek per įvairius formatus, kuriuos turime“, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Budrys.
„Esame ir anksčiau tuos išaiškinimus teikę, manau, kad galimi yra sprendimai. Žinoma, viskas turi vykti teisės rėmuose“, – pabrėžė jis.
Muitinės laikinasis vadovas Vygantas Paigozinas Seimo Užsienio reikalų komitete trečiadienį teigė, kad iki antradienio iš Baltarusijos jau grįžo apie 650 vilkikų.
„Tiek, kiek Muitinė dalyvauja tame procese, taip, jie grįžta per tebeveikiančius postus Medininkuose ir Šalčininkuose. Antradienio duomenimis, grįžo apie 650 transporto priemonių skaičiuojant ir pačius vilkikus, ir priekabas. Jeigu žiūrėti į vežėjų duomenis, jie pateikinėjo atskirai vilkikus ir atskirai puspriekabes, tai virš 1 tūkst. tikrai yra sugrįžusių – paleistų iš tų aikštelių“, – teigė V. Paigozinas.
„Tikslaus skaičiaus nei jie (vežėjai – BNS) nepateikia, nei mes operuojame. Vertiname tiktai pagal grįžimo metu pateikiamus dokumentus ir vertindami tik paskutinio sienos kirtimo nustatytą faktą – kad atitiktų maždaug išvykimas spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje“, – pridūrė jis.
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas BNS anksčiau teigė, kad dauguma vežėjų negali susigrąžinti transporto priemonių, nes nėra kaip atsiskaityti su „Beltamozhservice“.
Anot jo, vežėjai negauna aiškaus patarimo, kaip teisėtai atsiskaityti, ir mano, kad sunkvežimius jau susigrąžinę vežėjai su „Beltamozhservice“ veikiausiai atsiskaitė per partnerius Baltarusijoje taip, galbūt, pažeisdami sankcijas.
Tuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba BNS yra išaiškinusi, jog atsiskaitymas su „Beltamozhservice“ tiek per partnerius Baltarusijoje, tiek grynaisiais būtų laikomas sankcijų pažeidimu.
Kaip rašė BNS, pirmieji maždaug keturis mėnesius specialiose aikštelėse Baltarusijoje stovėję Lietuvos įmonių vilkikai ir puspriekabės sieną kirto kovo pabaigoje, leidus Baltarusijos autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai.
Vilkikai gali išvykti tik vežėjams sumokėjus už jų saugojimą aikštelėse. Baltarusijos institucijos skelbė, kad šis mokestis yra „kelis kartus mažesnis“, nei anksčiau Minsko nustatyta 120 eurų už parą rinkliava.
Savo ruožtu Lietuvos diplomatijos vadovas patikino, kad dėl sulaikytų vilkikų dialogas su ES vyksta nuolat siekiant Minsko atsakomybės.
„Ir ateity kalbėsimės. Negi čia kas nors tikisi, kad laikymas turto, laikymas mūsų įmonių apribotų veikloje gali likti šiaip sau be jokių pasekmių. Žinoma, kad tai yra dar vienas papildomas argumentas mums kalbant su Europos Sąjungos institucijomis dėl laikysenos bendros Baltarusijos atžvilgiu“, – trečiadienį sakė K. Budrys.
Minsko režimas lietuviškas mašinas sulaikė pernai spalį Lietuvai laikinai uždarius sieną dėl kontrabandinių balionų srautų, kurie iš Baltarusijos skrido į Lietuvą, ne kartą stabdė Vilniaus oro uosto darbą. Nors siena vėliau buvo atverta, Minskas vis tiek vilkikų neišleido iš šalies, nukreipė juos į specialias aikšteles, žadėjo konfiskuoti.
(be temos)
(be temos)