Daiktais ir paslaugomis tarpusavyje už pinigus Lietuvoje dalijasi kas penktas gyventojas. Ekonomistų teigimu, palyginti, pavyzdžiui, su Švedija, tai nėra populiarus būdas apsipirkti. Bet neabejojama – ateityje tą pakeis vadinamoji tūkstantmečio karta.

Įprastai dalijimosi ekonomika suprantama kaip rinka, kurioje per skirtingas platformas internete tarp žmonių vyksta prekių arba paslaugų nuoma. Pačiai platformai tos prekės ar paslaugos nepriklauso, ji tiesiog veikia kaip tarpininkas. Kaip vienos populiariausių pasaulyje dalijimosi platformų įvardijamos „Uber“, „Airbnb“ ar „Spotify“. Tačiau dabar į šį apibrėžimą patenka ir verslai nuomojantys, pavyzdžiui, automobilius ar dviračius, bei platformos, kuriose žmonės vienas kitam parduoda savo daiktus.

Dalijimosi ekonomika Lietuvoje dar nėra itin populiari. „Swedbanko“ duomenimis, joje dalyvauja viso labo penktadalis Lietuvos gyventojų, ji populiaresnė tarp jaunų žmonių.

Vakarų šalyse esą tampa įprasta ne kasdien naudojamus daiktus nuomotis, o ne pirkti. Lietuvoje kol kas šio įpročio nėra.

„Šiandien mes matome, kad visgi žmonės Lietuvoje yra, netgi jauni žmonės, yra linkę labiau turėti automobilį arba stambius daiktus kaip nuosavybę. Tai yra gana skirtingi rezultatai, lyginant su Švedija, kur daug daugiau žmonių yra linkę automobilį nuomotis, norėtų labiau nuomotis, nei turėti nuosavybę. Taip pat žoliapjovę ar kitas statybos įrengimus“, – sakė „Swedbanko“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Tarp jaunų žmonių dalijimosi ekonomikoje Lietuvoje populiariausios – muzikos klausymo ir filmų žiūrėjimo platformos. Rečiausiai naudojamasi apgyvendinimo ir dalijimosi automobiliais paslaugomis.

Skaičiuojama, kad iki 2025 m. visame pasaulyje tris ketvirtadalius darbingo amžiaus žmonių sudarys tūkstantmečio kartos atstovai bei jaunesni, kuriems technologijos – įprastas dalykas. Todėl, pasak ekspertų, atsiras ne tik naujų verslo modelių, bet keisis ir tradiciniai.

„Dalijimosi ekonomika ir skaitmenizacija būtent ir kelia daugiausia iššūkių tradiciniam verslui, nes jis turės rasti būdą, kaip į tai atliepti savo poreikius. Vienas būdas – ignoruoti. Bet antras – jie turės ieškoti, kaip prie to prisitaikyti. Mes matom „p2p“ paskolas, tai finansų institucijos turi žiūrėti, kaip jos galės į tai reaguoti. Viena – jos irgi turės žengti į ta rinką, antra – turės neiti į tą rinką, bet galvoti, kaip tai kompensuoti savo versle“, – kalbėjo „Tieto Lietuva“ vadovas Tomas Vitkus.

Prognozuojama, kad ateityje net ir tokia sritis, kaip energetika, gali tapti dalijimosi ekonomikos dalimi – žmonės gaminsis elektrą ne tik sau, bet ir galės ją parduoti kitiems per tam tikras platformas.